){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tai vis dėlto ar galima nors apytiksliai apibrėžti laisvos valios sąvoką?
Laisvos valios sąvoka svarbi tiek religiniame, tiek etiniame, tiek moksliniame kontekste. Kaip sąvoka ji išreiškia tik idėją, kad žmogus gali kontroliuoti savo sprendimus bei veiksmus, t.y. įgyvendinti laisvą pasirinkimą.
Jei filosofinius mintijimus „išverstume“ į žmogišką šnekamąją kalbą, trumpai būtų galima atsakyti taip:
Egoistams laisva valia yra viskas, kas tenkina jų hedonistinius (lėkštus, kūnišką malonumą teikiančius) poreikius. Jiems būtų galima priskirti gyvenimo šūkį:„Darau ką noriu, nes esu laisvas“.
Doram, išmintingam žmogui (kūrėjui), suvokiančiam, kad yra visatos dalis, laisva valia yra apsisprendimas nuolatinei kūrybai dėl gėrio, gėriui. Jiems būtų galima priskirti šūkį: „Viskas valia, bet ne viskas ugdo“ arba „Nedaryk kitam to, ko nenorėtum, kad tau padarytų“.
Šiaip valia yra suvokiama kaip sąmoningas veiksmų pasirinkimas ir gebėjimas siekti tikslo įveikiant vidines kliūtis. Tikslas priklauso nuo asmens vertybinės orientacijos, požiūrio, gyvenimo prasmės suvokimo, doros ir t.t.
Yra nuomonė, kad, įveikiant vidines kliūtis, stiprėja valia, taip asmenybės charakteris įgauna tokius bruožus, kaip drąsa, ryžtas, atkaklumas, iniciatyva, kūrybiškumas, ištvermė.
Ar laisva valia egzistuoja? Į šį klausimą iki šiol dar nebuvo atsakyta taip, kad atsakymas tenkintų visus.
Ar apskritai egzistuoja sąmoninga laisva valia darant daugybę kasdieninių pasirinkimų?
Manau, tiksliau būtų pasakyti, kad egzistuoja valia kaip sąmoningas veiksmų pasirinkimas.
Sąmoninga laisva valia darant kasdienius pasirinkimus priklauso nuo sąmoningumo laipsnio: požiūrio, doros, mąstymo, vertybinės orientacijos, drąsos prisiimant atsakomybę už sąmoningai padarytus pasirinkimus veikti vienaip ar kitaip ir bent minimalios nuovokos apie tai, kas yra gėris ir blogis. Anot Sokrato, joks žmogus, žinantis kas yra gėris, nesielgs blogai...
O svarbiausia tai, kad būtų iš ko rinktis, nes kai nebėra iš ko rinktis, žmogus tampa situacijos vergu, ir jame „įsijungia“ vergo mąstymo matrica „taip reikia“, „aš privalau“, ‚neturiu pasirinkimo“ ir t.t. Tokia mąstymo matrica – tai atviri vartai depresijai...
Pasak vadinamojo sunkiojo determinizmo, viskas, kas nutinka, privalo nutikti, taigi visi įvykiai yra priversti nutikti, todėl laisva valia neegzistuoja?
Na taip, sunkiojo determinizmo filosofija šiais laikais, manau, yra labai palanki tiems, kurie neturi drąsos prisiimti atsakomybės už savo padarytus sprendimus, veiksmus ir pan. Daryti ką nori neprisiimant jokios atsakomybės už padarytus sprendimus, perdeleguojant ją (atsakomybę) Dievui, Visatai ar dar kažkam, – labai patogi, egoistinė laikysena.
Man labiau patinka Aristotelio mokymas. Jis teigė, kad „dorovinių elgesio normų, nuostatų ir vertybių atžvilgiu laisva žmogaus valia gali būti tik arba pozityvi (gera) arba negatyvi (bloga). Ir jokio Dieviškojo ar dangiškojo žmogaus valios reguliavimo nėra, išskyrus biosocialinį. Žmogaus galių ir galimybių rinktis ir pasirinkti nenulemia jokie dievai ar demonai.“ Aristotelį papildo šių laikų mokslas: evoliucinės biologijos ekspertas J. Coyne’o teigia, kad „sprendimas“ tėra elektrinių ir cheminių impulsų tarp smegenų molekulių seka – tų molekulių konfigūraciją lemia genai ir aplinka.
Tik pats žmogus pasirenka ir pats nusprendžia, kokį gyvenimą ir kaip gyventi.
Lengvieji deterministai taip pat mano, kad viskas, kas nutinka, nutikti privalo. Vienas iš tokių nutikimų yra norai. Tai reiškia, kad mes negalime norėti kitų dalykų negu norime. Bet už tai mes galime daryti tai, ką norime, o tai, anot lengvojo determinizmo, ir yra laisva valia.
Mano nuomone, tai labai panašu į pasakas apie norų išpildytojus: auksinė žuvytė, Džinas, dabar Lietuvoje „perlo“‚vikingų“ ir kt. loterijos.
O kaip pakomentuotumėte teologinio determinizmo nuostatą: jei Dievas iš anksto žino viską, kas bus ir ką mes darysime, kaip mes galime laisva valia daryti sprendimus?
Čia man labiausiai patinka, nes Dievas sukūrė žmogų laisvą, pagal savo paveikslą. Dievas – Kūrėjas, vadinasi, kiekvienas žmogus taip pat kūrėjas, tik kūrėjas tiek, kiek nori, kiek sąmoningai pasirenka kurti kartu. Čia kūrybą galima vadinti kūrybiškumu, kuris tiesiogiai proporcingas dvasingumui, kuris pasireiškia ir pradeda judėti tikrovės sankirtoje, kur susijungia žmogiškoji ir dieviškoji idealybė.
Kiekvienas veiksmas reikalauja vidinės jėgos, bet kur šios jėgos šaltinis?
Vidinėse, prigimtinėse galiose.
Nesvarbu, kokie stiprūs būtume, nuolatinės pastangos išsekina. Eksperimentų metu žmonės, kurie naudojo valios pastangas vienu atveju, turėjo sunkumų kitu kartu. Kaip tai paaiškinti?
Disharmonija, pusiausvyros praradimas, ramybės praradimas, psichinė įtampa, stresas, frustracija ir t.t.
Teko skaityti, kad socialinis atsiskyrimas susilpnina smegenų sritis, kurios yra svarbios išlaikant dėmesį ir siekiant tam tikrų tikslų, ir tai priveda prie prastesnės savikontrolės. Ar tikrai ir, jei taip, tai kodėl?
XXI amžiaus liga nulemta paties žmogaus pasirinkimo. Akivaizdu, kad trūksta kryptingo asmenybės ugdymo tiek švietimo sistemoje, tiek pačioje šeimoje. Mano nuomone, kai vaikams argumentuotai yra paaiškinama, kas ir kodėl, iš kur ir kaip, vaikus tikrai galima motyvuoti pasirinkti alternatyvas, deja, nauja skurdo forma – laiko stoka – daro savo.
Paprastai kliūtis ir sunkumus įveikiame vardan kažkokio tikslo.Tai gal pirmiausia reikia užsibrėžti tikslą? Jei, pavyzdžiui, darai kažką, ko nemėgsti, bet reikia, kaip rasti valios ir jėgų?
Pakeisti vergo mąstymą „reikia padaryti“ į laisvo (doro ir išmintingo) žmogaus mąstymą – „kūryba man visada teikia džiaugsmo“.
Žmogus be tikslo – tai kaip laivas vandenyne, neturintis uosto. Jis tik plūduriuoja...
Nuolatinis priimtų sprendimų nevykdymas tarsi išmagnetina žmogaus valią. Kaip sau padėti tokiu atveju?
Leistis į savęs pažinimo kelionę: pamąstyti apie terapiją, atnaujinti dvasines pratybas, pasidomėti laiko planavimu, išsigryninti tikslą. Šie keli žingsniai tikrai padės vėl sugrįžti į visavertį gyvenimą.
Gyvenime esama situacijų, kuriomis žmogaus poelgiai gali būti reikšmingi tik ateityje. Ką daryti ilgalaikių ir didelių tikslų siekimo atveju, kai „apdovanojimas“ dar toli, kaip išlaikyti valią?
Pozityviu nusiteikimu ir Tikėjimu. Ilgalaikius ir didelius tikslus paprastai pasirenka kūrėjai. Jie jėgų semiasi iš džiaugsmo, kurį teikia kūrybos procesas, ir dėkingumo tų, kuriems jie padeda. Materialinės gėrybės kūrybos proceso metu praranda prasmę. „Duok negailėdamas ir gausi su kaupu“, ir tai yra tiesa, nes, kaip rodo daugelio kūrėjų gyvenimai, Visatos universalioji energija visada sugrįžta su kaupu, atnešdama gausą materialinių gėrybių, taip pat ir pinigų.
Tikėk tuo, ko dar nėra, tam, kad būtų, ir tai būtinai įvyks.
Ar galima ir kaip ugdyti valią?
Ne tik galima, bet ir būtina, ypač šiais laikais, kai klesti vartotojiška kultūra ir hedonistinės vertybės. Išlikti Žmogumi tokiomis sąlygomis darosi vis sunkiau, o noras išlikti Žmogumi tampa prabanga.
Valią galima ugdyti savęs pažinimu ir dvasinėmis pratybomis, pastarųjų pasirinkimas yra labai platus, tik reikia žinoti, ko nori.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę