){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Mano sūnus (14 metų) kalba naktimis, šokinėja iš lovos, kartais ir vaikšto. Kodėl taip yra, ar kada nors praeis ir ar galima kažką padaryti, kad to nebūtų? O gal nieko daryti nereikia, jei tai nėra koks sveikatos sutrikimas?
Danguolė Č., Klaipėdos r.
Visi jūsų nurodyti požymiai pasireiškia dėl tam tikrų miego mechanizmų pokyčių ir yra būdingesni vaikams bei paaugliams. Kalbėjimas miegant, arba somnilokvija, pasireiškia maždaug 50 proc. vaikų ir dažniausiai praeina brendimo laikotarpiu, nors pasitaiko ir kalbančių miego metu suaugusiųjų (4 proc.). Pastebėta, kad somnilokvijai būdingas paveldėjimas. Kalbėjimas būna įvairus – nuo atskirų garsų, šūktelėjimų iki ilgų kalbų (nors dažniausiai netrunka ilgiau nei 30 sekundžių), gali būti tylus ar garsus. Būna, kad kalbėjimas pasireiškia/sustiprėja po įvairių stresų. Nepatogumų šis sutrikimas sukelia tik miegančiam kartu su „kalbančiuoju“, o pačiam asmeniui netrukdo ir nekenkia.
Vaikščiojimas miego metu (nakvišumas, somnambulizmas) taip pat dažniausiai prasideda vaikystėje, 3–7 metų amžiuje, ir paprastai išnyksta paauglystėje, nors būna, kad kai kurie suaugusieji ir toliau vaikšto naktimis (apie 1 proc.). Nurodoma, kad to priežastys – stresas, miego trūkumas, raminamųjų vartojimas, triukšmas, alkoholis. Ši būsena dažniausiai nėra gydoma, bet reikia saugoti „vaikščiotoją“ nuo galimų susižeidimų (kad kambaryje nebūtų aštrių daiktų, kad neturėtų galimybės nukristi nuo laiptų, iššokti per langą ar balkoną ir kt.).
Taigi, jei jūsų sūnui minėti požymiai pasireiškia jau seniai, didesnių pokyčių nepastebite, tai jaudintis dėl to nereiktų. Tačiau jei tai nauji simptomai arba minėti požymiai stiprėja ir atsirado papildomų, reiktų apsilankyti pas gydytoją.
Šie sutrikimai priskiriami miego ir būdravimo sutrikimams, ir greičiausiai jums prireiks vaikų ir paauglių psichiatro, neurologo ir galbūt miego specialisto konsultacijų.
****
Visą laiką jaučiu kažkokią įtampą, nuolatinį nerimą dėl visko, sakyčiau, kiekviename žingsnyje, kartais net pati nežinau dėl ko; negana to, kai atsiranda kokia didesnė problema, išskart noriu nusižudyti – tad beveik kas vakarą atsigulusi svajoju ryte neatsibusti; suprantu, kad tai nenormalu, bet nežinau ką man daryti. Kas man yra?
Lina
Manau, Lina, jūs tikrai sergate. Šių keleto sakinių apie jūsų savijautą, žinoma, nepakanka tiksliai diagnozuoti, bet tas jus varginantis nuolatinis nerimas, tai, kad kyla mintys apie savižudybę, kad norisi „ryte neatsibusti“, rodo, kad galbūt jūs sergate depresija.
Svarbiausia, ką jūs turite padaryti nedelsdama, – kreiptis tiesiai į psichiatrą. Noriu priminti, kad nereikia šeimos gydytojo siuntimo ir kad galite kreiptis į bet kurį psichiatrą, nesvarbu, kur dirba šeimos gydytojas (t.y. prisirašymas/registracija atskira).
Diagnozavęs sutrikimą, gydytojas paskirs gydymą, ir netrukus jums palengvės, aprims nerimas, mintys bus šviesesnės ir visos problemos spręsis daug lengviau, be įtampos ir nerimo.
Sėkmės, Lina.
*****
Kur yra riba tarp alkoholizmo ir tiesiog išgėrinėjimo? Mano vyras geria kasdien, bet po nedaug, darbui tai netrukdo, ir jis sako, kad tai tiesiog nervams nuraminti, o man darosi neramu, ar jis ne alkoholikas?
Joana, Kelmė
Kada alkoholio vartojimas tampa liga, kokioje vietoje ta riba, kai žmogus praranda alkoholio vartojimo kontrolę ir tampa priklausomas nuo jo? Būtų galima pasakyti trumpai: riba labai siaura, beveik nepastebima.
Perskaičius jūsų vyro pasiteisinimą, kad kasdien reikia išgerti „nervams nuraminti“, kad „darbui tai netrukdo“, manau tenka daryti išvadą, kad vis dėlto tai jau liga – priklausomybė nuo alkoholio (alkoholizmas). Matyt, būtų galima įvardinti, kad jūsų vyras tarsi bando pasiteisinti/pateisinti (vadinama psichologine derėjimosi stadija) išgėrinėjimą: „Nieko čia tokio! Na, sunkus darbas, nuvargstu, reikia kažkaip apsiraminti, nuimti stresą...Na, juk dirbu, viskas gerai.“
Netgi jei jūsų vyro darbas tikrai įtemptas, kupinas stresų, bandymas nusiraminti alkoholiu – bloga išeitis, nes kuriama papildoma, labai sudėtinga problema – priklausomybė nuo alkoholio. Jūs niekur nerasite jokių psichologų, psichiatrų ar kitų gydytojų rekomendacijų, kad alkoholis – veiksminga streso valdymo priemonė. Kaip minėjau, kalbėjimas, kad alkoholio reikia „nervams nuraminti“, tėra bandymas pateisinti jo vartojimą.
Skaudžiausia tai, kad priklausomas nuo alkoholio asmuo išlieka visą gyvenimą, netgi tada, jei sugeba susilaikyti ir nebevartoti jo metus ar dešimt. Nėra jokių tablečių ar operacijų, išgydančių nuo šios ligos. Tenka keisti gyvenimo būdą, kuriame svarbiausia – išmokti gyventi be alkoholio.
*****
Man labai įdomu, kaip psichiatrai atskiria tikrą ligonį nuo apsimetėlio, vaidinančio psichinę ligą? Ne kartą yra tekę matyti žmonių, kurie atrodo visai normalūs, bet teigiama, kad jie psichikos ligoniai.
Jonas K., Marijampolė
Jei žmogus serga psichikos liga, dar nereiškia kad jo liga būtinai turi atsispindėti išorėje ir būti pastebima aplinkinių. Juk pažvelgę į žmogų nematote, kad jis serga migrena, cukriniu diabetu ar inkstų akmenlige, tačiau labai aišku, kad žmogus serga, jei matote veido sužalojimą, jei jis remiasi ramentais ar šluostosi varvančią nosį. Taip ir su psichikos ligomis.
Lygiai kaip ir kitų sričių gydytojai, taip ir psichiatrai ligas diagnozuoja remdamiesi vienai ar kitai ligai būdingais simptomais. Psichiatras įvertina turimus ligos istorijos duomenis, užduoda klausimų apie paciento savijautą, elgseną, teiraujasi, kokiomis ligomis pacientas sirgo, domisi, kokiomis ligomis sirgo giminės, paskiria atlikti reikiamus testus ar tyrimus, konsultuojasi su kitų sričių gydytojais. Visa tai atliekama tam, kad diagnozė būtų tiksli ir teisinga, kad būtų galima atmesti kitas ligas, kurios gali pasireikšti panašiais simptomais. Tai įprastas, kasdienis psichiatro, kaip ir kiekvieno kito gydytojo, darbas.
****
Ar psichinės ligos paveldimos? Mano vaikinas siūlo tuoktis, bet aš nerimauju dėl to, kad jo mama serga šizofrenija. Aš bijau, kad ir jis nesirgtų šia liga, paskui ir mūsų būsimi vaikai. Kokia tikimybė, kad liga pereis iš kartos į kartą?
Eglė, Vilnius
Šiuo metu apie šizofreniją žinome gana daug, tačiau vienos aiškios jos priežasčių aiškinimo teorijos nėra. Jų išlieka bent keletas. Kalbama ir apie paveldėjimo svarbą, bet vis dėlto genetiškai galima paaiškinti tik pusę šizofrenijos rizikos veiksnių. Kad būtų vaizdžiau, pateikiu lentelę, kurioje nurodoma, kokia tikimybė susirgti šia liga, jei ja serga giminaičiai.
Tikimybė susirgti šizofrenija, jei kuris nors giminaitis serga šia liga
Susirgimų šizofrenija nėra 1 proc.
Serga motina arba tėvas 13 proc.
Serga abu tėvai 46 proc.
Serga 1-as iš identiškų dvynių 48 proc.
Serga 1-as iš neidentiškų dvynių 17 proc.
Serga brolis arba sesuo (vieno tėvo) 6 proc.
Serga senelis arba senelė 5 proc.
Serga pusbrolis arba pusseserė 2 proc.
Serga teta arba dėdė 4 proc.
Pažvelgę į ją matome, kad rizika susirgti šizofrenija išties labai padidėja, jei ja serga kuris nors iš šeimos narių (pvz., jei serga tėvas arba motina, tikimybė susirgti vaikui – 13 proc.; identiškam ligonio dvyniui tikimybė susirgti yra maždaug 48 proc.).
Matome, kad paveldimumas turi didelę reikšmę, tačiau vis dėlto nebūtinai žmogus turi susirgti šizofrenija, jei jo giminaičiai serga šia liga. Net 60–85 proc. sergančiųjų šizofrenija giminaičių ja neserga.
Beje, šizofrenijos paveldėjimą lemiantis genas kol kas nėra nustatytas, nors šios srities tyrimai tęsiami. Dabar manoma, kad galbūt yra ne vienas, o net keli šizofrenijos paveldėjimą lemiantys genai.
Taigi, miela Egle, kol kas tegalime teigti, kad rizika šizofrenija susirgti vaikams, jei ja serga bent vienas iš tėvų, išties labai padidėja. Deja, tiksliau kol kas jums niekas nepasakys.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę