){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
„Turbūt sunkiausia apibūdinti tokius dalykus, apie kuriuos, atrodytų, visi viską žino ir supranta,“ – sako psichologijos magistrantė Roberta Gustaitė, paprašyta apibūdinti pasitikėjimą savimi. Su pašnekove kalbame apie tai, kiek pasitikėjimas mums padeda gyventi ir ar negali jis kartais trukdyti.Tai vis dėlto kaip galima būtų apibrėžti, kas tai yra pasitikėjimas savimi?
Pasitikėjimas savimi – tai asmens tikėjimas savo galiomis, galimybėmis. Jis labai glaudžiai susijęs su panašiu reiškiniu – savęs vertinimu, kurį būtų galima apibūdinti kaip savęs paties, savo galimybių, savybių ir vietos tarp kitų žmonių vertinimą. Žmogus savimi pasitiki, jeigu kurioje nors srityje jo realias galimybes atitinka jo savęs vertinimas.
Ar yra pasitikinčių savimi visose sferose? Ar pasitikėjimas priklauso nuo žinių, ar tai vis dėlto ir charakterio savybė?
Paprastai (ir tai natūralu) žmogus skirtingose sferose save vertina skirtingai, tad ir pasitikėjimas savimi vienoje srityje gali būti didelis, o kitoje – gerokai mažesnis. Tai priklauso nuo to, kiek kokioje srityje asmuo jaučiasi užtikrintas ir tiki savo jėgomis. Pasitikėjimas savimi gali tapti ir sąlyginai pastovia charakterio savybe, kai žmogus apskritai yra linkęs labiau kliautis savimi. Tą lengviau pasiekti, jei bent vienoje sferoje asmens gebėjimai ir galimybės bei keliami tikslai sutampa su realiu atlikimu, tada jis jaučia ir kitur galįs pasiekti norimų rezultatų.
Ar skiriasi ir, jei taip, tai kuo savimeilė nuo pasitikėjimo savimi?
Pasitikėjimas savimi yra daugiau vertinamasis požiūris į save, labiau racionalus lygis, o savimeilė – tai daugiau emocijos ir jausmai savęs paties atžvilgiu. Pastaroji yra besąlygiškas savęs priėmimas su visais privalumais ir trūkumais, savęs pripažinimas emociniu lygmeniu.
Tačiau savimeilės traktavimas nėra vienareikšmis. Į savimeilę, priešingai nei į pasitikėjimą savimi, galima žiūrėti kaip į atotrūkį nuo realaus galimybių, gebėjimų ir rezultatų įvertinimo, netgi kaip į tokį susikurtą netikrumą, kuris leidžia tam tikra prasme jaustis geriau, nematyti kai kurių trūkumų ir panašiai.
O kaip dėl pasitikėjimo savimi ir savikritiškumo? Ar savikritiškumas netrukdo savimi pasitikėti?
Sveikas savikritikos kiekis padeda realiau save vertinti. Pasitikėjimas savimi ir savikritiškumas gali tapti priešingais poliais, jei pastarasis perdėtas, kai asmuo pastebi vien blogąsias savo savybes, vien nesėkmes.
Tai gali paskatinti nepasitikėjimą savimi. O kiek tai paveikia žmogaus gyvenimą, kokią įtaką daro asmenybei?
Tiek savęs vertinimas, tiek pasitikėjimas savimi turi įtakos žmogaus veiklos aktyvumui ir jo asmenybės raidai, nuo jo priklauso žmogaus tarpasmeniniai santykiai, reiklumas sau, požiūris į laimėjimus ir nesėkmes.
Asmuo, nuvertinantis savo galimybes, paprastai gyvenime pasiekia mažiau nei galėtų pagal savo sugebėjimus. Tokį nepasitikėjimą savimi dažnai lydi nerimas, bet kokios rizikos vengimas, kadangi vadovaujamasi tuo, kad lengviau yra išvengti nesėkmės negu pasiekti sėkmę. Asmuo, susidūręs su bet kokiomis kliūtimis, dažnai nuleidžia rankas, nebando kovoti.
Nepasitikėjimas savimi riboja savęs realizavimą ir asmenybės augimą, formuoja pasyvumą, neryžtingumą, nesavarankiškumą. Dažnai tą lydi ir vienišumo jausmas.
Pasitikėjimas savimi paprastai laikomas gera savybe, tačiau ar negali jis būti per didelis?
Jei asmuo save vertina labiau negu iš tikrųjų gali, jis perdėtai savimi pasitiki (jei menkiau – nepasitiki savimi).
Sunku pasakyti, kiek pasitikėjimo savimi jau yra per daug. Turbūt galima manyti, kad jei ši savybė reiškiasi asmenybės savybių ir poelgių išaukštinimu, įtikėjimu savo išskirtinumu ir tobulumu, pasipūtimu ir nekritišku požiūriu į save, tai pradeda trukdyti ir pačiam žmogui. Tokiu atveju į menkiausią kritiką ar nepasisekimą dažnai reaguoja pernelyg stipriu, realios situacijos neatitinkančiu jausmu.
Kita vertus, kai kuriais atvejais už nepamatuoto pasitikėjimo savimi galima matyti paslėptą nevisavertiškumo jausmą.
Floridos valstijos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad studentai tampa ne tik labiau ambicingi, bet kartu ir neretai turi nerealių lūkesčių, kas, pasak autorių, sukuria savotiška „ambicijų infliaciją“. Manoma, kad ateityje padaugės žmonių, kurie nesugebės pasiekti išsikeltų tikslų. Kas nulemia nepamatuotas ambicijas?
Esant tikroviškam ambicijų, aspiracijų lygiui, žmogus pasitiki savimi, nebijo gyvenimo sunkumų, o, negalėdamas jų įveikti, moka nusileisti, geba savikritiškai įvertinti savo galimybes. Tačiau esant per aukštam ambicijų lygiui, žmogus, patyręs nesėkmę, toliau sau kelia dar didesnius uždavinius. Tokiu atveju sutrinka realus savo galimybių įvertinimas, žmogui sunku prisitaikyti prie gyvenimo reikalavimų, dažnos nesėkmės gali privesti prie savęs nuvertinimo. Gali būti ir kitas variantas: jau esantis menkavertiškumas gali kaip tik būti kompensuojamas nepamatuotomis ambicijomis.
Pasitikėjimas savimi yra glaudžiai susijęs su žmogaus tikslų, kuriuos jis sau kelia, sudėtingumu. Kai žmogaus siekiai neatitinka realių jo galimybių, jis ima save vertinti neteisingai, ir jo elgesys pasidaro neadekvatus (atsiranda emocinių protrūkių, padidėja nerimastingumas ir kt.). Vienoks ar kitoks savęs vertinimo lygis susidaro vertinant savo veiklos rezultatus ir suvokiant, kaip tave vertina kiti, atsižvelgiant į atitikimą tiek savo, tiek aplinkos reikalavimams.
Kiek pasitikėjimui svarbi finansinė padėtis (moteriai, vyrui)?
Į finansinę padėtį galima žiūrėti kaip į užsidirbtą atlygį, tam tikrą žmogaus įvertinimą. O, kaip minėjau, aplinkos įvertinimas taip pat prisideda prie asmens pasitikėjimo savimi formavimo.
Kita vertus, tam tikra prasme finansinė padėtis suteikia saugumo ir užtikrintumo jausmą, todėl žmogui yra lengviau kliautis savo jėgomis kitose sferose.
Jeigu žiūrėti į lyčių skirtumus šiuo aspektu, remiantis tradicinių lyčių vaidmenų supratimu, vyrams saugumas ir užtikrintumas finansinėje sferoje gali būti suvokiamas kaip svarbesnis, atitinkantis tradicinį vyro vaidmenį. Taigi, žiūrint iš šios perspektyvos, jautimasis „tikru vyru“ (šeimos aprūpintoju) turbūt savaime suteikia daugiau pasitikėjimą savimi.
O kaip dėl aplinkinių vertinimo ir pasitikėjimo ryšio? Ar gerai save vertinantys asmenys gauna geresnius įvertinimus, ar geri vertinimai padeda pakelti pasitikėjimui savimi?
Tyrimai rodo, kad mažiau savimi pasitikintiems žmonėms aplinkinių įvertinimas daro didesnę įtaką negu tiems, kurie savimi pasitiki labiau. Bet čia turbūt aišku, kad vėlgi gali egzistuoti abipusis ryšys. Jei asmuo gauna geresnius įvertinimus, jam lengviau pasitikėti savimi, kitose veiklose lengviau rizikuoti ir siekti sėkmingų rezultatų, kurie savo ruožtu kelia pasitikėjimą. Kita vertus, pasitikintys savimi asmenys drąsiau imasi veiklų, yra iniciatyvesni, ir galbūt galima manyti, kad gauna geresnius įvertinimus.
Kiek pasitikėjimas savimi turi įtakos savigarbai ir kiek savigarba turi įtakos sėkmei?
Savigarba – tai pagarba sau pačiam, teigiamas savęs vertinimas, į ją įeina ir pasitikėjimas savimi. Savigarbą galima pavadinti psichinės sveikatos prielaida. Ji priklauso tiek nuo to, kiek pats žmogus save vertina, tiek nuo to, kaip jį vertina kiti. Kai žmogus gerbia pats save, daugiau vertina, gerbia ir kitus, o tai svarbu tarpusavio supratimui ir bendravimui. Nuo bendro asmenybės požiūrio į save labai priklauso sėkminga jos raida. Apskritai savosios vertės suvokimas yra nepaprastai svarbi charakteristika, kadangi ji turi reikšmės tam, kaip asmuo elgsis įvairiausiose gyvenimo srityse, ji veikia tarpasmeninius santykius, veiklos krypčių ir tikslų pasirinkimą bei atlikimo efektyvumą. Kita vertus, ryšys tarp savigarbos ir sėkmės yra abipusis, kadangi sėkmės patyrimas leidžia formuoti teigiamą savo vertės pojūtį.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę