liuda
Pranešimai: 105

2015-05-22 11:05

Vakar per vokiečius rodė laidą apie kelis sergančiuosius vėžiu, iš jų netgi ir vienas gydytojas, gydęs kitus, ir tapęs pats pacientu. Skirtingi žmonės, skirtingos jų istorijos, bet viena kas vienijo juos: stengimasis gyventi pilnavertį gyvenimą kiek tai įmanoma, gyventi rdquo;čia ir dabarrdquo;, džiaugiantis kiekviena diena, kiekviena akimirka... juk iš tikro nei vienas nežinom kiek mums yra likę. Nuskambėjo viena labai svarbi mintis: jei tik pasiduosi depresijai, nevilčiai, skaityk, kad jau kovą pralaimėjai...
Aš pati bendrauju su moterim, dabar jau 76-rių metų, prieš 25-rius metus jai buvo išoperuotas vėžys, nors ir nesijaučia ji visiškai sveika, bet kaip ilgai ji tebegyvena. Kita kaimynė serga kraujo vėžiu, ligoninėj paguli tik po savaitę per mėn., (nesuprantu tokio gydymo būdo), bet ji visada pasitempus, pasidažius, ir net neįtartum, jei nežinotum, jog tikrai serga.
Galiu įsivaizduoti tas kančias po švytinimo, kai nebesinori net ir pabusti po operacijos, žinant kas tavęs laukia; gerai žinau kaip kankinosi mano bendradarbė po gimdos vėžio operacijos, kai visi viduriai buvo išdeginti po švytinimo... svarbiausia, nereikia nusiteikti, kad kova su vėžiu būtinai iškart baigsis mirtimi, tai gali tęstis metų metus... Iš tikrųjų, žmogus tik gimęs, su kiekviena diena eina mirties link ir tai yra neišvengiama!
Beje, mūsų giminėj va, tik ką visai netikėtai apsilankė nekviesta viešnia - Mirtis. Mes palaidojom visiškai sveiką devyniolikmetį: jo mirties priežąstis tiesiog neįtikėtina - jis užduso, užspringęs naktį, nei pats nesupratęs kas įvyko...
Būtina susitaikyti su tuo, kas neišvengiama, juk nei vienam dar nepavyko pergudraut Lemties.
Manau labai naudinga visiems pasiskaityti žmonių, išgyvenusių klinikinę mirtį, aprašytus pasakojimus, juk daugelis iš jų net nenorėjo grįžti atgal ir nei vienas iš jų nebebijo mirti!

Renata
Pranešimai: 101

2015-05-20 19:05

na mano ugis db yra 168 man 15metu.mamos ugis 162 tetu 160 mociutes gal 158.... iki kiek as galiu dar augti????aciu lb lb :)

Greta
Pranešimai: 148

2015-05-20 16:05

Pvz. mano dukra augo iki 17 metų, nors menesines prasidejo kur kas anksciau.Nors dabar merginos subresta ir nustoja augti kur kas anksciau negu mano vaikysteje (prieš 40 metų).

gabija
Pranešimai: 203

2015-05-20 05:05

Augimas toks individualus organizmo veiksmas, kad to nesuprognozuosi.Aplamai kokio gali būti ūgio pasižiūrėk į motiną, senelę, tetas.Po mėnesinių gal labiau išryškėja krūtys.

Renata
Pranešimai: 101

2015-05-19 20:05

sveiki,gal galite pasakyti savo nuomone ar po menesiniu merginos greit nustoja augti i augi? pasakykite kaip jums buvo?ir apskritai keliu metu merginos nustoja augti? lb aciu

Roberta
Pranešimai: 721

2015-05-16 15:05

Gabija užpulta buvo visai nevertai. brrr:(( Na, bet nesukim galvos dėl tų anonimių:)regis, labai atšils:)Peržiūrėt reiks rūbus-išsitraukti vasarinius.

rita
Pranešimai: 236

2015-05-16 12:05

Norėjau pradėti bendrauti šiame forume, bet apsigalvojau.Kuo anonimei užkliuvo Gabija? Tik hienos taip puola sergančią auką.Anonime ar esi tikra, kad nesergi vėžiu?Ar neserga tau brangūs žmonės? Domėjausi, kad statistiškai vėžiu sergantis gyvena 3,5 metų ir tai jau geras rodiklis.
Sužinojusi tokią diagnozę nežinau ar neišprotėčiau.Anonimė skundžiasi, kad Gabija užkrės jus negatyvumu.Man atrodo jūs anonime jau užsikrėtusi dvasios vėžiu. Gabija dar eina sportuoti.Man sveikai pasidarė gėda savo tinginio.
Kokios jūs žiaurios moterys.

Roberta
Pranešimai: 721

2015-05-15 15:05

Kokia nesąmonė,kad Gabija kazka negera skleidzia.man tai atvirsciai.Stipri moteris,bandanti nepasiduoti.Mane stiprina ir tai,kad galiu kažką paguosti ar kam gerą žodį paskyti;stiprina ir tai,kad kažkas irman ką gero pasako.Ar pataria,ar supeikia:)) Gabija,tik negalvokit,kad Jūs nereikalinga ar dar kokią nesąmone. Gyvenimas visoks. Tik jau nebūkim labai jau vertinatys,pažymius kits kitam rašantys. Man tai gera ir su gyvais žmonėm,ir virtualiai bendraujant. Ryšys yra ryšys.Nesvarbu forma,svarbu esmė.Man patinka Gabija. Ji neteisia,ji kalba.O kalbam kai liūdna liūdnai,kai linksma- linksmai ir nėra čia ko apsimetinėti šaunuolėm,kai nereikia. Čia gal ne verslo posėdis,kai reikia uch pasirodyti,atrodyti. Esam tokios kokios esam.Mus teisti ar auklėti niekas neturi teisės.
Labai Jus, Gabija,suprantu. As Jūsu vietoje visai palūžčiau.Bet,kai pagalvoji-darykite ką galite šiandien,o kas bus, tas bus.Pasikliaukite likimu. Kas žino..

gabija
Pranešimai: 203

2015-05-15 06:05

Jei dėl nenuoseklumo, tai jau tris kartus buvau treniruoklių sąlėje ir visam mėnesiui išsipirkau abonimentą.Likusiomis dienomis darau pratimus savarankiškai.Ir savarankiškai mankštinuosi jau seniai, nes buvo stadija , kai be ranktūrio neišlipau iš troleibuso.
Joga man ten nepatiko, ten buvo ne ta joga kokią aš įsivaizdavau.
Jei pagulėtumėte 5 mėn vemdamos iki nualpimo, o tyrimai vėl pradėtų blogėti nežinau kiek turėtumėte optimizmo.
Nereikia manęs guosti ir užjausti, nieks čia nieko man nepadės.
Atvirai , tai nevisos čia rašančios trykšta optimizmu, bet visos nori būti suprastos ir užjaustos, nori , kad kažkas įsiklausytų į jų sielos šauksmą,nori patarimų.
Aš susiradau gerą likimo draugę , pradėjau su ja susirašinėti, palaikome viena kitą.
O kadangi nenoriu teršti Jūsų geros forumo auros, tai likit sveikos.

Roberta
Pranešimai: 721

2015-05-14 08:05

Kaip jums, Gabija, sunku.Net nežinau,kaip paguosti ar padrąsinti.. Aš kursuose. Vos gaudausi, nes viena galvos puse klausau,kita galvoju apie darbo reikalus.

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 5 ir 0 svečių