){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Taigi iš karto klausiu: ar menas yra reikalingas žmogaus būčiai?
Niekas pasauly tokio eksperimento nedarė – gyvenkit be meno, ir matysim, kas bus. Ar jis reikalingas, tai turbūt nėra ko svarstyti – juk vienokia ar kitokia forma jis egzistuoja nuo žmonijos pradžios. Kitas dalykas – kiek pats žmogus supranta, ar jis reikalingas. Paklaustas ne vienas greičiausiai atsakys, kad meno jam tikrai nereikia, net nesuvokdamas, kiek meno yra aplinkui – netgi jo namai, aplinka, pagaliau rytinės kavos puodelis, ir kad visa tai automatiškai veikia pasąmonę, net jeigu iki sąmonės ir neprisikasa. Per pasąmonę menas veikia ir elgesį, ir mąstymą.
Labiausiai menas asocijuojasi su grožiu. O kaip dėl gana nuvalkioto pasakymo gražu tai, kas visiems gražu?
Taip, bet yra ir kitas nuvalkiotas posakis, kad skonio klausimu draugų nėra. Lygiai tas pats mene: kas vienam gražu, kitam gali būti banalu. Etalonas, kad menas yra grožis, einant per visas epochas kartojasi. Sakykim, antikos, renesanso laikais menas negalėjo būti bjaurus – tokia buvo estetikos teorija. Laikui bėgant grožio samprata keičiasi. Taigi pasakymas, kad menas turi būti gražus, yra sąlyginis: kas yra gražu? Pagaliau tai ir skonio, išsilavinimo, mentaliteto reikalas.
Šiuolaikinis menas dažnai nepretenduoja į grožį. Ar jis orientuotas į elitinę publiką?
Nesakyčiau, kad į elitinę publiką. Yra paprasčiausias dalykas. Menas yra refleksija to, kas vyksta aplinkui. Menininkas nenukrenta iš kosmoso, yra pavienių genijų, kurie mato vizijas, bet tokių vienetai per visus tūkstančius metų. O šiaip menininkai gyvena pasaulyje, jie irgi iš šio pasaulio kilę. Kadangi menas neišvengiamai yra reflektuojantis tai, kas vyksta aplinkui, tai jeigu mes turim bjaurų meną, tai labai dažnai reikia apsidairyti ir pažiūrėti, ar mes negyvenam bjauriame pasaulyje, nes menininkas yra kaip seismografas: jis jaučia netgi tai, ko kitas žmogus nemato. Taigi jei, pvz., spektaklis pilnas keiksmažodžių, tai apsidairykim ir pamatysim, kad ta scena yra už teatro durų. Taigi manau, kad šiuolaikinis menas atspindi tai, kas vyksta. Yra šiuolaikinio meno, kuris ir apie grožį kalba, bet kalba ir apie tą bjauriąją pasaulio pusę, kuri, deja, dabar labai ryški.
Dorovės sargai bando nugesinti neigiamus dalykus – esą reikia kelti žmogaus dvasią...
Bet taip neįmanoma. Štai buvo socialistinis realizmas, kai pasaulį reikėjo vaizduoti idealiai gražų. Tai yra utopija, slėpimasis. Aišku, teigiamas emocijas skleidžiantis menas yra reikalingas – turi būti visko.
O jeigu kūrinys nepažadina jokių jausmų?
Menas nuo kitų žmogaus proto veiklų skiriasi tuo, kad veikia per jausmus. Kitas dalykas, kad vienas darbas vienam pažadina jausmus, kitam nepažadina. Gali būti, kad kūrinys nepažadins jausmų niekam, nes jame nėra jokio užtaiso. Gali girtas menininkas labai profesionaliai teptelti dažų, bet tai nieko nejaudins, nes jis nieko į tai neįdėjo: pamojuoti teptuku nebūtinai yra menas.
Jūs pasakėte girtas menininkas. Kiek teisinga nuomonė, kad menininkui alkoholis padeda kūrybai?
Na, tiems menininkams, kurie naudoja daug materialių dalykų, tai gali net trukdyti. Ką gali architektas suprojektuoti išgėręs? Galų gale jis negalės braižyti. Šiuolaikinis architektas turi skaičiuoti, dirbti prie kompiuterio. Lygiai taip pat ir skulptorius – jis gi apsvaigęs nemosuos kūju. Galiausiai tai pavojinga gyvybei. Greičiau galima kalbėti apie tuos, kurie žaidžia su pasąmonės srautu. Jiems tai lyg ir priemonė, kaip šamanams, kurie, norėdami pasiekti kitą būvį, naudojo tam tikras svaiginimosi priemones.
Daug kas suteikia estetines emocijas. Ar viskas yra menas?
Na, ir gamta pažadina estetines emocijas: gražus peizažas, gražus saulėlydis, bet tai nėra menas… Nors yra sakoma, kad gamta yra didžiausias menininkas ir geriau nei gamta nieko nesukursi, bet vienas dalykas yra gražios formos, spalvos, kas yra gamtoje, bet visai kas kita dalykas, kai yra įdėta mintis.
Kiek reikalingas menotyrininkas žmogui suprasti meną?
Aš galiu pateikti ir savo pavyzdį: jei eini nepasiruošęs kad ir į kokį spektaklį, nesigilindamas, kaip ir kodėl jis kurtas, tu jį matai vienaip, o sužinojęs visą istoriją, jį žiūri jau visai kitaip. Taigi tarpininkas tarp žmogaus, kuriam gal, sakykim, sudėtingiau suprasti, padeda. Tiesa, tai nereiškia, kad išaiškinus darbas patiks. Nebūtinai tai su patikimu susiję, bet kad padės suvokti, tai taip.
Ar būtina lavintis, kad suprastum?
Tai yra pats svarbiausias klausimas. Jeigu mes mokykloje mokomės skaityti, kad suprastume raštą, tai kodėl mūsų nemoko meno kalbos, kad suprastume meną? Tai yra būtina, juk žmogus, niekada nesusidūręs su spalva ir forma, nežinantis, kas yra kompozicija, nežinodamas meno abėcėlės sunkiai galės skaityti meno kūrinį. Net muzikos vaikai mokomi daugiau. Vienintelė šalis, kurioje, kiek žinau, moko meno abėcėlės, yra Japonija. Japonų vaikai mokosi poezijos, dramos, muzikos ir dailės abėcėlės nuo pat pirmų dienų, nuo darželio.
Ir kiek tai padeda gyventi?
Tai padeda absoliučiai viskam, nes, pirma, tu visai kitaip matai aplinką, pradedi pastebėti tokius dalykus, kurie daro gyvenimą įvairesnį. Kitas dalykas – tai kaip ir skaitant knygą: mokėdamas raides gali perskaityti ir taip suvokti tekstą, lygiai taip turėdamas meno pradmenis skaitysi meno kūrinį. Tiesa, kaip perskaitę knygą ne visi iki galo supranta, nebūtinai iškoduosi viską, kas tame kūrinyje yra, gal tam reikia specialesnio išsilavinimo, bet bus aiškiau, kodėl panaudota tam tikra spalva, ką ta spalva duoda. Bet kokiu atveju tu jausies patogiau pasauly, nes, kaip minėjau, meno pilna visa aplinka. Bet daug lengviau tai pastebėti ir iškoduoti žinant abėcėlę, o tos abėcėlės mums niekas neduoda.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę