Tipiški žiemos depresijos požymiai - mieguistumas ir apetito padidėjimas. Neištveriantiems sezoninių nuotaikos svyravimų (ekspertų nuomone, tai būdinga penktadaliui žmonių) gali padėti 1984 m. išrasta šviesos terapija, t.y. šviesos terapijos kambariai, akiniai ir lempos (dėžės). Asmuo, kasryt pabuvęs 2 valandas 2500 Lx arba pusvalandį 10 000 Lx stiprumo šviesoje, po kelių savaičių pasveiksta. Procedūros metu galima skaityti, žiūrėti televizorių, kalbėtis. Jei trumpomis dienomis žmonės “gaudytų” kiekvieną saulės spindulėlį, ilgiau vaikščiotų gryname ore, papildomos terapijos neprireiktų. Šviesos terapija efektyvi ir nesukelia šalutinių poveikių, bet bėda ta, kad Lietuvoje tokios lempos yra retenybė, o įsigyti jas individualiai per brangu (kainuoja 2000 Lt ir daugiau). Yra žinių, kad greitai šviesos terapijos lempos bus gaminamos ir Lietuvoje, be to, jos bus daug pigesnės. Tad šviesos terapija galės padėti daugeliui iš mūsų.
Tamsą įveikti padeda ir žmogaus sukurtas apšvietimas. Akių ligų gydytoja med.dr. Jūratė Neverauskienė sako, kad pati dirbtinė šviesa akims nekenkia (nebent žiūrime tiesiai į kokį nors intensyvų šviesos šaltinį), kenkia tik nematomi infraraudonieji ir ultravioletiniai spinduliai, kuriuos, beje, skleidžia ir saulė. Tačiau kai tamsiu paros metu dirbtinis apšvietimas nepakankamas arba per aktyvus, nepritaikytas vietai bei paskirčiai, akys įsitempia, vargsta, vaizdas pasidaro neryškus. Nepaisant taupumo, žiūrint televizorių taip pat būtinas papildomas apšvietimas, nes be jo akys vargsta. Prisiminkime, kaip jaučiasi akys, kai tenka keletą valandų intensyviai žiūrėti filmą tamsioje kino teatro salėje. Akių nuovargis gali sukelti galvos skausmus, tampa sunku susikaupti, greičiau išsenka darbinė energija.
Apšvietimo stiprumas bei išdėstymas priklauso nuo to, kokia veikla užsiima apšviečiamoje aplinkoje esantis žmogus. Kauno medicinos universiteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros docentas Algirdas Lukauskas sako, kad aplinkos (ypač darbo) apšvietimo intensyvumui svarbūs trys faktoriai:
1) detalės, į kurią reikia žiūrėti, dydis;
2) fonas, kuriame reikia įžiūrėti objektą. Jis gali būti tamsus, vidutinio šviesumo ir šviesus;
3) kontrastas (tarp šviesos ir šešėlių, tarp skirtingų spalvų). Jis gali būti labai didelis, vidutinis ir mažas. Geriausia, kai šviesos kontrastas yra vidutinis, o fonas nevargina akių žiūrint į reikalingą detalę. (Gelsvas fonas tinkamiausias regimajam darbui.)
Jei šių savybių nepaisoma, akys turi prisitaikyti prie skirtingų regėjimo sąlygų, todėl greitai nuvargsta ir pasireiškia minėti simptomai.
Sėdint prie darbo stalo nepakanka stalinės lempos. Reikia nors ir silpno bendro apšvietimo, kad nesusidarytų per didelio kontrasto tarp apšviestos zonos ir aplinkui tamsoje esančių daiktų.
Dirbantiems su kompiuteriais reikalingas bendras ir vietinis apšvietimas. Natūralus apšvietimas turi būti šoninis, o dirbtinis - bendras ir vietinis. Darbo vieta turi būti apšviesta tolygiai, kad ant pulto ir monitoriaus ekrano nebūtų akinančių blyksnių. Tam tikslui papildomai turėtų būti naudojami tinkleliai nuo blyksnių, specialūs filtrai, apsauginiai stogeliai. Dėl tos pačios priežasties ir aplinkiniai paviršiai turi būti matiniai.
Šviestuvų įvairovė namuose svarbi ne tik skleidžiamos šviesos kokybe, bet sukuriamu šešėlių žaismu, proporcijų kaita, kurie neleidžia aplinkai tapti monotoniška. Pavyzdžiui, virtuvėje turėtų būti daugiau nei vienas šviesos šaltinis, t.y. bendras ir atskiras darbo zonai - juk tai maisto “laboratorija”. Salonas taip pat turėtų būti suskirstytas į zonas kabinant šviestuvus ant lubų, sienų, statant ant stalo ar žemės. Toks kambarys tarnauja daugeliui tikslų: tiek poilsiui, tiek darbui, tiek svečių priėmimui.
Pagal poreikius ir galimybes galima rinktis įvairią dirbtinę šviesą. Geriausiai žinoma kaitrinė 100 W lemputė skleidžia 1000 lm šviesos. Lyginant su dienos šviesos lempomis, kaitrinė lemputė yra pigi, tačiau sueikvoja nemažai elektros energijos. Tik 26 W dienos šviesos lempa taip pat skleidžia 1000 lm šviesos. Tačiau daug ką trikdo jos mirksėjimas, o melsvas atspalvis (kaitrinių lempų - gelsvas) žmonių odą paverčia išblyškusia, nepatrauklia. Be to, į dienos šviesos lempos sudėtį įeina gyvsidabris, todėl kyla sunkumų norint jas išmesti. Beje, šiuo metu akcijos “Taupyk” ypač propaguojamos energiją taupančios lemputės (kaina 50 - 60 Lt) taip pat yra dienos šviesos. Išplitus joms, galima įsivaizduoti utilizacijos “kai niekas nemato…” pasekmes. Vis populiaresnės tampa halogeninės lempos. 50 W halogeninės lempos skleidžia 960 lm šviesos. Jos taupesnės nei kaitrinės, bet kai kam gali nepatikti per aitri šviesa. Dabar halogeninės lempos tobulesnės nei anksčiau: nebereikia specialaus transformatoriaus ir turi UV spindulių filtrus. Taigi pagal skonį, poreikius ir šviesos deginimo trukmę bei intensyvumą buičiai geriausiai tinka kaitrinės bei halogeninės, o darbinei aplinkai - dienos šviesos ir halogeninės lempos. Profesinei veiklai reikia beveik dvigubai daugiau šviesos nei buitinėms reikmėms, todėl, nepaisant trūkumų, dėl šviesos galingumo dažniausiai pasirenkamos dienos šviesos lempos.
Projektuojant apšvietimą reikia atsižvelgti į interjero spalvas, nes skirtingos spalvos skirtingai atspindi tokio paties stiprumo šviesą. Labiausiai šviesą sugeria tamsiai mėlyna, kakavinė, oranžinė, raudonmedžio spalvos, o mažiausiai - balta, kreminė, šviesiai geltona, šviesiai žalia ir pan. Jei sienos yra pastelinių spalvų, nepamirškime, kad šviesą gali sugerti baldai, kilimai.
Šviestuvai nebūtinai turi būti šviesos šaltinis, jie gali būti tiesiog kaip interjero detalė. Įmantrus, stilingas šviestuvo gaubtas (forma, spalva, faktūra, medžiagos) gali skleisti blausų ar įdomiai išskaidytą šviesos srautą. Toks šviestuvas teikia estetinį pasitenkinimą tiek šviesdamas, tiek ne. Praktiškų šviestuvų forma paprastai maksimaliai pritaikyta funkcijai. Vadovaujantis dizaino principu: “gražu tai, kas patogu, praktiška”, tokie šviestuvai taip pat turi estetinę vertę.
Kaip ir daugelyje gamybos sričių, yra vedančios ir kopijuojančios firmos. Originalūs šviestuvai maždaug dešimčia kartų brangesni nei jų kopijos (pvz., 500 Lt ir 50 Lt). Nusižiūrėjusiems originalaus šviestuvo dizainą gamintojams (išskyrus tuos, kurie turi patentą) kainuoja tik medžiagų ir pagaminimo sąnaudos. Iš pirmo žvilgsnio originalas nuo kopijos nelabai skiriasi. Tačiau šviestuvo kokybė išryškėja vertinant gamybos išbaigtumą, medžiagas, galingumą, ilgaamžiškumą ir t.t. Originalas vis dar kvepia jį kūrusio dizainerio dvasia, išreikšta kūrinio idėja. Nors ne vienam pasiturinčiam pirkėjui estetinę daikto vertę nusako nebūtinai pats daiktas, bet jo etiketė, kaina, garsaus dizainerio pavardė. Vis tik, būdami originalaus interjero apsupty, jaučiamės kitaip, skirtingai elgiamės su pigiu ir su brangiu daiktu. Neturint galimybės įsigyti originalių kūrinių, nebūtina dėl to krimstis. Jais galima žavėtis parduotuvėse, įstaigose, svečiuose. Galbūt jūs, žavėdamiesi dizaino “deimančiuku”, per keletą minučių išvysite daugiau nei jo savininkas per visą jo naudojimo laiką?..
Tamsą įveikti padeda ir žmogaus sukurtas apšvietimas. Akių ligų gydytoja med.dr. Jūratė Neverauskienė sako, kad pati dirbtinė šviesa akims nekenkia (nebent žiūrime tiesiai į kokį nors intensyvų šviesos šaltinį), kenkia tik nematomi infraraudonieji ir ultravioletiniai spinduliai, kuriuos, beje, skleidžia ir saulė. Tačiau kai tamsiu paros metu dirbtinis apšvietimas nepakankamas arba per aktyvus, nepritaikytas vietai bei paskirčiai, akys įsitempia, vargsta, vaizdas pasidaro neryškus. Nepaisant taupumo, žiūrint televizorių taip pat būtinas papildomas apšvietimas, nes be jo akys vargsta. Prisiminkime, kaip jaučiasi akys, kai tenka keletą valandų intensyviai žiūrėti filmą tamsioje kino teatro salėje. Akių nuovargis gali sukelti galvos skausmus, tampa sunku susikaupti, greičiau išsenka darbinė energija.
Apšvietimo stiprumas bei išdėstymas priklauso nuo to, kokia veikla užsiima apšviečiamoje aplinkoje esantis žmogus. Kauno medicinos universiteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros docentas Algirdas Lukauskas sako, kad aplinkos (ypač darbo) apšvietimo intensyvumui svarbūs trys faktoriai:
1) detalės, į kurią reikia žiūrėti, dydis;
2) fonas, kuriame reikia įžiūrėti objektą. Jis gali būti tamsus, vidutinio šviesumo ir šviesus;
3) kontrastas (tarp šviesos ir šešėlių, tarp skirtingų spalvų). Jis gali būti labai didelis, vidutinis ir mažas. Geriausia, kai šviesos kontrastas yra vidutinis, o fonas nevargina akių žiūrint į reikalingą detalę. (Gelsvas fonas tinkamiausias regimajam darbui.)
Jei šių savybių nepaisoma, akys turi prisitaikyti prie skirtingų regėjimo sąlygų, todėl greitai nuvargsta ir pasireiškia minėti simptomai.
Sėdint prie darbo stalo nepakanka stalinės lempos. Reikia nors ir silpno bendro apšvietimo, kad nesusidarytų per didelio kontrasto tarp apšviestos zonos ir aplinkui tamsoje esančių daiktų.
Dirbantiems su kompiuteriais reikalingas bendras ir vietinis apšvietimas. Natūralus apšvietimas turi būti šoninis, o dirbtinis - bendras ir vietinis. Darbo vieta turi būti apšviesta tolygiai, kad ant pulto ir monitoriaus ekrano nebūtų akinančių blyksnių. Tam tikslui papildomai turėtų būti naudojami tinkleliai nuo blyksnių, specialūs filtrai, apsauginiai stogeliai. Dėl tos pačios priežasties ir aplinkiniai paviršiai turi būti matiniai.
Šviestuvų įvairovė namuose svarbi ne tik skleidžiamos šviesos kokybe, bet sukuriamu šešėlių žaismu, proporcijų kaita, kurie neleidžia aplinkai tapti monotoniška. Pavyzdžiui, virtuvėje turėtų būti daugiau nei vienas šviesos šaltinis, t.y. bendras ir atskiras darbo zonai - juk tai maisto “laboratorija”. Salonas taip pat turėtų būti suskirstytas į zonas kabinant šviestuvus ant lubų, sienų, statant ant stalo ar žemės. Toks kambarys tarnauja daugeliui tikslų: tiek poilsiui, tiek darbui, tiek svečių priėmimui.
Pagal poreikius ir galimybes galima rinktis įvairią dirbtinę šviesą. Geriausiai žinoma kaitrinė 100 W lemputė skleidžia 1000 lm šviesos. Lyginant su dienos šviesos lempomis, kaitrinė lemputė yra pigi, tačiau sueikvoja nemažai elektros energijos. Tik 26 W dienos šviesos lempa taip pat skleidžia 1000 lm šviesos. Tačiau daug ką trikdo jos mirksėjimas, o melsvas atspalvis (kaitrinių lempų - gelsvas) žmonių odą paverčia išblyškusia, nepatrauklia. Be to, į dienos šviesos lempos sudėtį įeina gyvsidabris, todėl kyla sunkumų norint jas išmesti. Beje, šiuo metu akcijos “Taupyk” ypač propaguojamos energiją taupančios lemputės (kaina 50 - 60 Lt) taip pat yra dienos šviesos. Išplitus joms, galima įsivaizduoti utilizacijos “kai niekas nemato…” pasekmes. Vis populiaresnės tampa halogeninės lempos. 50 W halogeninės lempos skleidžia 960 lm šviesos. Jos taupesnės nei kaitrinės, bet kai kam gali nepatikti per aitri šviesa. Dabar halogeninės lempos tobulesnės nei anksčiau: nebereikia specialaus transformatoriaus ir turi UV spindulių filtrus. Taigi pagal skonį, poreikius ir šviesos deginimo trukmę bei intensyvumą buičiai geriausiai tinka kaitrinės bei halogeninės, o darbinei aplinkai - dienos šviesos ir halogeninės lempos. Profesinei veiklai reikia beveik dvigubai daugiau šviesos nei buitinėms reikmėms, todėl, nepaisant trūkumų, dėl šviesos galingumo dažniausiai pasirenkamos dienos šviesos lempos.
Projektuojant apšvietimą reikia atsižvelgti į interjero spalvas, nes skirtingos spalvos skirtingai atspindi tokio paties stiprumo šviesą. Labiausiai šviesą sugeria tamsiai mėlyna, kakavinė, oranžinė, raudonmedžio spalvos, o mažiausiai - balta, kreminė, šviesiai geltona, šviesiai žalia ir pan. Jei sienos yra pastelinių spalvų, nepamirškime, kad šviesą gali sugerti baldai, kilimai.
Šviestuvai nebūtinai turi būti šviesos šaltinis, jie gali būti tiesiog kaip interjero detalė. Įmantrus, stilingas šviestuvo gaubtas (forma, spalva, faktūra, medžiagos) gali skleisti blausų ar įdomiai išskaidytą šviesos srautą. Toks šviestuvas teikia estetinį pasitenkinimą tiek šviesdamas, tiek ne. Praktiškų šviestuvų forma paprastai maksimaliai pritaikyta funkcijai. Vadovaujantis dizaino principu: “gražu tai, kas patogu, praktiška”, tokie šviestuvai taip pat turi estetinę vertę.
Kaip ir daugelyje gamybos sričių, yra vedančios ir kopijuojančios firmos. Originalūs šviestuvai maždaug dešimčia kartų brangesni nei jų kopijos (pvz., 500 Lt ir 50 Lt). Nusižiūrėjusiems originalaus šviestuvo dizainą gamintojams (išskyrus tuos, kurie turi patentą) kainuoja tik medžiagų ir pagaminimo sąnaudos. Iš pirmo žvilgsnio originalas nuo kopijos nelabai skiriasi. Tačiau šviestuvo kokybė išryškėja vertinant gamybos išbaigtumą, medžiagas, galingumą, ilgaamžiškumą ir t.t. Originalas vis dar kvepia jį kūrusio dizainerio dvasia, išreikšta kūrinio idėja. Nors ne vienam pasiturinčiam pirkėjui estetinę daikto vertę nusako nebūtinai pats daiktas, bet jo etiketė, kaina, garsaus dizainerio pavardė. Vis tik, būdami originalaus interjero apsupty, jaučiamės kitaip, skirtingai elgiamės su pigiu ir su brangiu daiktu. Neturint galimybės įsigyti originalių kūrinių, nebūtina dėl to krimstis. Jais galima žavėtis parduotuvėse, įstaigose, svečiuose. Galbūt jūs, žavėdamiesi dizaino “deimančiuku”, per keletą minučių išvysite daugiau nei jo savininkas per visą jo naudojimo laiką?..
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę