Turbūt nėra vaiko, kuris nelauktų Kalėdų Senelio, ir ne vien dėl to, kad gautų dovanėlę. Visi vaikai nors prieš Kalėdas stengiasi būti geresni, klausyti tėvelių, kad galėtų pasakyti, kokie geri buvo, ir sulauktų Kalėdų Senelio pagyrimų. Tačiau... metai bėga, vaikai sužino, kad Kalėdų Senelis „netikras“, ir ši graži iliuzija ima blėsti. Ar tai nėra trauma vaikui? Gal ši tradicija apskritai nėra reikalinga ir pasakos apie Kalėdų Senelį yra tiesiog, nors ir „geras“, bet melas? Šia kalėdine tema kalbame su psichologe Jolanta Lazutkiene.
Ar šiais laikais vaikai tiki Kalėdų seneliu? Ar jie priima tai kaip tradiciją?
Manyčiau, kaip nėra vaiko, netikinčio pasakomis, taip nerasime vaiko, kuris niekada netikėjo Kalėdų Seneliu. Tik gali skirtis amžius, nuo kada‚ „subyra“ tikėjimo Kalėdų Seneliu ir stebuklais pilys. Tai priklauso ir nuo aplinkos, kurioje vaikas auga (ar turi vyresnių brolių, seserų, nuo tėvelių pastangų), ir nuo to, su kokio amžiaus vaikais bendrauja, nuo vaiko subrendimo. O šiandieninio Kalėdų Senelio tradicija nėra tokia jau sena ar nuo neatmenamų laikų. Ji siekia XIX amžiaus vidurį.
Ar toks tikėjimas duoda ką nors teigiama?
Tikėjimas Kalėdų Seneliu skatina dėmesingumą vieni kitiems, susitaikymą, dosnumą, atlaidumą, rūpestingumą, sugebėjimą dalintis. Negalima nepaminėti, kad tikėjimas tuo stebuklingu raudonai apsirengusiu seneliu teigiamai veikia ir vaiko kūrybinį mąstymą, simbolinį pasaulio suvokimą, vaizduotę. Norėdami nudžiuginti savo artimus žmones, pasinaudojame savo išradingumu, kūrybiškumu, kad kiekviena dovanėlė būtų išskirtinė ir miela tam žmogučiui, kuriam ją dovanosime. Beje, rašome ir gražius linkėjimus, kurie neretai būna iš pačių širdies gelmių. Pagalvokime, kaip yra svarbu vaikui, kuris yra laikomas neklaužada, dažnai baramas, taip pat gauti Kalėdų Senelio dovanėlę ir suprasti, kad ir jis yra mylimas, kad ir jam rodomas dėmesys. Suaugusieji, atsakydami į vaikų užduodamus klausimus, tokius kaip „Kur gyvena Kalėdų Senelis?“, „Kaip jis padeda dovanėles po eglute?“, „Kaip senelis paruošia kiekvienam vaikučiui dovanėlę?“ ir pan., skatina kūrybiškumą, nes, pasitelkus savo išmonę, reikia sugalvoti kuo įdomesnį atsakymą. Į šį pokalbį galima įtraukti ir vaiką, paklausus,ką jis apie tai galvoja. Vaizduotės lavinimas svarbus visiems vaikams, tačiau ypač labai svarbus patiems mažiausiems, kurie negali puikiai vystytis be geros vaizduotės. Fantazavimas lavina vaiko nepriklausomą ir kritinį mąstymą.
Be to, laukimas, šventinė nuojauta sukelia daug pozityvių emocijų, kas teigiamai veikia psichiką ir nervų sistemą, stimuliuoja ir stiprina imuninę sistemą, todėl didėja organizmo atsparumas neigiamiems aplinkos veiksniams. Tačiau, kaip kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį, taip ir tikėjimas Kalėdų Seneliu turi tiek teigiamą pusę, tiek ir neigiamų aspektų. Tiesa, nėra mokslinių tyrimų, įrodančių Kalėdų Senelio naudą ar žalą vaikams. O skatinti tikėti ar netikėti Kalėdų Seneliu reikia pasirinkti patiems tėveliams.
Kaip jo nesugriauti?
Jo nesugriauti neįmanoma. Taip, kaip neįmanoma sustabdyti žmogaus vystymosi, nes tam tikru augimo ir brendimo laikotarpiu asmuo patiria pasaulį tokį, koks jis yra realiai.
Ar vaikai patiria traumą, sužinoję, kad iš tikrųjų senelio nėra, kad tai išgalvota? Kiek didelė trauma vaikui, kai jis sužino, kad jam realiai juk buvo meluojama?
Kartais tiesą pasako patys tėveliai, nebeatlaikantys vidinės įtampos „gero melo“ kūrimo. Šis tikėjimas (Kalėdų Seneliu) anksčiau ar vėliau subyra. Pradžioje kai kuriems vaikams tiesos išaiškėjimas sukelia nusivylimą, kuris vėliau praeina. Vaikai yra pakankamai stiprūs ir sugebantys greitai atsigauti, kad įveiktų nemalonius jausmus, susijusius su suvokimu, kad Kalėdų Senelis nėra tikras. Tačiau daliai vaikų tiesa apie Kalėdų Senelį sukelia didesnės brandos jausmą, nes žino tai, ko dar nežino jaunesni vaikučiai, tikintys Kalėdų Senelio pasaka. Kai vaikai sužino tiesą, pastaroji jiems nepakenkia tiek, kad jie pradėtų nebetikėti tėvais. Beje, kiek aš žinau, į psichologus dar niekas nesikreipė dėl to, kad turi psichologinių problemų, nes jiems buvo sakoma netiesa apie Kalėdų Senelį.
Kiek ilgai vaikai tiki Kalėdų seneliu? Ar įmanoma ir ar reikia tą tikėjimą kuo ilgiau?
Nėra tiksliai nubrėžtos ribos, kai visi vaikai, sulaukę tam tikro amžiaus, pradeda nebetikėti Kalėdų Seneliu ir magiškąja realybe. Vaikai tuos pačius dalykus kiekvienu amžiaus tarpsniu suvokia skirtingai. Yra vaikų, kurie Kalėdų Seneliu tiki ir sulaukę vienuolikos metų. Kiti juo pradeda nebetikėti anksčiau. Amžiaus vidurkis, kai dauguma vaikų dar tiki Kalėdų Seneliu, yra septyneri metai. Tačiau anksčiau ar vėliau visi vaikai „praregi“, kad Kalėdų Senelis yra mitas. Vienerių ketverių metų vaikai gali suvokti konkrečius dalykus, tokius kaip elniai, rogės, Kalėdų senelį kaip tikrą asmenį. Tačiau jie dar negali suvokti abstrakčių sąvokų. Ketverių šešerių metų vaikai jau gali pradėti abejoti Kalėdų Senelio realumu ir užduoti su tuo susijusius klausimus, o sulaukę šešerių aštuonerių jau gali būti pasiruošę suprasti, kad Kalėdų Senelis tikras, bet ne konkrečia prasme. Kaip tik šiame amžiuje pradeda vystytis gebėjimas abstrakčiai mąstyti, ir tai tęsiasi iki keturiolikos metų.
Yra nuomonių, kad nieko baisaus, jei vaikas netikės? Kiek jos teisingos arba ne ir kodėl?
Atsakymas į šį klausimą išsirutulioja kitų klausimų atsakymuose ir reikėtų vėl pasikartoti arba jis ne taip suformuluotas. Reikėtų patikslinti klausimą. Koks vaiko amžius turimas mintyse? Kaip minėjau, visi mažuliukai vienerių ketverių metukų vaikučiai tiki Kalėdų Seneliu, o vėliau, skirtingu laiku, juo tikėti nustoja visi. JAV ir Kanadoje atliktos apklausos, nepagrįstos mokslinėmis prielaidomis, parodė, kad du trečdaliai vaikų jautė pasididžiavimą, kai suprato tiesą apie Kalėdų Senelį, o pusė vaikučių patikino, kad jiems patiko Kalėdų Senelis, nors ir buvo netikras.
Ar gali būti geras melas? O gal to melu negalima pavadinti?
Melas yra melas (jis neigiamai veikia), o tikėjimas, paremtas sąžiningumu, yra teigiamas (sukelia teigiamas emocijas, pasitenkinimą). Tikėjime apie Kalėdų Senelį melas yra šio mito neigiamoji pusė, nes tėveliai, norėdami išlaikyti tikėjimą, turi meluoti vaikams, o tai nėra malonu ir dažnai sukelia vidinę sumaištį, diskomfortą. Žingsnis po žingsnio prieinamas „liepto galas“: pasidaro taip sunku ir nepriimtina visa ši neetiška situacija, o nebesuradus „teisingų“, pagrįstų atsakymų į vaiko pateiktus klausimus, kurie, beje, ir iki tol nebūna paremti tiesa, pasakoma tiesa apie Kalėdų Senelį. Profesorius R. Feldmanas yra pasakęs, kad Kalėdų Senelio mito propagavimas nėra blogiau nei sakyti: „kokia puiki suknelė“ arba „tu visiškai nepriaugai svorio“ ir pan. – visa tai laikoma socialiniu palaikymu. Taip pat nėra įrodyta, kad pasakos apie Kalėdų Senelį galėtų pakenkti ar būtų labai naudingos. Skatinti tikėjimą Kalėdų Seneliu ar ne, tai asmeninis kiekvieno tėvelio pasirinkimas. Nesvarbu, koks bus pasirinkimas, T. Howe teigimu, jis nepakenks jūsų vaikui.
O kaip paaiškinti, kodėl anksčiau vaikui buvo sakoma kitaip?
Skatinkime vaikus, kad jie patys sugalvotų atsakymus į klausimus, susijusius su Kalėdų Seneliu. Nemeluokime savo vaikams ir mokykime juos sakyti tiesą. Ir Kalėdų Senelio istorija gali būti pateikta be melo, o tai priklauso jau nuo mūsų, suaugusiųjų, išmonės. Atsakydama į šį klausimą, pasiremsiu psichologijos mokslų daktarės S. Kuchenbecker mintimis. Ji savo vaikams, kol jie buvo maži, sakė, kad Kalėdų Senelis yra meilės simbolis, dovanojantis viltį, ir niekada jiems nesakė, kad Kalėdų Senelis realus asmuo. Pabrėždama, kaip svarbu niekada nemeluoti vaikams.
Linkiu visiems – ir mažiems, ir dideliems – tikėti gėriu, meile ir artėjančių Kalėdų stebuklu. Bent trumpai pasijusti stebukladariais. Juk taip gera daryti stebuklus! Kuo daugiau teigiamų emocijų prieššventiniu ir šventiniu laikotarpiu!
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę