){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Galvojau būti literate. Mokantis sekėsi kalbėti, pasakoti, mokytojai skaitydavo mano rašinėlius klasėje. Buvau įstojusi į Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą Kauno universitete, būčiau ir baigusi, jei vokiečiai nebūtų uždarę universiteto. Tada įstojau į akušerių mokyklą, įtraukė medicina. Ji duoda daug džiaugsmo, leidžia labai artimai bendrauti su žmonėmis. Manęs ligoniai nevargina, man malonu, jei galiu padėti. Bet ir be nemalonumų negalima. Gydytojas ne gydytojas, jei jų neturėjo – juk dėl gydymo būdų yra labai prieštaringų nuomonių.
Tai dabartinės medicinos ištakos. Žmonės visada kažkuo sirgo ir bandė gydytis. Nėra žmogaus, kuris nebūtų naudojęsis alternatyviąja medicina. Susirgusius žolelėmis mus gydė motinos, jos dėdavo rankas ant skaudančių vaikų pilvų. Ramindamos užkalbėdavo ligas, tikindavo, kad skausmas atlėgs. Senelės smilkė šventomis žolėmis, meldėsi. Žinomiausias ekstrasensas yra Jėzus Kristus, gydęs žmones žodžiu ir prisilietimu.
Žinoma. Kas 3 mėnesius po 7 dienas pabūnu nevalgiusi, ir tai mane gelbėja nuo įvairių ligų. O ilgiausiai gydytis badu man teko 25 dienas. Mėgstu ir dėles. Visos religijos moko gyventi sveikai. Žmonėms labai daug padėdavo pasninkas. Tik vegetariškas maistas po dvi savaites du kartus per metus iš karto dvigubai sumažintų ir podagros, ir insultų, infarktų, visokių kitokių panašių dalykų. Viešpačiui Dievui gal ir nelabai svarbu, kad mes 100 metų sulauktume, bet religijos kišasi į žmogaus gyvenimą. Nesilaikysi pasninko – Dievas tave nubaus. Ištiks insultas ar infarktas, anksti pasiligosi. Ir tai gelbėdavo. Nėra religijos, kuri leistų nepasninkauti. O mes tai pamiršome, valgome kaip paršai nuo ryto iki vakaro, esam agresyvūs. Mėsos reikia valgyti mažiau, bet vegetaru būti mūsų krašte netinka. Bet nesijaučiu esanti apaštalas, turintis teisę apie tai kalbėti. Aš ir pavalgyti mėgstu, ir antsvorio turiu. Viena laimė, kad sugebu pabadauti.
Jokios dienotvarkės, jokios mankštos. Kai nebadauju, valgau ką noriu, kada ir kiek noriu. Organizmas – ne mašina ar robotas, kuriai reikia tik vienos rūšies benzino, kuri juda tik griežtai nubrėžtu keliu. Manau, žmogui reikia daugiau laisvės, džiaugsmo, pasėdėti su draugais, išgerti puodelį kavos, palepinti save.
Miegu 8–9 valandas ir taip patarčiau visiems, nes kiekvienam privalu pailsėti. Filosofas Šopenhaueris žmonėms patarė dirbti iki 90-ties. Taip ir darau: atsikėlusi nusiprausiu, pavalgau (arba nevalgau, kai badauju) ir sėdu rašyti ar skaityti. Kartais aplanko koks ligotas žmogus, pasikalbame kaip seni pažįstam. Gyvenu su dukros šeima. Namų priežiūra ir buitimi man rūpintis nereikia. Tai būtų ir sunku.
Kaip pridera mano amžiaus žmogui, turiu ligų. Sulaukęs 80 metų žmogus jau ne kažin kiek gali. Lovą pasiklos, bet širdelė nevelka lipant laiptais, dažnai ir einant lygiu keliu kamuoja dusulys. Tokio amžiaus žmogus jau turi teisę sirgti. Man 84-eri.
Laime vadinu tai, kad dorai nugyvenau nelengvą gyvenimą, niekada nieko neprašiau jokių išimčių, o juk galėjau, gydydama aukštus partijos ir visuomenės veikėjus. Viena užauginau dukrą, rūpinausi senais tėvais.
Man labai gaila žmonių, kurie sulaukę 40–60 metų mano, kad jų gyvenimas jau baigiasi. Juk ir sulaukus 80 turi gyventi įdomų prasmingą gyvenimą, žinoti, ką nori daryti.
Volteras teigė, kad darbas žmogų išgelbėja nuo 3 didžiųjų blogybių – skurdo, nuobodulio ir paleistuvystės. Geriau nepasakysi. Štai dabar esu pakviesta vienur ir kitur pristatyti savo knygą.
Pakanka. Dar daug kur esu kviečiama. Gyvenu savo, o ne vaikų ar anūkų gyvenimą. Turiu ligonių, kuriuos myliu ir kurie, jaučiu, myli mane, tų sunkiųjų, kurių negydo medikai, kurie jau buvo nurašyti, bet tebegyvena, draugaudami su manimi. Tik judėti vis sunkiau.
Nieko čia nepadarysi. Su vyru galima išsiskirti, o su senatve dar niekam nepavyko.
Savo knygoje rašiau: iki 20 metų esame vaikai, kai turime mokytis ir klausyti vyresniųjų, nuo 20 iki 40 metų – jaunuoliai, kai privalome tramdyti geismus ir norus, nuo 40 iki 60 metų – branda, kai mokame būti teisingi, nuo 60 metų prasideda išminties amžius. Tai nuo senovės žinoma. Dabar 14 mečiai renkasi seksualinę orientaciją. Paklauso kokio daktarėlio paskaitos ir tualete eksperimentuoja vieni su kitais. Koks tai švietimas?..
Labai išgyvenu dėl to, kas vyksta Lietuvoje. Dabar nėra jokios ligų profilaktikos, viskas atiduota vaistų pramonei, labai daug šarlatanizmo. Gąsdina ir nepagarba seniems žmonėms, gydytojų atsainumas jiems. Kai susirgau, pažįstama gydytoja man patarė nuvažiuoti į Trakus, atsigulti autobusų stotyje ir išsikviesti greitąją pagalbą. Nes Vilniuje į ligoninę 80-metės neguldys. Baisiausia, kai skiriamos išmokos, kad žmogus nedirbtų, pasitrauktų iš gamybos, pašalpos nedirbantiems. Gauni pašalpą, dirbk reikalingiausią mažai apmokamą darbą – išvalyk miškelį, iššluok gatvę, kad negautumei pinigų veltui. Turiu ligonių, teoriškai bedarbių, sukančių kažkokį verslą, palyginti su manimi, – milijonierių, bet gaunančių pašalpas. Argi galima taip švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus?
Dar mažumą pasidarbuoti. Žmogaus protas subręsta maždaug 20 metų vėliau negu kūnas, tad ir tarnauja maždaug tiek metų ilgiau negu kūnas. Ketinu dar šį tą nuveikti, jau esu sumaniusi ir septintą knygą, kurioje medicinos bus mažiau nei parašytose ligi šiol.
Galvojau apie pavadinimą „Pats sau gydytojas“, bet su redaktore Aušra sutarėme kitą. Gyventi be stogo – tai ne tik likti be stogo virš galvos, bet ir netekti vieno šulo galvoje, taip pat neturėti įtakingo globėjo valdžioje arba tarp nusikaltėlių – šie du pasauliai neretai būna susilieję. Knygoje kalbama, kaip rūpintis savo sielos ir kūno sveikata, grėsmę likti be stogo nuolat brangstant būsto išlaidoms, kai žmogui protą drumsčia melaginga reklama, dvasių regėtojai, kai neturėti pažinčių pražūtingiau nei tarybiniais laikais. O vaistai nuo visų ligų žinomi senai: nuo slogos puikiai padeda paprastas ūkiškas muilas ar pasūdytas vanduo...
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę