){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Organizmo reakcija į aplinkos veiksnius, neįprastas situacijas, keliančias grėsmę žmogaus gerovei, sveikatai ar gyvybei, ir yra vadinama stresu.
Stresą gali sukelti ir fiziniai (karštis ir šaltis, triukšmas ir alkis), ir psichiniai (konfliktai, nesėkmės, nelaimės, nesklandumai darbe, nesutarimai šeimoje) bei kiti veiksniai. Įdomiausia, kad stresas ištinka ir neigiamas, ir teigiamas emocijas patiriantį žmogų, pvz., panašus stresas patiriamas vestuvių išvakarėse ir netekus darbo – tik būdus šioms būsenoms įveikti renkamės visiškai skirtingus.
Stresas yra neišvengiamas gyvenimo reiškinys, galintis skatinti veiklumą, išradingumą, padedantis žmogui tobulėti.
Deja, per stiprus, dažnai besikartojantis ar ilgai užsitęsęs stresas gali sukelti įvairias ligas. Nors labiausiai nukenčia nervų ir širdies kraujagyslių sistemos, stresas gali sukelti ir skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligę, migrenos priepuolį, kai kurias imuninės sistemos ligas.
Nepaisant sąlygų, dėl kurių kyla stresas, žmogaus organizmas į jį reaguoja panašiai. Dažniau ima plakti širdis, padidėja kraujospūdis, gali atšalti rankos ir kojos, gausiau prakaituojama, pagilėja alsavimas. Neretai ima trūkti oro, kyla skrandžio spazmai, apima nuovargis.
Jei žmogus dažnai patiria stresą, jo nuotaika tampa nepastovi, jį apima nerimas, įtampa, neviltis, jis jaučiasi prislėgtas sutrikęs, susirūpinęs. Kai kurie žmonės tampa irzlūs, nekantrūs, pernelyg kalbūs, jiems gali sutrikti miegas, pakisti valgymo įpročiai.
Mes gyvename tarp žmonių ir privalome su jais tinkamai bendrauti. Mūsų organizmas reaguoja į kiekvieną susijaudinimą, susierzinimą, stengiasi su juo susidoroti. Stresą žmonės suvokia įvairiai ir skirtingais būdais siekia jį įveikti.
Labai svarbu prisiminti, kad rūkymas, dažnesnis nei įprasta alkoholio ar vaistų vartojimas nepadeda pašalinti streso priežasčių, išspręsti konfliktų ar problemų.
Mokslininkai įrodė, kad stresą dažniau patiria norintys visur pirmauti, viską atlikti tik labai gerai, menkai pasitikintys kitais, visada įsitempę, nekantrūs žmonės.
Labai svarbu tinkamai vertinti situaciją, atskirti svarbiausias gyvenimo užduotis nuo mažiau svarbių, kurias galima laikinai ar iš viso atidėti, nesistengti visko atlikti vienam, nesigėdyti prireikus paprašyti pagalbos, tam tikrą savo planuojamo laiko dalį skirti įvairiems netikėtumams, poilsiui, bendravimui, pomėgiams tenkinti.
Ištikti streso žmonės reaguoja skirtingai. Svarbu gerai pažinti save ir pasirinkti tinkamą gynybos nuo streso būdą. Štai keli pasiūlymai:
– Hansas Seljė, paklaustas, kaip geriausia įveikti stresą, atsakė, kad geriausiai padeda fizinis aktyvumas – mankšta, pasivaikščiojimas, bėgiojimas, važinėjimas dviračiu, fizinis darbas gryname ore, tačiau vien to nepakanka. Svarbu stengtis daryti žmonėms gera, turėti draugų, būti reikalingam;
– stengtis nesigraužti vienam dėl savo nemalonumų, turėti žmogų, kuriam būtų galima išsipasakoti, pasiguosti.
– išmokti džiaugtis paprasčiausiais kasdieniais dalykais. Kartais užtenka gerai pasijuokti, ir stresas sumažėja arba išnyksta;
– nesisieloti dėl to, ko negali pakeisti. Svarbiausia sąžiningai ir pagal jėgas atlikti savo darbą.
– siekti tinkamai maitintis, nepamiršti vaisių ir daržovių, nepiktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, kava ir riebiais maisto produktais;
– tinkamai pailsėti, išsimiegoti, vieną dieną per savaitę stengtis praleisti gamtoje;
– susirasti tokį mėgstamą užsiėmimą – skaityti, klausytis muzikos, tapyti, megzti, siūti, gaminti valgį – kad jis padėtų užmiršti visus nemalonumus;
– kartais stresą padeda įveikti ir mylimas naminis gyvūnas – šuo, katinas, papūgėlė ir kt.;
– stengtis mąstyti apie gerus dalykus, ugdyti gerąsias būdo savybe – atlaidumą, kantrybę, pagarbą. Siekti vidinės darnos ir nesistengti pamokyti ar pakeisti visą pasaulį.
Jeigu stresas ištiko staiga (paprastai taip ir būna), o laiko stinga, reikia patogiai atsisėsti ir ramiai pasėdėti užmerktomis akimis. Pasistengti įsivaizduoti save malonioje vietoje – gražiame parke, žydinčioje miško pievoje ar jūros pakrantėje. Įsiminti ten patiriamus malonius įspūdžius. Po kelių tokio poilsio minučių daugelis pasijus ramesni, o gal net radę problemos sprendimo būdą.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
ore, sportuoti, sveikai maitintis.. Dar be viso to, manau, reikšminga stiprinti
save iš vidaus, - vartoti maisto papildus, ar vitaminus. Šią žiemą aš irgi
pradėjau naudoti Tonussan, maisto papildą, kuris gerina visą bendrą
organizmo būklę, plius dar ir energizuoja, ir mieguistumą vaiko bei stresą
mažina - kas itin svarbu jautresniems asmenims.. Na, žodžiu, atrodo, kad ir
augaliniai, natūralūs preparatai puikia gali padėti kovoti su per dideliu
darbiniu nuovargiu - įsitikinau tuo savu kailiu. Nėra dėl ko stresuoti - yra laiko džiaugtis gera savijauta