2015-08-20 08:08
Perskaičiau laiškučius pastaruosius. Nemanau, kad čia kas tyčiojasi ar nori blogo.Juk negali visi vienodai galvoti. O dėl pykčio-tai jo, stengiuos ir aš su juo kovoti, nepykti, nes tikrai nualina. Iš pradžių atrodo, kad išrėkiau, pasakiau, taip gerai, net stipri pasijutau, o paskui pasidaro nefaina labai ir pasijuntu išsunkta. Aš tai geriu vaistus-efeksorą, truksalį ir dar tą nuo epilepsijos kur, nors nėr man jokios epilepsijos, bet gydytoja sakė, kad jis ir nuo depresijos gerai. Ant sienos susirašiau, ką turiu per dieną nuveikti būtinai. Atsikeliu ryte-ir planas, tada jei padarau-man smagiau.Jei neprisiverščiau-visai nepajudėčiau, visai sulysčiau į liūdesį. Gal dabar taip per prievartą ir gyvensiu su ta savo depresija, o vėliau gal ir praeis. Nors, sako, kad nepraeina niekad, bet aš tikiu, kad būsiu sveika.