Atmintis - tai gebėjimas išsaugoti ir atkurti praeityje išgyventas sąmonės būsenas ir tai, kas su jomis yra susiję. Kaip ir bet kokio kito psichikos proceso, atminties mechanizmas yra sudėtingas. Už jos veiklą atsakingos struktūros yra išsibarsčiusios įvairiose galvos smegenų vietose. Naujausi vaizdiniai smegenų tyrimai parodė, kad šios struktūros tarpusavyje glaudžiai sąveikauja. Vis dėlto ypatingą reikšmę atminties mechanizme užima smegenų dalis, vadinama hipokampu.
Ar nauja informacija bus išsaugota, labiausiai priklauso nuo to, ar ji turi kokį nors emocinį atspalvį (lengviau įsimenama vienokius ar kitokius jausmus sukėlusi nei šiuo požiūriu neutrali informacija). Kitas svarbus veiksnys, lemiantis įsiminimą, yra tai, kaip nauja informacija yra susijusi su jau žinoma. Skirtingai nei kompiuteris, kuris visus duomenis saugo atskirai, smegenys nuolat ieško asociacijų.
Atmintis skirstoma į trumpalaikę ir ilgalaikę. Beveik viskas, su kuo mes kasdien susiduriame, akimirksniu fiksuojama trumpalaikėje atmintyje, o vėliau iš jos visam laikui dingsta (skirtingai nei manoma, kad smegenys įsimena ir nuolat saugo viską, kas su mumis vyksta, ir kad šią informaciją galima pasiekti pasitelkus hipnozę). Iš tiesų mes užmirštame daugiau dalykų nei atsimename. Trumpalaikė atmintis leidžia mums atlikti paprasčiausius veiksmus, pavyzdžiui, trumpai, kol surinksime, atsiminti reikiamą telefono numerį. Ji taip pat mums leidžia analizuoti ir priimti sprendimus, nesukuriant ilgalaikių atsiminimų.
Ilgalaikė atmintis, atspindinti patirtį ir išgyvenimus, daugiausia yra susijusi su galvos smegenų žieve. Čia yra persipynę daugiau kaip dešimt milijardų neuronų (nervų ląstelių), kurie tarp savęs bendrauja cheminių medžiagų ir elektros impulsais. Kiekvieną kartą, kai mes ką nors atsimename - vaizdą, garsą, mintį, suveikia unikalus neuronų rinkinys. Tai, ką mes laikome atsiminimais, iš tiesų yra nusistovėję ryšiai tarp nervų ląstelių. Jei šiais ryšiais nesinaudojama, jie silpsta ir išnyksta. Ir atvirkščiai, naudojami jie stiprėja. Tad, jei ką norime įsiminti ilgam, verta prisiminti patarlę, kad kartojimas - mokymosi motina.
Tyrimai rodo, kad mūsų atmintį lemia įvairios priežastys, pavyzdžiui, stresas, padidėjęs arterinis kraujospūdis, miego trūkumas, nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas, depresija, nerimas ir kt. Atmintį blogai veikia ir informacijos perteklius, kai trūksta laiko jai apmąstyti.
Stresas ne tik sutrikdo miegą bei dėmesį, bet ir veikia biocheminius procesus smegenyse. Skatindamas adrenalino išsiskyrimą, trumpam jis pagerina kraujo cirkuliaciją ir padeda išlaisvinti audiniuose saugomas energijos atsargas. Tačiau po kurio laiko streso hormonai pradeda trikdyti gliukozės patekimą į hipokampą (svarbiausią atminties grandį) ir sukelia smegenyse energijos stygių, o ilgainiui sutrikdo ryšius tarp neuronų ir skatina hipokampo nykimą.
Mokslininkai, tiriantys atmintį, bando rasti būdų, galinčių pagerinti atmintį. Yra tyrimų, rodančių, kad didelės dozės antioksidatorių, tokių kaip vitaminai E ir C, sumažina ląstelių žūtį, ir tai gali padėti išvengti atminties blogėjimo.
Akivaizdu, kad kiekvienas, norintis išsaugoti gerą atmintį, turi rūpintis streso kontrole ir tinkamu miegu. Miego metu naujos informacijos įsiminimas vyksta itin intensyviai. Svarbu prisiminti, kad dalis miegui gerinti vartojamų vaistų sutrikdo sveiko miego struktūrą ir gali pabloginti atmintį, ypač vyresnio amžiaus žmonių.
Kadangi smegenų sveikata priklauso nuo kraujagyslių būklės, vadinasi, norėdami, kad atmintis būtų gera, turime rūpintis širdies ir kraujagyslių sistema: vengti riebaus maisto, valgyti daug vaisių ir daržovių, nerūkyti (nikotinas, kaip ir judėjimo trūkumas, trikdo smegenų aprūpinimą deguonimi), reguliariai mankštintis. Tyrimai rodo, kad reguliari mankšta ne tik padeda išsaugoti gerą kraujagyslių būklę, bet ir skatina medžiagų, apsaugančių nervų ląsteles, išsiskyrimą.
Vieną iš atminties pagerinimo būdų mums pasiūlė pati gamta. Tai ginkmedžio ekstraktas, kuris gali būti naudingas ne tik lengviems atminties sutrikimams gydyti. Visame pasaulyje atlikta daugybė mokslinių tyrimų, kurie įrodė, kad ginkmedžio preparatai padeda užtikrinti pakankamą smegenų kraujotaką, pristabdo senėjimo nulemtus atminties sutrikimus. Mokslininkai nustatė, kad dėl išskirtinio centrinę nervų sistemą apsaugančio poveikio šie preparatai gali būti naudingi Alzheimerio ligos prevencijai. Pirmieji teigiami poveikiai vartojant ginkmedžio preparatų atsiranda jau po 4-8 sav., o išryškėja po 3-6 mėn. gydymo. Ginkmedžio preparatai gali padėti lengviau ir ilgesniam laikotarpiui įsiminti naują informaciją, pagerina jų vartojančių žmonių trumpalaikę atmintį, mokymosi įgūdžius.
Pabaigoje norėtųsi pasakyti: kad atmintis neblogėtų, ją būtina nuolatos aktyviai treniruoti. Vienas paprasčiausių ir maloniausių atminties pagerinimo būdų - knygų skaitymas ir kryžiažodžių sprendimas. Ypač, jei tai teikia malonumą!
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
įsiminti labai daug, tačiau labai skirtingos informacijos. Mama nupirko šią
žiemą tokį maisto papildą Tonussan, tai pradžioje labai juokiausi,
galvodama, kad kas jau kas, bet šitas dalykėlis reikalo tikrai nepagerins, na,
bet kažkaip, visgi jis tikrai veikia, jaučiu, kad atmintis kur kas geresnė,
nei anksčiau, atsirado ir daugiau energijos, ir žvalesnė kur kas jaučiuosi,
tai, manau, tikrai, pirmiausiai reikia pradėti rūpintis sav aatmintimi, jai
dar visiškai nenusilpnėjus, o maisto papaildai, šiuo atveju, manau, yra labai
geras sprendimas, norint išsaugoti atminties aštrumą