){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Labai dažnai kalbant apie žmogų tenka išgirsti: „jis tikras flegmatikas, taip lėtai sukasi“ arba „na ir cholerikė, niekaip nenurimsta“. Asmenybių apibūdinimai pagal temperamentą yra vieni labiausiai paplitusių. Susipažinti su jais iš arčiau padeda neurolingvistinės psichoterapijos konsultantė Linga Švanienė.
Kaip pasakoja specialistė, šiuolaikinė psichologija išskiria psichologinius tipus pagal asmenybę, charakterį ir temperamentą. Temperamentui apibrėžti naudojami trys komponentai: pastovumas–nepastovumas, dinamiškumas–inertiškumas ir stiprumas–silpnumas. „Bet kokioje situacijoje žmogus visų pirma reaguoja motoriškai ir emocionaliai, taip pasireiškia jo individualus temperamentas. Skirtingi temperamentai ne tik nuspalvina išorinę veiklos manierą, bet ir „persmelkia“ pažinimo, protinės veiklos, emocijų pasireiškimo ir kitas sritis. Temperamentas didžiausią įtaką turi žmogaus elgesiui ir veiklai“, – sako L. Švanienė.
Keturi temperamentai
Anot pašnekovės, jau nuo Hipokrato laikų yra išskiriami keturi pagrindiniai temperamentų tipai: cholerikas, sangvinikas, flegmatikas ir melancholikas. Kiekvienas jų turi jam būdingas charakteristikas.
sangvinikas – stiprus, pastovus, dinamiškas,
cholerikas – stiprus, nepastovus, dinamiškas,
flegmatikas – stiprus, pastovus, inertiškas,
melancholikas – silpnas, nepastovus, inertiškas.
„Negalima sakyti, kad vienas temperamento tipas yra geresnis už kitą. Kiekvienas iš jų turi tiek savitų neigiamų, tiek savitų teigiamų savybių“, – pabrėžia L. Švanienė.
Pasak jos, sangviniko guvumas ir lankstumas, flegmatiko ramumas ir kantrumas, choleriko energingumas, melancholiko jausmų gilumas yra vertingi atskirų temperamento bruožai.
Be abejo, kiekvienas temperamento tipas turi ir savų neigiamų bruožų: sangvinikas gali įgyti polinkį „išsimėtyti“ daugybėje prisiimtų užduočių, jų neužbaigdamas, flegmatikas – pasidaryti vangus, linkęs atsiriboti, cholerikas – tapti kandus, nesusilaikantis, melancholikas – pasinerti į savo išgyvenimus, visiškai užsidaryti savyje.
Aplinkos įtaka
Vis dėlto, kaip tikina pašnekovė, temperamento bruožai priklauso ne tik nuo įgimtų nervinės sistemos ypatybių, bet ir nuo aplinkos poveikio, reikšmingų asmenų auklėjimo. Kartais temperamentas keičiasi ir metams bėgant. „Pavyzdžiui, dažnas interesų ir pomėgių keitimas, santūrumo trūkumas, abuojumas kitiems, baimingumas ir kiti negatyvūs bruožai gali būti ne kaip temperamento pasireiškimas, o kaip rezultatas, atsiradęs dėl santykių su kitais žmonėmis įtakos. Vieni bruožai gali pasireikšti dėl ypač griežto auklėjimo, savarankiškumo užgniaužimo ir dėl to įgyto bejėgiškumo, kiti – dėl per didelės globos, nuolaidžiavimo kaprizams“, – aiškina L. Švanienė. Bet kokiu atveju, teigiamų ir neigiamų bruožų suvokimas leidžia sąmoningai keisti nepatinkančias ypatybes ir vystyti sau naudingas.
Koks mano tipas?
Yra daugybė testų, padedančių nusistatyti savo temperamento tipą, bet vienas iš paprasčiausių būdų sau pritaikyti vieną ar kitą tipą yra tam tikrų bruožų savyje atpažinimas.
Aš cholerikas. Esu energingas ir ryžtingas žmogus. Ne visada kontroliuoju savo emocijas, jei nesusivaldau, įsiaudrinu, nusiraminu ne iš karto. Jei tvarkau reikalus, tai energingai ir su visišku atsidavimu, pašaliniai dalykai manęs neblaško. Esu tiesus tiek darbe, tiek santykiuose. Net pačias sunkiausias kliūtis geriau įveiksiu nei apeisiu.
Aš flegmatikas. Esu ramus ir susitvardantis žmogus. Mane nelengva išvesti iš pusiausvyros, esu kantrus, moku laukti. Lėtai prisitaikau prie naujų sąlygų. Rimtai gilinuosi į reikalus, dirbu neskubėdamas, žingsnis po žingsnio judėdamas pasirinkta kryptimi tikslo link. Pradėjęs dirbti esu nuoseklus, nemėgstu, jei mane atitraukia kiti reikalai.
Aš sangvinikas. Esu lankstus ir dinamiškas žmogus. Man patinka nauja veikla, nauji įspūdžiai, lengvai užsidegu, tačiau taip pat lengvai ir greitai nurimstu. Mėgstu susipažinti su naujais žmonėmis, man paprasta „persijungti“ nuo vienos veiklos į kitą. Ir nepalankiomis aplinkybėmis sugebu greitai susiorientuoti, išlaikau optimizmą, surandu išeitį iš bet kokios situacijos.
Aš melancholikas. Esu jautrus ir nepastovus žmogus, labai priklausau nuo savo vidinės būsenos. Greitai nusimenu netgi dėl niekų, ilgai negaliu nurimti. Dėl didelio jautrumo nelengva išlaikyti dvasinę pusiausvyrą, todėl man labai svarbus artimųjų palaikymas. Savo vidinių nuotaikų svyravimus slepiu, todėl kiti juos retai pastebi.
Kaip teigia L. Švanienė, apie žmogaus temperamentą galima spręsti ir pagal reakciją, kuri pasireiškia jo kelyje pasitaikius kliūčiai: cholerikas kliūtį sutryps, sangvinikas – apeis, flegmatikas kliūties nepastebės, o melancholiką kliūtis sustabdys.
Temperamentų mišinys
Jei skaitydami pagalvojote, kad jums tinka kelių temperamentų bruožai, jūs visiškai teisūs, kadangi gryni temperamento tipai pasireiškia labai retai. „Sakoma, kad kiekviename žmoguje yra visų temperamento bruožų, tik vieni iš jų labiau pasireiškia, kiti – mažiau“, – aiškina L. Švanienė. Anot jos, bet kuris temperamento tipas iškyla į pirmą vietą, priklauso nuo situacijos ir psichologinės distancijos su kitais žmonėmis dydžio.
Pagrindinis dominuojantis temperamentas pasireiškia žinomoje aplinkoje tarp gerai pažįstamų žmonių psichologiškai patogioje aplinkoje.
Antras pagal reikšmingumą temperamento tipas ryškiau pasireiškia oficialioje aplinkoje, bendraujant su nepažįstamais žmonėmis.
Trečiasis temperamento tipas pasireiškia formalioje aplinkoje, išlaikant didelę psichologinę distanciją. Taip bendraujama su viršininkais, pavaldiniais, verslo partneriais, nepažįstamais žmonėmis. Šį temperamento tipą galima pavadinti įsijautimu į vaidmenį, kurį žmogus atlieka pagal aplinkybių keliamas normas ir reikalavimus.
Ketvirtasis temperamento tipas pasireiškia rečiausiai ir yra būdingas stresinėms situacijoms, tokioms kaip bendrovės žlugimas, netikėtas atleidimas iš darbo, sunki liga, artimo žmogaus mirtis, gaisras ir kt.
Bendravimas tarpusavyje
Sėkmingai ir „nesuremiant ragų“ bendrauti ir kartu dirbti tokiems patiems ar priešingiems temperamentų tipams gali būti sudėtinga, nes kartais net nenorint iškyla nesusipratimų ar konfliktų. L. Švanienė sako, kad galima apibrėžti kelias pagrindines tendencijas temperamentų santykiuose, nors, žinoma, situacijų įvairovė yra daug platesnė.
Papildančios poros
Choleriką lengviausiai nuramina ir papildo jo antipodas flegmatikas, o melancholiką geriausiai palaiko ir tonizuoja sangvinikas. Šios dvi poros gerai viena kitą papildo ir netgi sušvelnina tuos nesusipratimus, kurie gali iškilti jų bendroje veikloje dėl pagrindinių bruožų skirtingumo.
Tarp vienodų tipų geriausias santykis bus tarp dviejų flegmatikų ir dviejų melancholikų. Tai galima paaiškinti paprastai – flegmatikai yra pastovūs ir juos nelengva išvesti iš pusiausvyros. Melancholikai yra jautrūs ir greitai įsižeidžia, tačiau „dėl šventos ramybės“ jie yra linkę nusileisti ir noriai priima kompromisinius variantus.
Priešiškos poros
Choleriko ir sangviniko duetas bus labai emocionalus ir iniciatyvus, todėl gali iškilti kova dėl lyderio pozicijos. Flegmatiko ir melancholiko bendra veikla bus inertiška ir pasyvi.
Sudėtingas bendravimas choleriko ir melancholiko bei sangviniko ir flegmatiko porose. Pirmojoje poroje cholerikas turėtų daugiau save prilaikyti, o melancholikas – stengtis mažiau viską imti į širdį, nors abiem bus nelengva.
Antrojoje poroje flegmatikas turėtų atviriau reikšti jausmus ir nebūti toks užsispyręs, o sangvinikas turėtų stengtis išlaikyti nuoseklumą veiksmuose ir vykdyti savo pažadus. To nesilaikant didės porininko susierzinimas, kuris trukdys bendrai veiklai.
Sunkiai bendraus du sangvinikai ir du cholerikai.
Sangvinikai emocionalūs, nepriklausomi, bet, greitai užsidegę, greitai ir nurimsta. Cholerikams sunku laiku sustoti, todėl patys to nenorėdami jie gali greitai įžeisti aplinkinius. „Dviejų cholerikų bendravimas virs „gaisru“, kurį užgesinti nebus kam“, – teigia L. Švanienė.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę