Ar lankstūs jūsų sąnariai?

Kas lemia sąnarių lankstumą ir raumenų elastingumą?

Sąnarių lankstumui ir raumenų elastingumui įtakos turi daugelis veiksnių – paveldimumas, lytis, amžius, paros laikas, aplinkos temperatūra, asmens fizinis aktyvumas. Pavyzdžiui, lanksčiausi yra vaikai, o moterys lankstesnės už vyrus. Mažiausias sąnarių lankstumas yra atsikėlus ryte, o didžiausias – 12–14 val. popiet.

Kaip galėtume nustatyti, ar šių sistemų veikla yra gera?

Gera sąnarių veikla yra tuomet, kai per sąnarį galima atlikti judesius visa amplitude laisvai, be skausmo (pvz., sulenkti ir ištiesti, pritraukti ir atitraukti). Skirtinguose sąnariuose ši amplitudė skiriasi, tai priklauso nuo sąnario struktūros.
Gero raumenų elastingumo kriterijus – tai gebėjimas atlikti įvairius judesius nejaučiant diskomforto bei suderinant priešingos funkcijos raumenų veiklą. Pvz., kai susitraukia šlaunies priekiniai raumenys, užpakaliniai šlaunies atsipalaiduoja.
 

Kokius pavojaus signalus turime atpažinti, kai sutrinka sąnarių lankstumas ir raumenų elastingumas?

Tai:
• skausmas;
• sąnario funkcijos sutrikimas (judesiai tampa riboti);
• greitas, paprastai nebūdingas nuovargis.
 

Ką tada daryti? Ar yra būdų, kuriais patys, be gydytojų pagalbos galėtume padėti sau?

Dažniausiai sveikata susirūpiname tada, kai atsiranda nepakeliamas skausmas, sutrinka funkcija, pasidaro sunku atlikti kasdieninius veiksmus, t.y. kai atsiranda degeneracinių sąnario pakitimų. Tada jau reikia medikamentų ar net chirurginio gydymo. Apsaugai nuo tokių pasekmių labai svarbi yra profilaktika:
• vengti per didelio krūvio sąnariui – ne tik ilgam, bet ir trumpam. (klūpojimas, tupėjimas ir kitos priverstinės darbo padėtys);
• reguliuoti kūno svorį;
• sveikai maitintis, vengti alkoholio ir nikotino;
• reikia pakankamai judėti norint išlaikyti normalią sąnario funkciją. Ypač svarbu judėti sėdimą darbą dirbantiems žmonėms: darbo metu daryti pertraukėles, keisti sėdėjimo padėtis. Seniai nesitreniravęs žmogus sportuoti turėtų pradėti prižiūrimas specialisto, po truputį, kad fiziologinis pajėgumas tolygiai didėtų.
 

Kada reikėtų susirūpinti ir kreiptis į gydytoją?

Susirūpinti savo sveikata reikėtų, kai tik pajuntame sąnario skausmą. Tačiau pradžioje reikia stebėti skausmo pokyčius:
• kada jis atsiranda?
• kokių judesių metu?
• kaip kinta jo intensyvumas?
Tuomet kreiptis į gydytoją ir išsakyti savo nusiskundimus bei pastebėjimus. Turėdamas daugiau informacijos, gydytojas lengviau galės diagnozuoti bei patarti.

Net ir jauni dažnai sako: skauda sąnarius – senatvė... Kaip mums visiems reikia rūpintis sąnariais ir raumenimis, kad tokia senatvė greitai neateitų?

Senstant atsiranda degeneracinių sąnarių pokyčių, mažėja jų paslankumas, silpnėja raumenys, mažėja sausgyslių, raiščių bei raumenų elastingumas. Šių struktūrų pakitimai sukelia įvairias ligas ir nulemia traumų atsiradimą.
Pirmieji sutrikusios sąnario funkcijos požymiai yra skausmas ir šiek tiek sumažėjęs lankstumas. Nepakankamai judantis sąnarys greitai praranda normalų lankstumą, todėl, atsiradus skausmui, sąnarį reikia ne itin tausoti, o stengtis išnaudoti visas galimybes išsaugoti jo lankstumą.
Kad sąnarys išliktų sveikas, jam būtinas tam tikras krūvis, kurį teikia judėjimas. Ypač tai svarbu sąnario kremzlei, jos funkcijai. Stokodami krūvio, nyksta (atrofuojasi) raumenys, mažėja sąnarių lankstumas. Norint, kad sąnariai būtų lankstūs, turi būti nuolat atliekami judesiai visa amplitude. Tačiau svarbu rūpintis ne tik sąnariais, bet ir raumenimis. Nustatyta, kad, savaitę pagulėjus lovoje, raumenų jėga sumažėja 10–15 proc. Nusilpus raumenims, didesnis krūvis tenka sąnariams. Nuolatos sportuojančio žmogaus raumenys nesuglemba iki pat senatvės. O nuo raumenų labai priklauso ir sąnarių veikla.
 

Ar yra būdų, kuriais galime sustabdyti ir atitolinti vyresniame amžiuje atsirandančius sąnarių lankstumo ir raumenų elastingumo sutrikimus?

Norėdami atitolinti tolimesnius pokyčius, kuo daugiau judėkite, reguliariai darykite mankštą (pratimus sąnarių lankstumui palaikyti ar didinti, raumenų jėgos ir ištvermės didinimui, raumenų elastingumo didinimui), kiek įmanoma būkite fiziškai aktyvūs. Labai tinkama veikla yra plaukimas ar pratimai šiltame vandenyje, važiavimas dviračiu, ėjimas. Tai veiksmingos priemonės, kurios gerina kraujo apytaką sąnariuose ir raumenyse.
Tačiau jokiu būdu negalima perkrauti sąnario. Reikia nepamiršti derinti darbo ir poilsio režimą.
Jei jau sergate sąnarių ar raumenų ligomis, dėl kurių judėti tapo sunku, nesidrovėkite naudotis lazdele, kuri sumažina krūvį sąnariui.
Be fizinės veiklos, svarbu susirūpinti savo kūno svoriu, nes antsvoris turi didelės įtakos sąnarių dilimui.
 

Kaip apsaugoti vaikus nuo sąnarių ir raumenų funkcijų sutrikimų? Ar galima jų išvengti?

Pirmiausia nepamirškite laikytis profilaktikos priemonių. Svarbu nuo pat mažens formuoti taisyklingus laikysenos įgūdžius. Vaikams fizinis krūvis turi būti dozuojamas pagal amžių, lytį, fizinį išsivystymą. Jis spartina augimą, sąnarių, kaulų ir raumenų formavimąsi (plaukimas, judrieji žaidimai).
Labai svarbu neviršyti fiziologinių organizmo galimybių. Dažnai vaikai pradeda aktyviai sportuoti, nebūdami tam pasirengę. Per didelis fizinis krūvis gali sukelti nebeišnykstamą sąnarių deformaciją, pertempti raumenis bei raiščius, o tai skatina netaisyklingos laikysenos formavimąsi, traumų atsiradimą bei turi įtakos vidaus organų veiklai.
 

Dažnai maži vaikai nenurodo ar nesupranta tikslios skaudamos kūno vietos, nepastebi pakitimų. Kaip atpažinti sutrikimus?

Pagrindiniai požymiai yra skausmas, judesių pakitimai skaudamoje galūnėje, laikysenos, eisenos pakitimai, greitesnis nuovargis.
Apžiūrint vaiką reikia įvertinti skausmą ramybė ir judesių metu (kokių judesių metu, kokios padėtys skausmingos). Apžiūrint skaudamą ranką ar koją, geriausia ją lyginti su sveikąja ir įvertinti, ar nėra patinimo, paraudimo, temperatūros pokyčio skaudamoje vietoje, deformacijos.
Reikėtų stebėti vaiko laikyseną, eiseną, ar nešlubuoja. Vaikas gali skųstis greitesniu nuovargiu, pvz., greitas kojų nuovargis, atsirandantis po nedidelio fizinio krūvio ar į dienos pabaigą.