LIKIMO SMILTYS. BE PYKČIO

[Anonimas]

sveiki ilindau nedrasiai gal jau esu ir pamirstas bet as jusu nepamirsau ir is kart isoksiu i tema. visom dienom gali didziuotis visi vardai kuriuos seniai buves bet radau cia. jus turite ka pasakyti uztai jau didziuokites. O AS SIANDIEN DIDZIUOJUOSI NES DARBE ISPLOVIAU VISUS KAVOS GERIMO PUODELIUS. kolegei kuri yra tik viena pas mus tarp berniuku daryti nereikejo. ar geras vaikas buvau ..juoksites zinau..:))))) ir dar buvau pagirtas kad gerai laisciau kabineto geles kad net viena isgriuvo..ar ispuvo jos reikalas manau mano sazine rami

[violla]

Na, va...ir niekas šią dien pėdučių nepaliko...

[violla]

Šią savaitę turiu tokių užsiėmimų dienomis, todėl prie komp. patenku vėlokai. Tuo labiau,kad namuose yra atostogaujančių- susidaro ir eilė...
rdquo;O tempora, o mores!rdquo;, -pasakytų lotynistai.
rdquo;Kas per laikai, kas per papročiai!rdquo;

----------------------
O laida - tikrai, be pykčio:)
Gaila, kad pats Donskis niekad neužsuks...
Bet vėl: niekada nesakyk niekada!:))

[Roberta]

Viola, gal galite parasyti koki savo pasta, noriu kai ko paklausti.

[violla]

Ir nesuprantu. Kodėl mes tą gerą žodį, dėkingumo žodį užrakiname tokia neatrakinama tyla. Negi taip sunku tai padaryt? Ne, nesunku, tai paprasčiausia mes neatviri gerumui, mes neatviri net mažiausiai kito džiaugsmo ašarai...Mes pavydūs. Mes,tiesiog, paprastai pasakius, skūpūs. Ir nėra čia ką beišvedžioti. Taškas.

[violla]

Aš kažkada jau rašiau, kad mano gyvenimo negandos išmokė mane dėkoti. T.y.-būti dėkingai.
Tai tapo mano kasdienybės Rožiniu...Ir jau man sunku suvokti,kaip galima pamiršti gerą, keliantį žodį, dalykinę pagalbą, mano simboliškai vadinamą, baltąja pirštine. Tuo klausimu tapau kategoriška. O tie žmonės, kurie pasaulyje mato tik gera, sorry, jie trumparegiai. Arba, dėl savo neliečiamumo, apgaudinėja save ir kitus.
Ir jau matyt, nerasiu ir net neieškosiu pateisinimo abejingumui. Abejingumas yra amoralus. Va, pvz, šį vakar, per tv čigoniuko Radžio albumo pristatymas. Ne ne,jokia jis žvaigždė, yra tik šiek tiek dainuojantis vaikinukas. Nežiūriu tokių koncertų. Bet mane žavi jo supratimas, jo sugebėjimas įvertinti tai, ką gavo iš globėjos. Jo paprasti, žmogiški žodžiai mane įtikino. Graži man, jo siela. Gaila, kad tai pavyzdys, nors tai turėtų būti visiems visiems kaip kasdienybės Rožinis.
O ar jums neatrodo,kad mūsų dauguma žurnalų, televizijos vadinamų rdquo;projektųrdquo;(manau,kad šiuo žodžiu yra spekuliuojama) padeda augti depresijos statistikai. Juk vertybių skalė: dirbtinis grožis, seksualumas, žvaigždiškumas, ereliškumas, žargonai, lėkštumas, chamiškumas, vulgarumas, familiarumas, bukumas, jėga ir taip be galo...Tai nuolat žmogui kalant per visus kanalus, įkalamas jam jo nepilnavertiškumas, pasijaučiama niekam netikusiu, apgailėtinu. Ypač tai žaloja jauną žmogų. Aš jau nekalbu apie tokias laidas, kaip rdquo;nextrdquo;...baisiau nebūna...

[Vilte]

O as turiu nuostabia mama,ji yra labai gera ir ne tik man ,bet ir visiems zmonems.As gyvenu miestelyje ir tikrai ja visi pazysta, siais metais ji isejo i pencija, tai daug zmoniu vis ejo ja sveikinti.Ji bet ,kam pades nelaimeje.Ana savaite buvo Kaune, tai tokia nepazystama mociute isgriuvo, tai ji palydejo iki gelezinkelio stoties, o pati mama nespejo i savo autobusa, bet grizus ji sako, tai, kad visi praeina pro sali ir jos nepakelia, ta mociute tikriausiai, net susilauze ranka, o lydejo ja iki gelezinkelio stoties todel, kad ji turejo susitikti su anuke.
Kai budavo man dideli trejus metus pastoviai panikos priepoliai naktimis, tai as ja isikviesdavau, mama gyvena toje pacioja laiptineje, nes zinau, kad vyras niekada nepaduos vaistu ir nepabus su manimi, kol man nepasidarys geriau.Greitaja ir tai visada tik mama iskviesdavo man...
Mano vyras mus vadina durnelemis, kad mes esame per geros dusios, bet jau tokios ir gimeme...jis sako, kad musu gerumu kiti naudojasi...
O mes siandiena sventeme sunaus gimtadieni sukako 10metu.Buvome sodyboje, nes ten joje yra gera buti....

[Leta]

Roberta, laikykis! Kažkas ten tam tavo darbe ne taip, kad tu taip nenori į jį grįžti. O tie pasiekimai labai sąlyginis dalykas, sulyginti du gyvenimus vargu ar įmanoma. Turiu omeny tavo ir draugės.
O su pavyzdžiais norėjau pakelti jums nuotaiką. Jei prašoviau, tiek to

[Roberta]

Kažkaip nekokia savijauta.jau grįžtant iš Birštono pradėjo imti nerimas, liūdesys, panika.Matyt, per gerai buvo tam kurorte. Vakar draugė aplankė senų laikų.Ji tiek daug pasiekus gyvenime, o aš tokia va višta:(( Šiandien leidau sau nieko neveikti,juk sekmadienis, tai dar blogiau pasidarė-sukilo baimės, nėra jėgų nei norų, nežinau, kur dėtis. kaltinu save, graužiuos, lendu į sraigės kiautą.Ypač kankina mintis, kad vėl reiks eiti į darbą, vėl bus tas pats.brrrr. Ak, kaip sunku kartais išsilaikyti... na, nieko, ryt bus geriau, čia tik laikina. Ryt nuo pat ryto pulsiu dirbti, į reikalus.Stebiuos ir žaviuos jumis visomis-kokios Jūs stiprios.kad ir sunku, bet randat kuo pasidžiaugti, ir kitai ašaras nušluostot, ir viena kitą padrąsinat. Mūsų visuomenėj priimtas kaip tinkamas šaunuolio įvaizdis, nelabai kam įdomu su liūdnu žmogum...bijoma tarsi užsikrėsti bloga savijauta...Bet visokių yra, visokių reikia gal:)) Štai mano draugė, pati būdama ne iš laimės kūdikių, nusprendė studijuoti socialinę pedagogiką, sako, norinti dirbti senelių namuose, kad galėtų kam pagelbėti....Tikrai yra taip-kai tau sunku, pagelbėk kažkam, kam dar blogiau-ir kitam padėsi, ir pačiam bus geriau, kai pajusi prasmę savo dienos....Ir žinau, kad negalima užsidaryti.Tad lendu po dušu, puošiuos ir gražinuos ir šaunu į Žemaitkiemį-ten Čepinskis grieš... Tai, kas tikra, atgaivins. Man gražu žiūrėti į gražius žmones, kai jie su aistra atlieka savo darbą. Groti be atsidavimo neįmanoma. laimingi tie, kurie atradę savo tikrąją vietą gyvenime, turi talentų, gabumų, ambicijų siekti, nepalūžti.

[violla]

Nežinau, kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Pasiklydau tuose psichologiniuose labirintuose, tuose geruose pavyzdžiuose. Žinau, kad kiekvienas mes turime skirtingus poreikius, vertybių skalę, požiūrius, bendravimo stilių, temperametą ir visą daugybę kito velnio. Tik dar žinau,kad kartais tas įvardintas gerumas,turi ir pasyvo atspalvį. Apie mano mamą irgi daug kas pasako: oi, koks geras žmogus, taikus. Ot, ne taip yra. Ji tiesiog yra pataikūnė, prisitaikėlė ir su kiekvienu kalba taip, kaip jam patiktų. Bet kad save dalintų kam nors, įsijaustų-niekada. Jos kailis-jai pats svarbiausias. Ir niekada jai nebūna liūdna, visada euforijoj, jei ko nors nežino, tai sukuria. Kas nepažįsta iš arti,žinoma, tiki. Aš tai vadinu poza. Ir velniam ji reikalinga. Ką čia... žinau kam.
Bet nieko nesuabsoliutinu. Neneigiu,kad yra žmonių, iš kurių norėtųsi pasimokyti. Tik niekada nesinori mokytis iš naivumo. O tie geriečiai,dažnai būna tokie. Bet jiems tai-į sveikatą. Ramybės oazės.