){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Turbūt neprašautume pro šalį teigdami, kad ir didžiausi skeptikai praėjusiais metais pranašautos pasaulio pabaigos laukė ne visai ramiai, o ne vienas jų greičiausiai apsirūpino ir keliais papildomais miltų ar kruopų kilogramais. Taip jau yra, kad esame linkę tikėti pranašavimais, horoskopais ir panašiais burtais, nors jau ne kartą kalbėta, kad jais pasikliauti beprasmiška. Mokslininkai tiria šias, sakytume, keistas mūsų savybes ir nepaliauja stebėtis. O stebėtis tikrai yra ko.
Pirmieji eksperimentatoriai
Praėjusio amžiaus viduryje amerikietis psichologas Bertramas R. Foreris buvo įsitraukęs į žmogaus asmenybės bruožų tyrinėjimą. Kartą vakare jis nuėjo į naktinį klubą, ten prie jo priėjo grafologas ir pasisiūlė apibūdinti jo asmenį iš rašysenos. Nors profesorius atsisakė, bet tai įkvėpė norą pasiaiškinti, kodėl asmeninės charakteristikos, kurias sudaro grafologai ar astrologai, sukelia tokį didelį įspūdį žmonėms. Ir jis nusprendė atlikti eksperimentą. Vėliau šio eksperimento rezultatai leido suformuluoti Forerio, dar vadinamą Barnumo, efektą, kurį galima apibūdinti taip: žmogus linkęs sau priskirti bendrus teiginius, jeigu jam sakoma, kad šie teiginiai yra gauti ištyrus kažkokius nežinomus faktorius.
Šalia Forerio Barnumo pavardė atsiradusi dėl to, kad, 1948-aisiais atlikdamas šį įdomų eksperimentą, Foreris vadovavosi XIX a. Amerikoje garsaus cirko savininko ir filantropo Ph. T. Barnumo tvirtinimu, kad jo programoje kiekvienas gali rasti „kažką sau“.
Taigi minėto eksperimento metu profesorius paprašė savo studentų užpildyti asmenybės testą su konkrečiais klausimais, pagal kurį jis galėsiąs kiekvieną jų charakterizuoti. Po savaitės jis savo studentams išdalijo lapus su charakteristikomis ir paprašė atsakyti, kiek jos yra atitinka tikrovę. Ir nors profesorius ėmėsi gudrybės ir visiems studentams išdalijo tokį patį asmenybės apibūdinimą, net 87 proc. to nežinančių studentų pažymėjo, kad apibūdinimas labai tikslus.
Ne vien Foreris
Nors Forerį galima drąsiai vadinti pradininku, vėliau tokių bandymų buvo ne vienas, o štai 60-ojo dešimtmečio pabaigoje vienas prancūzų psichologas atspausdino laikraštyje skelbimą, siūlydamas savo, kaip astrologo, paslaugas. Jis gavo begalę užsakymų, bet išsiuntė savo užsakovams tą patį horoskopą, sudarytą iš bendrų frazių. Ir... gavo aibę atsakymų su padėkomis už nuostabiai tikslų horoskopą.
Australijos psichologas prof. Robertas Trevetenas prašė savo pirmakursius studentus užrašinėti savo sapnus arba aprašyti, ką jie mato spalvotose rašalo dėmėse. Vėliau, apdorojęs gautą informaciją, jis pateikdavo asmenybės analizę, kuri, kaip jau galite nuspėti, visiems būdavo vienoda, ir abejojančių jos tikslumu neatsirasdavo.
Beje, buvo aiškinamasi, kokie žmonės yra linkę tikėti ar netikėti, kokie teiginiai sukelia pasitikėjimą. Ir nors galima manyti, kad šį efektą labiau galima pritaikyti naivuoliams, tačiau tuo suabejoti leidžia psichologo R. Stagner tyrimas. Eksperimento metu jis 68 skirtingų kompanijų personalo skyrių darbuotojams išdalino anketą, pagal kurią žadėjo pateikti kiekvieno psichologinį portretą. Vėliau psichologas visiems pateikė tą pačią charakteristiką, sudaręs ją iš įvairių horoskopų. Apklaustųjų dauguma savo charakteristikas vertino kaip teigiamas, ir beveik nebuvo teigiančių, kad ji visiškai klaidinga. O tai juk buvo kadrų skyriaus darbuotojai, kurie, atrodo, turėtų mokėti vertinti žmogaus asmenines savybes.
Kodėl?
Psichologai tvirtina, kad Forerio efektas veikia net 80–90 procentų žmonių, vienodai tiek vyrus, tiek moteris. Jis labai plačiai naudojamas sudarant horoskopus. Teiginiai yra suformuluojami taip, kad tiktų kiek įmanoma didesnei daliai žmonių. Tiesa, visada verta pabrėžti, kad astrologas naudojasi ypatinga metodika, taip pat svarbu, kokius klausimus jis užduoda. Štai kito minėtojo R. Stagnerio tyrimo metu pasirodė, kad horoskopu labiau buvo patenkinti tie, kurių profesorius klausė ne tik gimimo metų ir mėnesio, bet ir dienos ar net valandos. Ir dar – asmuo turi tikėti, kad pateiktas psichologinis portretas yra skirtas tik jam (tam ypač pagelbėja konkreti data).
Ar tikrai prognozės pildosi?
Beje, kartais galima pastebėti, kad prognozės pildosi. Tai būtų galima vertinti kaip sutapimą, bet kartais gali suveikti ir vadinamasis Pigmaliono efektas, dar vadinamas savaime išsipildžiusiomis pranašystėmis, arba tiksliau tai, jog kažkas, ko buvo tikimasi, įvyksta.
Pavadintas šis efektas pagal pasakojimą apie Kipre gyvenusį jauną skulptorių Pigmalioną, kuris pamilo savo sukurtą nuostabiai gražią statulą. Per Afroditės šventę Pigmalionas nunešė jai auką ir sukalbėjo maldą, kurią Afroditė išklausė ir Pigmaliono skulptūrą pavertė jūrų nimfa Galatėja. (Beje, iš čia ir yra kilęs žinomas posakis „atsargiai norėk, nes gali išsipildyti“.)
Pigmaliono efektas vis dar mažai suprastas, tačiau ne kartą įsitikinta, kad jis „veikia“. Štai amerikiečių psichologų R. Rosenthal (šis efektas yra dar vadinamas Rozentalio efektu) ir L. Jacobson atliktas tyrimas parodė, kad mokinių pažangumas pagerėjo, kai mokytojai to tikėjosi iš mokinių. Kito tyrimo metu trečios klasės mokiniai buvo suskirstyti pagal akių spalvą – į rudakius ir mėlynakius ir vienos grupės mokiniai buvo laikomi gabesniais. Grupėms buvo pateikiami uždaviniai. Kitą dieną grupių vertinimas buvo pakeistas, t.y. gabesniais buvo laikoma kita, negabiųjų, grupė. Pasirodė, kad mažiau gabios grupės mokiniai gaudavo ypač prastus rezultatus, o grupės, kurios mokiniai buvo laikomi gabiais, – ypač gerus rezultatus.
Pigmaliono efektas apibrėžia asmens nuostatos įtaką socialinių reiškinių suvokimui. Jis daro įtaką ne tik asmens veiksmams, bet ir gaunamos informacijos interpretavimui. Taigi įvyksta tai, ko tikimasi, nes žmogus pats nesąmoningai siekia pranašystės išpildymo.
Komentuoja psichiatrė-psichoterapeutė Zita Alseikienė.
Kiekvienas išsilavinęs žmogus suvokia, kad šviesa, kurią matome iš prieš šimtus ar tūkstančius metų švietusių (o dabar gal jau užgesusių) žvaigždžių, negali nulemti mūsų gyvenimo. Protu niekaip negalima suprasti (kaip ir įrodyti moksliškai), kaip tolimų šviesulių šviesa gali paveikti žmogaus ar net visos žmonijos gyvenimą. Bet astrologija gyvuoja jau nuo mūsų civilizacijos pradžios, ir nepanašu, kad išgyventume jos nuopuolį. Vadinasi, kažkas yra mūsų psichikoje, kas verčia sklaidyti astrologines prognozes, kreiptis į būrėjus ar kitaip bandyti sužinoti, kas gi mūsų laukia. Gal ir ne iki galo tikėdami, pamiršę savo išsilavinimą ir blaivų protą, prognozes daugelis peržiūrime (kitaip jų spaudoje nebūtų tiek daug).
Mes niekas nesame iki galo saugūs, gyvendami savo gyvenimus. Viduje tai žinome, nors ir planuojame daugelį metų į priekį, svajojame apie įmanomus ir neįmanomus dalykus. Tačiau gali būti, kad atsitiks kokia nelaimė, ir mūsų planams ir svajonėms nebus lemta išsipildyti. Ir taip – iš dalies iš baimės, iš dalies iš smalsumo, ieškome atsakymo įvairiuose nepatikimuose šaltiniuose.
Man įdomesnis klausimas – kaip gali būti, kad tuo patiki protingi žmonės, nors ne visi prisipažįsta? Pasirodo, yra keli dėsniai, kurie lemia neįtikėtiną žmogaus patiklumą. Vienas jų ir yra Forerio efektas. Be to, svarbu yra ir tai, kad mes labiau linkę tikėti gerais numatomais įvykiais nei blogais ir geromis blogų įvykių baigtimis. Daug horoskopų formuluočių paprastai yra aptakios, jas galima išsiaiškinti vienaip ar kitaip. Daug daugiau yra teigiamų apibūdinimų ir prognozių negu neigiamų. Taip pat, skaitydami horoskopus, pritaikome sau tai, kas mums patinka, bet nejučia nepastebime to, kas neatitinka mūsų lūkesčių.
Jei labai patikime kuria nors prognoze (arba ko nors labai bijome) ir jei tai bent kiek susiję su mūsų elgesiu, gali atsitikti, kad nesąmoningai elgsimės taip, kad tai, kuo tikime, įvyktų. Tačiau būtų geriau, jei dalykus, kurių siekiame, rinktis galėtume patys, o ne pagal prognozę.
Vis dėlto racionalus grūdas astrologijoje yra. Mus aplinkos veiksniai (nebūtinai žvaigždės) neabejotinai veikia. Jei gimstame ir augame platumoje, kur yra metų laikai, naujagimiai patenka į skirtingą aplinką, skiriasi oro temperatūra, saulėtumas, ligos (taip pat ir motinos persirgtos nėštumo metu), mityba. Ir tai dalinai nulemia vėlesnį žmogaus polinkį sirgti tam tikromis ligomis ir net jo charakterio bruožus.
Nemanau, kad saikingas domėjimasis astrologinėmis prognozėmis yra blogas dalykas. Tai gerai, kol teikia žmogui momentinį nusiraminimą ir pasitenkinimą, jei tik neperauga į fanatišką tikėjimą nulemto likimo neišvengiamumu (tai sukels pačiam bejėgiškumo jausmą) ar kitų nuomonių nuvertinimą ir neigimą.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę