){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Vaikų ir paauglių psichiatrė dr. Aurelija Markevičiūtė tėvams pataria atkreipti dėmesį į galimas vaiko jautrumo priežastis. Vienareikšmio atsakymo rasti nepavyktų. Mokslinių tyrimų rezultatai ir praktiniai stebėjimai rodo, kad padidėjusiam vaiko jautrumui atsirasti turi reikšmės įvairūs veiksniai: biologiniai (genetinis polinkis, temperamentas), psichologiniai (auklėjimo ir bendravimo su vaiku stilius, besiformuojančios asmenybės bruožai ir pan.), socialiniai (tėvų, kitų vaikui svarbių suaugusiųjų ir artimųjų tarpusavio santykiai, aplinka lopšelyje, vaikų darželyje ir pan.).
Labai svarbus motinos nėštumo periodas, jo metu patirti stresai, įtampa. Išskirtinė svarba tenka ir vaiko prieraišumo formavimuisi bei jo tipui. Prieraišumas suprantamas kaip ilgalaikis, patvarus, emociškai reikšmingas ryšys, ilgainiui susiformuojantis tarp dviejų asmenų, šiuo atveju - tarp vaiko ir jam svarbaus asmens, dažniausiai - vieno iš tėvų. Vaikai, kurių prieraišumas yra vadinamojo nesaugaus tipo, jaučiasi nesaugiai, jiems sunkiau bendrauti su kitais vaikais ir suaugusiaisiais, jie dažnai perdėtai jautriai reaguoja į aplinką.
Atkreiptinas dėmesys į motinos asmenybės bruožus. Pastebėta, kad jautrios mamos dažniausiai augina jautrius vaikus. Tačiau vaiko jautrumas nėra jo kūrybiškumo garantas.
Jautrus vaikas visus aplinkos reiškinius ir emocijas išgyvena panašiai, kaip ir kiti vaikai, tik šiek tiek stipriau. Toks vaikas linkęs greičiau apsiašaroti, reikšti daugiau emocijų, neretai - atsitraukdamas, šalindamasis kitų žmonių. Dėl to jis gali tapti kitų vaikų patyčios objektu. Neretai nukenčia ir tokio vaiko bendravimo su bendraamžiais įgūdžių formavimasis. Suprantama, jautrus vaikas, kaip ir kiti vaikai, turi įvairiausių kaprizų. Labai emocionaliai reaguodamas į drausminamuosius tėvų žodžius ar poelgius, jautrus vaikas stengiasi nekomplikuoti savo gyvenimo, net priešingai - rasti situaciją lengvinančių būdų. Kas galėtų atsilaikyti prieš mažo vaiko ašaras?
Jautrus vaikas nereikalauja jokio ypatingo auklėjimo stiliaus. Svarbiausia, kad visų vaikui svarbių asmenų (tėvų, senelių, kitų vyresniųjų) reakcija į vaiko poreikius remtųsi tais pačiais auklėjimo principais ir būtų adekvati.
Jeigu vaikas mylimas, jeigu jam aiškiai nubrėžiamos leistino elgesio ribos ir su vaiku bendraujama adekvačiai - kaip su vaiku, bet be perdėtos globos, skiriant pakankamai laiko, ugdant savarankiškumą, atsakomybę, pasitikėjimą savimi ir suaugusiaisiais, vietos vaiko jautrumui formuotis ir pasireikšti nelieka.
Nėra aiškių kriterijų, kada pradėti nerimauti dėl vaiko jautrumo. Paprastai į vaikų psichologus ar vaikų psichiatrus kreipiamasi, kai vaiko jautrumas, nuolatinės ašaros, piktumas, susierzinimas, nesklandumai dėl darželio ar mokyklos lankymo tėvus ima rimtai gąsdinti. Specialistai pastebi ir rekomenduoja: kuo anksčiau tėvai konsultuojasi su specialistais, tuo veiksmingesnė pagalba. Tokiais atvejais specialistas gali padėti rasti būdų, kaip adekvačiau reaguoti į vaiko poreikius, kaip pozityviai jį skatinti, kokias nustatyti leistino elgesio ribas ir kt. Tačiau sunkesniais atvejais, kai ima trikti vaiko miegas, veikla bei saviraiška, gali prireikti ir gydymo medikamentais. Veiksmingai padeda psichologinės ir psichoterapinės pagalbos metodai, taikomi ne tik vaikui, bet ir tėvams.
Negali būti visiems atvejams tinkamų patarimų, kaip vaiką padaryti ne tokį jautrų. Kiekvienas vaikas yra individualus - kaip ir šeima, kurioje jis auga. Optimaliausi pagalbos metodai parenkami atsižvelgiant į besiformuojančius vaiko asmenybės bruožus ir šeimos specifiką. Aiškiai nurodžius, kas vaikui galima ir ko negalima, tarsi modeliuojamas siekiamas jo elgesys. Visuomet veiksminga pagirti ir apdovanoti vaiką už pastangas ir pasiekimus.
Auklėjant svarbi tėvų meilė ir asmeninis tėvų bei kitų vaikui svarbių suaugusiųjų pavyzdys. Tačiau perdėta globa, visų vaiko norų tenkinimas, neadekvatūs tėvų lūkesčiai ir reikalavimai nėra tinkamos priemonės.
Vaikų ir paauglių psichiatrė dr. Aurelija Markevičiūtė dirba Medicinos centre ”Neuromeda“. Tvirtovės al. 90 a, Kaunas. Tel.: (8~37) 33 15 55; (8~37) 33 11 55.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę