){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Lygios galimybės – tai kliūčių nebuvimas nė vienai iš lyčių visavertiškai dalyvauti ekonominiame, politiniame ir socialiniame gyvenime. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje gana didelė dalis moterų dirba (moterų užimtumo lygis 2010 m. – 58,7 proc., vyrų – 56,8 proc.). Kita vertus, dažniausiai moterims, o ne vyrams iškyla darbo ir šeimos derinimo problemų: būtent moterys, o ne vyrai, jei reikalauja šeimos interesai, dirba mažiau arba atsisako užimtumo visą darbo dieną, slaugo sergančius vaikus, eina motinystės atostogų ir kt. Stereotipiškai pareigos šeimai, o ne profesinė veikla, laikomos pagrindiniu moters pašaukimu. Nėra lanksti ir Lietuvos darbo rinka: palyginti su ES, tik labai maža dirbančių moterų dalis dirba ne visą darbo laiką (Eurostat duomenimis, 2010 m. ES vidutiniškai ne visą darbo laiką dirbo 31,5 proc. dirbančių moterų, Lietuvoje – 9,5 proc.).
Nevienodą moterų ir vyrų padėtį atspindi ir nevienodas darbo užmokestis. Europos Komisijos duomenimis, moterų uždarbis per visą jų gyvenimą yra vidutiniškai 17 proc. mažesnis nei vyrų. Kodėl vyrų uždarbis didesnis? Šio reiškinio priežastys įvairios ir glaudžiai susijusios. Dėl stereotipinio požiūrio merginos dažnai pasirenka vadinamąsias „moteriškas“ specialybes, kurios mažiau apmokamos nei „vyriškos“. Lietuvoje horizontalioji segregacija, t.y. pasiskirstymas tarp „moteriškų“ ir „vyriškų“ darbų, yra itin ryški. Taigi tikėtinas merginų ir vaikinų išsilavinimas ir karjeros perspektyvos nėra vienodi. Be to, moterų įgūdžiai, turint vienodą, o kartais ir didesnę kvalifikaciją nei vyrų, dažnai vertinami ne taip, kaip vyrų, jos lėčiau kyla karjeros laiptais. Taip pat yra nuomonių, kad vyrai patys save vertina geriau nei moterys, todėl atėję pas darbdavį gali drąsiai pasakyti, kad yra itin kompetentingi ir nusipelnę didesnės algos. O moterys labiau linkusios save nuvertinti ir retai kada pareikalauja didesnio atlygio už savo aukštą kvalifikaciją. Lyčių nelygybę patiria ir vyrai: pretenduojantieji į „moteriškais“ laikomus darbus, išeinantys vaiko priežiūros atostogų, besirūpinantys sergančiais šeimos nariais gali susidurti su nepalankiu tiek darbdavio, tiek kolegų požiūriu.
Taigi mūsų šalyje ryškūs ir vis dar gajūs tradiciniai moterų ir vyrų vaidmenų stereotipai. Vis dar manoma, kad vyrai prisiima atsakomybę, nebijo rizikos, efektyvesni darbe, o moterys yra atsakingos už šeimą ir vaikų priežiūrą. Tad ir šeimoje moterys ir vyrai pareigomis dalijasi nevienodai. Kaip jau minėjome, moterys dažniau nutraukia karjerą, dažniau negrįžta dirbti visą darbo dieną, ir tai vėl nulemia mažesnį jų užmokestį, kuris vėliau reiškia ir mažesnę pensiją. Dėl to senyvo amžiaus sulaukusios moterys dažniau nei vyrai susiduria su skurdu. Stereotipai – viena sunkiausiai įveikiamų kliūčių, siekiant lyčių lygybės, darbo ir šeimos derinimo principų įtvirtinimo.
Taigi svarbiausia, kad lyčių lygybės ir darbo bei šeimos derinimo principus žinotų ir norėtų savo įmonėje diegti jų vadovai. „Visiems suprantami techninės saugos darbe reikalavimai. Tai natūralu, ir dėl to klausimų niekam nekyla. Bet reikia nepamiršti ir psichologinio saugumo: kaip žmogus jaučiasi darbe, ar jis gali gerai atlikti užduotis, jeigu fiziškai jis darbe, o mintimis pas namie paliktą sergantį vaiką? Kaip jam pasielgti: pasakyti darbdaviui – gali prarasti darbą. Nepasakyti – skriausti šeimą. O jeigu vadovas žinotų ne tik savo darbuotojų su šeimos pareigomis susijusias problemas, bet ir galimus jų sprendimų būdus (darbas namie, lankstus darbo grafikas, kt.), išloštų visi. Todėl labai svarbu tiesiogiai dirbti su darbdaviais, kad jie ne tik patys pakeistų tradicinį požiūrį į moters ir vyro vaidmenis, bet, giliau suvokdami darbo ir šeimos derinimo esmę ir svarbą savo įmonei, kurtų ir sistemingai įgyvendintų priemones šeimos ir darbo derinimui užtikrinti. Tam ir skirtas vienas mūsų projektų „Asmenų, atsakingų už personalo plėtrą privačiose įmonėse bei aukštojo mokslo institucijose, kompetencijų tobulinimas lyčių lygybės klausimais“ („GeCO“ ), – sako šio projekto Lietuvoje vadovė Socialinių inovacijų fondo vadovė Liudmila Mecajeva.
Pasirodo, kad ir Lietuvoje yra palankių šeimai darboviečių, kur atsižvelgiama į darbuotojų pareigas šeimos nariams ir sudaromos sąlygos joms vykdyti. Jau 1996 m. Jurbarko parduotuvės „Pas Agotą“ savininkė suvokė, kad, sudariusi palankias šeimai sąlygas, ji turės lojalius savo darbo vietą branginančius darbuotojus ir dėl to išloš visi: ir verslas, ir dirbantieji, ir pirkėjai. Taigi, norėdama išlikti konkurencinga ir pratęsdama parduotuvės darbo valandas iki 19 val., ji savo darbuotojoms įrengė mini darželį – vaikų kambarį, į kurį moterys galėjo atvesti vaikus, kai valstybiniai darželiai jau nebedribo. Tačiau toli gražu ne visi darbdaviai tokie sąmoningi. Kai kur žmonės net neįsivaizduoja galimybės dirbti, mokytis turint vaikų, jau nekalbant apie lanksčias darbo sąlygas. Tad būtina šviesti darbdavius, kurie galbūt net nesusimąsto, kad jų kolektyve šeimas turintys žmonės priversti aukotis dėl darbo.
Socialinių inovacijų fondas yra sukaupęs daug patirties šioje srityje, nes lyčių lygybės problemomis domisi jau 16 metų. Per tą laiką įgyvendintas ne vienas projektas, nuolat organizuojami seminarai, mokymai lyčių lygybės, darbo ir šeimos derinimo klausimais.
2012 m. gegužės–birželio mėnesiais visose šešiose GeCo projektą įgyvendinančiose šalyse (Austrijoje, Čekijos Respublikoje, Graikijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Lietuvoje) vyksta nacionaliniai susitikimai. Lietuvos nacionalinio susitikimo tema – darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas. Seminare plačiai aptarti darbo ir motinystės, tėvystės atostogų, pertraukos karjeroje atvejai, lankstaus darbo laiko derinimo galimybės, moterų, auginančių vaikus, taip pat nėščiųjų ir sugrįžusių po gimdymo atostogų apsaugos priemonių užtikrinimas darbo vietoje. Susitikimo metu dalyviai nagrinėjo ir aptarė kitų šalių gerąsias praktikas derinant šeimos ir darbo interesus. Daugelį kitų šalių pavyzdžių (lankstus darbo grafikas, apmokamos laisvos dienos, ilgesnės neapmokamos atostogos, nuotolinis darbas ar mokymasis, mobili vaiko priežiūra – auklės atvykimas į namus, kt.) pasirodė galima pritaikyti ir Lietuvoje. Dalyvių įsitikinimu, visos lanksčios ir palankios šeimai darbo sąlygos turėtų būti įrašytos kolektyvinėje sutartyje ar aptartos su darbdaviu bei profesine sąjunga. Šiandieninė situacija rodo, kad ne visi gali pasinaudoti net valstybės garantuotomis papildomomis poilsio dienomis, vadinamaisiais „mamadieniais“ ir „tėvadieniais“, ką jau kalbėti apie kitas lengvatas.
Projekto vykdytojos Audronės Kisielienės teigimu, „GeCo“ rezultatai padės personalo vadovams išsiaiškinti darbo ir šeimos derinimo problemas ir suteiks žinių, kaip jas įveikti. Projekto metu surinkta daugiau kaip 70 gerosios praktikos aprašymų apie lyčių lygybės, darbo ir šeimos derinimo priemonių įgyvendinimą įvairiose ES įmonėse. Su jomis lietuvių kalba gali susipažinti kiekvienas apsilankęs svetainėje www.gender–competence.eu. „Tai novatoriškas savarankiško mokymosi įrankis, išsamiai apibūdinantis pavyzdžius, kad padėtų, įkvėptų ir motyvuotų darbdavius skatinti lyčių lygybę savo organizacijose. Įrodyta, kad lyčių lygybės principų taikymas duoda visapusišką naudą įmonėms“, – pažymi A.Kiselienė. Įmonėms iš tiesų naudinga būtų taikyti šeimai palankias priemones, nes tai galėtų pagerinti įmonės įvaizdį, pritraukti daugiau patyrusių ir kvalifikuotų darbuotojų, geriau panaudoti darbuotojų įgūdžius ir gebėjimus, sumažinti moterų ir vyrų segregaciją darbe, kurti gerą darbo atmosferą, motyvuoti darbuotojus ir skatinti efektyvią komunikaciją. Renginio dalyviai pritarė, kad darbo ir šeimos derinimo priemonės labai naudingos ir platesniąja prasme, nes skatina lyčių pusiausvyrą ir lygybę tarp moterų ir vyrų darbo rinkoje, formuoja pažangų dirbančių ir įsipareigojimų šeimai turinčių vyrų įvaizdį visuomenėje, skatina dirbančias ir vaikus auginančias moteris derinti darbą su motinyste išliekant darbo rinkoje, sustiprina tėvų tarpusavio santykius ir suteikia emocinį pasitenkinimą motinyste ir tėvyste, sustiprina lyčių lygybę šeimoje, skatina tėvus aktyviau dalyvauti šeimyniniame gyvenime, užtikrina vaikų gerovę.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę