Aš jaučiu, tu jauti, mes jaučiame

Visi esame patyrę išgyvenimų, jausmų antplūdžių ir apie tai pasakoję, tačiau ar visada teisingai įvertiname, suprantame savo ir aplinkinių jausmus bei elgseną šių išgyvenimų metu? Čia yra pateikiama keletas labiausiai paplitusių mitų ir faktų apie emocijas. Viliamės, kad tai padės geriau suprasti emocijas ir sėkmingai panaudoti šias žinias savo gyvenime.

1. Mitas. Emocijos ir emocinis elgesys yra tas pats.

Faktas: jūsų elgesys (juokas, verkimas, šnairavimas, šūkavimas ir kt.) parodo, ką jūs jaučiate, bet tai nėra jausmas. Jūs galite jausti pyktį ir nesielgdamas piktai kitų žmonių atžvilgiu (arba atvirkščiai).

2. Mitas. Privalote kontroliuoti savo emocijas.

Faktas: emocijos teikia jums naudingą informaciją, padedančią geriau valdyti mintis ir veiksmus. Bet pačios emocijos negali būti kontroliuojamos. Bandymas jas kontroliuoti, keisti ar ignoruoti būtų tas pats kaip lipnia juosta apklijuoti mašinos prietaisus, kad jų rodmenys jūsų neerzintų. Tačiau taip darydami jūs prarandate nepaprastai svarbią informaciją, reikalingą saugiai važiuoti; galite gauti baudą už greičio viršijimą, jūsų mašina gali perkaisti ar baigtis benzinas.
Skirdami dėmesį savo jausmams – savo emociniams „prietaisams“, bet ne bandydami juos nuslopinti ir ignoruoti, jūs turite daug daugiau šansų lengviau suvaldyti save, tinkamai pasielgti.

3. Mitas. Jeigu jauti, kad taip yra, vadinasi, taip ir yra iš tiesų.

Faktas: jausmai nekeičia faktų.
Pavyzdys: jautimasis kvailu, nekeičia fakto, jog jūs turite gerą galvą. Jautimasis bjauriu nekeičia fakto, jog jūs turite pakankamai patrauklų kūną. Jautimasis geriausiu, nekeičia fakto, jog yra kitų, kurie tuos pačius dalykus daro daug geriau nei jūs.

4. Mitas. Privalote ką nors daryti, kad atsikratytumėte varginančių jausmų.

Faktas: fiziškai jausmai negali išlįsti ar kaip nors būti išmesti iš jūsų kūno. Jūs galite apibrėžti ką jaučiate: „Aš jaučiuosi įsitempęs ir susijaudinęs“ arba galėtumėt elgtis taip, kad parodytumėt kaip jaučiatės (pvz., sugniaužtas kumštis, pakeltas balso tonas, suraukti antakiai), bet jausmai negali būti „išspjauti“ kaip maisto kąsnis, esantis tarp dantų. Kartais pakanka tiesiog pakalbėti apie savo jausmus, ir tai suteikia daug didesnį palengvėjimą.

5. Mitas. Patys laimingiausi ir daugiausiai pasiekę yra tie žmonės, kurie vadovaujasi savo jausmais.

Faktas: geriausi sprendimai yra padaromi, naudojant 90 proc. proto ir 10 proc. širdies, o ne atvirkščiai. Emocijos tėra atsakomoji reakcija, o ne vadovaujanti sistema.

6. Mitas. Nagrinėdami nemalonių jausmų priežastis ir nuolat apie juos kalbėdami, jų atsikratysime.

Faktas: kuo daugiau galvosite apie nemalonius jausmus ir gilinsitės į juos, tuo labiau būsite linkę juos jausti. Geriau jau prisipažinti sau ir pasakyti, kad jaučiatės prislėgtas, bei užsiimti kuo nors konstruktyviu negu „knaisiotis“ emocijose. Laimei, nemalonūs jausmai, kaip ir alyvos dėmė švariame šaltinyje, galiausiai išnyks.

7. Mitas. Kalbėjimas apie nemalonius jausmus yra geriausias būdas jų atsikratyti.

Faktas: be abejo, kalbėjimas naudos suteikia (įskaitant ir geresnį savęs bei kitų supratimą, šiltesnius tarpusavio santykius, objektyvesnį mąstymą ir geresnį požiūrį); tačiau automatiškas kartojimas: „aš jaučiuosi blogai, ach, kaip blogai aš jaučiuosi“ savijautos nepagerins. Tai, kas išeina iš burnos, nebūtinai pakeičia tai, kas yra galvoje.
Pavyzdys: pramuštgalviškas važiavimas mašina 180 km/h greičiu, visa gerkle klykiant: „Aš važiuoju per greitai“ situacijos niekaip nepagerina.

8. Mitas. Esant prislėgtai nuotaikai, blaivus mąstymas pagerins savijautą.

Faktas: emociniam skausmui, taip pat kaip ir fiziniam, užgydyti reikia laiko. Liūdnos mintys yra tas pat kaip ir nudegimas. Galima sekundei ar dviem ranka paliesti įkaitusį lygintuvą, nepadarant jai didesnės žalos, bet, laikant ilgiau, nudegimo laipsnis didėja, o jai gydyti reikalingas laikas ilgėja. Emocinių žaizdų gijimo laikotarpis yra maždaug dešimt kartų ilgesnis už tą laiką, kurį praleidote kęsdami emocinius skausmus. Pavyzdžiui, jei jūs keturias minutes galvojate apie liūdnus dalykus, jums prireiks apie keturiasdešimt minučių, kol pagysite nuo jų.

9. Mitas. Kai kurios emocijos turėtų būti pašalintos.

Faktas: kaip ir tekantis žemyn upe vanduo, emocijos gali būti nukreipiamos viena ar kita kryptimi, bet jos negali „išsijungti“.
Pavyzdys: kai jaučiatės piktas arba nuliūdęs, nors tai ir nėra malonu, jūs negalite taip paprastai nutraukti jausmų srovės. Nemalonūs jausmai visada turi kokią nors priežastį, ir ta priežastimi privalu tinkamai pasirūpinti, prieš pasijuntant geriau. Egzistuoja daugybė dirbtinių ir nesveikų būdų, tariamai „išjungiančių“ ar nuslopinančių jausmus (alkoholis, narkotikai, maistas, televizija ir kt.). Kita vertus, smegenys pačios gali pasigaminti cheminių medžiagų, pvz., endorfinų, kurie natūraliu būdu sukelia galingą anestezinį arba malšinamąjį poveikį kūno pojūčiams.

10. Mitas. Emocijos yra neprotingos/nelogiškos.

Faktas: emocijos – tai natūrali ir logiška jūsų organizmo reakcija į tai, kas įvyko su jumis/kas jus paveikė, kas dedasi galvoje. Nors kartais ir gali atrodyti, kad jausmai neturi loginio ryšio su situacija, bet jie vis tiek yra nuosekli reakcija į tai į susiklosčiusią situaciją ir to, kas vyksta galvoje. Liūdnos mintys – negatyvių (neigiamų) jausmų priežastis, o ramios (geros, teigiamos) mintys atitinkamai yra ramių jausmų priežastis.
Įspėjimas: nors natūraliai ir logiškai emocijos išplaukia iš mąstymo, pats mąstymas gali ir nebūti logiškas.
Pavyzdys: vis giliau ir giliau klimpstantis į skolas asmuo galbūt ir nejaučia jokio streso, nes mano, jog viskas yra gerai. O tai visai nelogiška.

11. Mitas. Kai kurie žmonės neturi jausmų.

Faktas: visi sveiki žmonės turi jausmus, nesvarbu, parodo juos ar ne. Tačiau daugybei žmonių dar reikėtų išmokti teisingai išreikšti tai, ką jie jaučia. Kiti išmoksta ignoruoti ar slopinti savo jausmus, klaidingai stengdamiesi apsisaugoti nuo emocinio skausmo.

12. Mitas. Jūs turite būti blogos nuotaikos, nes blogai jaučiatės.

Faktas: kaltindami save dėl blogos savijautos, sakydami sau, kad neturėtumėt būti prastos nuotaikos, pirmiausia priverčiate save jaustis dar prasčiau. Daug geriau būtų užsiimti kokia prasminga veikla arba tiesiog palaukti, kol nuslūgs emocinės bangos/audros ir pasijusite geriau.

13. Mitas. Laimingi žmonės patiria nedaug emocinio skausmo.

Faktas:kad patirtumėte malonumą/pasitenkinimą, privalote pažinti skausmą. Visi žmonės kartkartėmis patiria emocinį skausmą, kartais net neįsivaizduojamais mastais. Net jei ir atrodo, kad kai kurie žmonės patiria mažiau skausmo nei kiti, sunku tvirtinti, kokį skausmą jie iš tiesų jaučia, kol patys neatsidursite jų kailyje.

Gyvename tėkmėje

Dvidešimt keturias valandas per parą jūsų organizme teka emocijų srovė, čia nuslūgdama, čia patvindama. Laimei (ar nelaimei), kad ir kaip jaustumėtės konkrečiu gyvenimo momentu, galiausiai tai tikrai baigsis, nepaisant jūsų pastangų. Prisiminkite tai reikiamu momentu ir viskas taps paprasčiau ir aiškiau.

Populiariausi straipsniai

Kai vargina nerimas

Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiau
Etiketas – asmeninė laisvė bendraujant

Rankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiau
Nuoseklus kelias į visišką pasveikimą nuo depresijos

ar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiau
Kaip išsivaduoti nuo depresijos?

yra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiau
Eglė Kauneckienė: sveikata – tai sielos, kūno ir proto harmonija

Eglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiau
Ar jūs jau subrendote?

Lytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiau
Romanas su vedusiu vyru, arba kodėl meilužė retai tampa žmona

Gyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiau
Tinginystė – ar tai liga?

Nieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiau
Pykti – nesveika

Kaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiau
Manipuliacija – būdas valdyti kitus

Manipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiau
Bendravimo spąstai – irzlumas ir pyktis

Žmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiau
KAIRIARANKIŲ FENOMENAS

Kairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiau
Penktasis jausmas

Skonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiau
Paprasti streso įveikimo metodai

Niekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiau
Kaip sumažinti įtampą

Kartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiau
Jei sunku susikaupti ir mąstyti

Gydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau