){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pirmasis apie tai, kad psichologinės problemos žeidžia kūną, ėmė kalbėti žinomas vokiečių psichoanalitikas Zigmundas Froidas. Trumpalaikis nusivylimas, nerimas, persivalgymas, netikrumo jausmas - daugelis jausmų, emocijų bei išgyvenimų yra normalūs tol, kol netampa našta mums ar mūsų artimiesiems. Nė vienas nesame apsaugotas nuo ligos, ir psichikos ligos - ne išimtis. Negydant net ir lengvų sutrikimų, didėja tikimybė prarasti darbą, šeimą arba susirgti psichosomatine liga. Opinį kolitą, bronchinę astmą, skrandžio opaligę, senatvinį artritą, hipertotinę ligą Z.Froidas priskyrė psichosomatiniams sutrikimams. Pagal jį, asmenys, patyrę konfliktą vaikystėje ir susidūrę su tuo pačiu konfliktu vėliau, brandžiame amžiuje, reaguoja somatiniais sutrikimais. Jo nuomone, viskas prasideda nuo įgimtos agresijos, tačiau dėl jos kyla kaltės jausmas, kuris sukelia hiperkompensaciją, t.y. atlikę agresyvius veiksmus, mes paprastai pajuntame kaltę, gėdą ir, norėdami kaltę išpirkti, tampame tiesiog šilkiniai, nuolankūs, sumenkiname save ir, aišku, dėl to pykstame ant savęs, o tai vėl sukelia agresiją.
Taip susidaro ydingas ratas. Ir, jei užbėgčiau už akių, turėčiau pasakyti, kad mes turime turėti 40 proc. tikros agresijos, 30 proc. atvejų turėtume “regresuoti”, t.y. tam tikrose situacijose mums reiktų grįžti į vaikystę, prašyti užuojautos, paverkti. O 30 proc. atvejų turėtume viską praleisti pro pirštus. Vaikystėje mes mokomi valdyti agresiją (pvz., vaikas mušamas, o po to liepiama pabučiuoti į ranką), o vėliau ji gali prasiveržti kaip hipertoninė liga, kraujagyslių patologija. Taigi emocinės reakcijos sistema, kurią nulemia asmenybė, yra viena iš psichosomatinės ligos išsivystymo priežasčių.
Čia labai svarbu išskirti stresą, kuris nebūtų pavojingas, jei nevestų į distresą, o šis - į patologinius sutrikimus. Mini stresas gali sukelti adaptacijos sindromą, tačiau vidutiniško stiprumo stresų poveikis (įžeidimai, ilgalaikės aistros, abejonės, moralinės skriaudos) veda tiesiai į psichosomatinius sutrikimus.
Širdies-kraujagyslių sutrikimai, tokie kaip infarktas, hipertoninė liga - tai specifiniai psichosomatiniai sutrikimai. Agresyvumas gyvenimo atžvilgiu, laiko trūkumas (jaučia, kad vis per trumpesnį laiką reikia padaryti daugiau ir daugiau), savęs vertinimas už tai, kiek padarė - taip elgiasi A tipo žmonės, nuolat lenktyniaujantys su savo šešėliu, patiriantys daugiau stresų, todėl organizme visą laiką yra per daug adrenalino, kuris stimuliuoja riebalines ląsteles, jų daugiau patenka į kraują, o kepenys jas perdirba į cholesterolį. Per metus iš jo pasidaro plokštelės, kurios padengia kraujagyslių sieneles, - taip vystosi infarktas.
Sergantieji hipertonine liga turi taip pat aiškius asmenybės bruožus, jie kelia aukštus reikalavimus ne tiek sau, kiek socialinei aplinkai, tačiau agresija čia dažniausiai slopinama, todėl ištikus nesėkmei, kaltina save, linkę “išsipirkinėti”, nesidalija atsakomybe, kurią dažniausiai užsikrauna patys.
Gastroenterologinių sutrikimų atvejais pagrindinė emocija - neigimas, įtampa, nesugebėjimas savęs išreikšti susiduriant su išore, netikrumas dėl netikėjimo savo galimybėmis. Esant tokiai asmenybės struktūrai, viskas nukreipiama į save - žmogus pradeda save graužti iš vidaus tikrąją to žodžio prasme.
PIRMIAUSIA - santarvė su savimi, t.y. tolerancija ir pagarba sau ir kitiems, realus savo galimybių įvertinimas, savo klaidų ir trūkumų priėmimas, pasitikėjimas savo sugebėjimais įvairiose situacijose bei mokėjimas džiaugtis paprastais dalykais.
ANTRA - santarvė su kitais, t.y. ilgalaikių asmeninių draugysčių palaikymas, galimybė jaustis grupės dalimi, skirtingų žmonių ypatybių toleravimas, sugebėjimas kitiems teikti meilę ir pasitikėjimą.
IR TREČIA - išmokti tvarkytis su gyvenimo sunkumais, prisiimant atsakomybę, išnaudojant savo talentus, keliant realius siekius, sprendžiant iškylančias problemas, planuojant, keičiant nepalankias gyvenimo sąlygas ir visomis jėgomis, su pasitikėjimu siekiant tikslo.
Klaipėdos psichiatrijos ligoninėje, teikiančioje specializuotą psichiatrinę pagalbą vaikams ir suaugusiems visam Žemaitijos regionui, daugelį metų sėkmingai dirba psichosomatinis skyrius.
Čia gydomi neuroziniai, somatoforminiai, psichosomatiniai, afektiniai ir endogeniniai sutrikimai. Pagalbą teikia aukščiausios ir pirmos kvalifikacinės kategorijos gydytojai, aukščiausios kvalifikacinės kategorijos psichologas bei pirmos kvalifikacinės kategorijos slaugos specialistai komandinio darbo principu.
Šalia tradicinės farmakoterapijos ir fizioterapinių procedūrų taikoma individuali bei grupinė psichoterapija, šeimos terapija (transakcinė analizė, psichodinaminė psichoterapija, elgesio terapija), užimtumo terapija, muzikos bei meno terapija, o sezoninės depresijos ypač sėkmingai gydomos šviesos terapija.
Taigi jei manai, kad turi problemų darbe, šeimoje ar tiesiog vasaros vidury gyvenimas neteko “skonio”, mus rasi Klaipėdoje, Bokšto g. 6.
Skyriaus tel.
(8 26) 25 35 88
Gydytojų tel.
(8 26) 25 51 07
Psichologo tel.
(8 26) 31 17 21
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
tai projektas apie sveiką gyvenseną ir nuostabią galimybę susigrąžinti sveikatą Tiens produkcijos pagalba.