){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Labai reikšminga, kad paskutinį dešimtmetį į konsultavimo procesą sveikatos sistemoje aktyviai pradėta įtraukti ir pacientus – tai stipriai pakeitė žmonių lūkesčius ir gydytojų požiūrį. Be to, daugiau dėmesio skiriama rizikos veiksnių mažinimui bei pastangoms įtikinti žmones imtis profilaktikos priemonių ir vengti sveikatą žalojančių faktorių. Dauguma pacientų iš gydytojų laukia daugiau informacijos nei gauna ir norėtų dalyvauti savo gydymo procese, nors, žinoma, ne visi. Todėl su kiekvienu pacientu būtina dirbti individualiai.
Tyrimai parodė, kaip svarbu išklausyti atvirus pacientų pasisakymus ir jų nenutraukti. Gydytojui vieną kartą įsiterpus, pacientai retai iškelia naujas problemas. Jei pacientas nenutraukiamas, jis nustoja šnekėti per keletą minučių. Tada gydytojas gali klausti, ar pacientui yra kokių kitų problemų, apibendrinti, ką pacientas tik ką pasakė, ar pasiūlyti tolesnį planą: “Aš norėčiau jums užduoti daugiau klausimų apie jūsų galvos skausmą, bet vėliau mums reikės padiskutuoti apie rūpesčius, kuriuos jums kelia sūnus”.
Net jei pacientų problemos yra psichologinės ar socialinės, jie paprastai skundžiasi vidaus ligų simptomais. Taip pat jie tai rodo savo kūnu. Svarbu pastebėti ir sureaguoti į kūno ženklus, žodžius tuo metu, kai pacientai juos rodo. Jei to padaryti nepavyksta, paciento mes artimiau nepažįstame, ir konsultacija apsiriboja vien diskusija apie vidaus ligų simptomus. Žinoma, į fizinius simptomus būtina žiūrėti rimtai ir tinkamai juos įvertinti, tačiau vien to nepakanka.
Žodiniai ženklai
• Išsakykite savo pastebėjimus: “Jūs kalbate, kad pastaruoju metu esate išsisėmęs ir dirglus”
• Pakartokite pacientų žodžius – “Negerai jaučiatės nuo to laiko, kai mirė jūsų mama”
• Siekite aiškumo: “Ką jūs norite pasakyti, teigdamas, kad visada jaučiatės pavargęs?”
Kūno kalba
• Komentuokite savo pastebėjimus: “Aš girdžiu ašaras jūsų balse”
• Paklauskite: “Ar tai liūdina jus labiau nei norite pripažinti?”
Pokalbio pradžia
• Palaikykite gerą akių kontaktą
• Išsiaiškinkite esamus negalavimus
• Užduokite tiesioginius klausimus apie fizinius negalavimus
• Pradėkite atvirais klausimais (reikalaujančiais išsamaus atsakymo), vėliau keiskite juos vadinamaisiais uždarais (kai pakanka atsakyti “taip” arba “ne”)
Pokalbio stilius
• Komentuokite užjaučiamai
• Pastebėkite žodinius ženklus
• Pastebėkite kūno kalbą
• Neskaitykite užrašų, kai klausotės paciento
• Jei pacientas šneka labai daug, įsiterpkite
• Užduokite daugiau klausimų, kaip kilo emocinės problemos
Aktyvaus klausymosi sugebėjimai
• Atviri klausimai – klausimai, į kuriuos negalima atsakyti vienu žodžiu, reikalaujantys išsamumo
• Pasitikrinimas – pakartojama, ką sakė pacientas, norint įsitikinti, ar gerai supratome
• Pagalba – padrąsinti pacientą tiek žodžiais (“tęskite“), tiek neverbaliai (linkčiojant galvą)
• Tyrinėjimas – kai pastebime pasikartojančius signalus ir norime sužinoti daugiau: “Kas nors daugiau?”
• Užjaučiantys komentarai: “Tai aiškiai jus labai skaudina”
• Pasiūlymas padėti: “Aš rūpinuosi jumis ir noriu žinoti, kaip geriausiai galėčiau jums padėti”
• Jei yra kelios problemos, pasiūlykite sudaryti sąrašą ir svarstyti, kurią spręsti pirma
• Reziumė. Pasitikrinkite, kas buvo pasakyta. Tai padeda geriau suprasti paciento problemą ir pasitikrinti, ar ir jis taip pat ją supranta, bei kontroliuoti pokalbio eigą, jei yra per daug informacijos.
Kai žmonės konsultuojasi su gydytoju, jie visada turi ir savo paaiškinimą, kodėl kilo vienokių ar kitokių problemų. Jie taip pat turi viltį ir lūkesčius būti rūpestingai išklausyti. Gydytojui reikia nedaryti prielaidų apie pacientų tikėjimą sveikata, rūpesčius ir lūkesčius, bet išsiaiškinti juos, o vėliau suteikti pacientui informaciją ir kartu su juo apsvarstyti gydymo planą.
Gydytojas, prieš suteikdamas informaciją pacientui, turėtų apsvarstyti tris pagrindinius klausimus:
• Ką pacientas jau žino?
• Ką nori žinoti?
• Ką jam būtina žinoti?
Pirmas klausimas pabrėžia, kad svarbu išsiaiškinti, kaip savo ligą supranta ir aiškina pats pacientas. 2 ir 3 klausimai reikalauja išskirti du planus – kas svarbu paciento požiūriu ir kas – gydytojo. Be to, gydytojas turi rodyti emocinę paramą, daryti užjaučiančias pastabas, įvertinti paciento rūpesčius.
Palaikymas yra efektyvus tik tada, kai gydytojas tiksliai supranta, kodėl pacientas jaučia baimę, ir kai šią baimę tiksliai apibūdina. Dažnai paciento neįmanoma nuraminti dėl diagnozės ar ligos pasekmių, bet visada galima suteikti pagalbą ir parodyti asmeninį rūpestį.
Kai pacientas neigia savo ligos sunkumą, niekada neturėtume versti jo priimti realybę. Sprendimas, ką daryti su neigimo problema, turi priklausyti nuo to, kokią paramą gali gauti pacientas, kaip gerai pacientas pasiruošęs susidoroti su baimėmis, po kuriomis slypi neigimas.
Jei pacientas ar jo giminės yra pikti, pasistenkite nesiginti. Pripažinkite jų jausmus ir paklauskite priežasčių. Rimtai į tai atsižvelkite ir parodykite, kad imsitės atitinkamų veiksmų.
Dauguma pacientų bijo, kad jie gali sirgti kokia nors rimta liga. Svarbu atkreipti dėmesį, dėl ko pacientas yra tikrai susirūpinęs, taip pat pasitikrinti, ar pacientas teisingai suprato, ką jūs jam sakėte svarbaus.
Norint padėti žmonėms, kurie kenčia nuo psichologinio išsekimo sukeltų fizinių simptomų, bet nemato ryšio tarp pastarųjų ir emocinių bei gyvenimo problemų, gali reikėti individualaus sprendimo. Esminis dalykas – ar pacientas jaučiasi suprastas. Svarbu pacientui parodyti, kad jūs priimate jo problemas rimtai. Pradėkite nuo paciento požiūrio ir išsiaiškinkite, kas, paciento manymu, gali sukelti simptomus, tuo pačiu pamatysite verbalinius ir neverbalinius emocinio disbalanso ženklus.
Toliau, surinkus visą informaciją, reikia praplėsti požiūrį nuo to, kad problema yra tik fizinė, iki to, kad egzistuoja tiek fizinės, tiek psichologinės problemos. Esminis dalykas yra jautriai pripažinti paciento skausmą ir kitų simptomų realumą. Padarykite reziumė, primindami pacientui visus simptomus, tiek fizinius, tiek emocinius, bei susiekite juos, jei įmanoma, su jo gyvenimo įvykiais.
Ieškant ryšio tarp simptomų dažniausiai naudojamas paaiškinimas, bet nepakanka vien pasakyti, kad “galvos skausmą sukelia nerimas”. Reikia paaiškinti ir tai, kaip nerimas susijęs su raumenų įtampa, kuri sukelia skausmą ir t.t. Kai pacientas sutinka, kad psichologinis išsekimas yra svarbus veiksnys, paskatinęs ligos išsivystymą, tada galima pradėti tirti gydymo būdų galimybes.
Sužinokite lūkesčius
• Ką pacientas žino?
• Ko pacientas nori? – Tyrimų? Gydymo? Rezultatų?
Patarkite, ką pasirinkti
• Sužinokite paciento tikslus
• Sudarykite planą
• Įtraukite pacientą
• Pritaikykite planą, atsižvelgdami į paciento poreikius ir situaciją
• Pasitikrinkite, ar pacientas teisingai suprato
• Užsitikrinkite, kad pacientui planas aiškus
• Reziumuokite
Patarkite, kaip elgtis nenumatytu atveju
• Ką pacientas privalėtų daryti, jei kas nors vyksta ne pagal planą?
Susitarkite dėl kitų susitikimų
Atraskite motyvaciją keistis
• Užmegzkite ryšį ir būkite neutralūs
• Padėkite sudaryti problemų ir tikslų sąrašą
• Ar probleminio elgesio keitimas yra paciento sveikimo plane?
• Jei ne, iškelkite šį klausimą
• Ar pacientas mano, kad jo elgesys yra problema?
• Ar kiti taip mano?
Išsiaiškinkite paciento požiūrį į problemą
• Padėkite sudaryti “už” ir “prieš” sąrašą
• Užjauskite, kad sunku keistis
• Sustiprinkite, kai žmogus išreiškia troškimą keistis
• Dažnai reziumuokite
• Diskutuokite apie paciento teiginius, kurie prieštarauja vienas kitam
• Gydytojo klausymosi maniera nulemia tai, ką pacientas jam pasako
• Geras gydytojo ir paciento bendravimas daro teigiamą įtaką daugelio ligų eigai
• Pacientas geriau laikosi nurodymų, jeigu gydymo planą aptariame drauge su juo.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę