){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Sveikata – tai žmogaus dvasios ir kūno jėgų derinys. Ją galima apibūdinti ir taip, kaip sugebame įgyvendinti savo tikslus, patenkinti poreikius, kaip gebame keisti ir valdyti aplinką. Todėl sveikata yra kasdienio gyvenimo šaltinis ir prielaida, o ne jo tikslas. Todėl ji apima asmeninius ir socialinius išteklius bei fizines galimybes.
Fizinė, psichinė ir socialinė sveikata – tai pagrindinės žmogaus gyvenimo ašys. Šios trys dalys stipriai ir giliai tarpusavyje susijusios ir daro viena kitai įtaką. Pavyzdžiui, fiziškai sveikas, stiprus žmogus paprastai geriau jaučiasi psichologiškai ir daugiau pasiekia socialinėje-ekonominėje veikloje. O daugiau išsilavinę ir sėkmingiau gyvenantys žmonės turi daugiau resursų ir motyvacijos stiprinti savo sveikatą ir didinti darbingumą.
Galima išvardinti dešimtis žmogaus savybių, kurių turėjimas leidžia jam jaustis sveikam.
Fizinės sveikatos srityje tai pirmiausia ligų ar negalios, diskomfortą keliančių simptomų nebuvimas, atsparumas ligoms ir infekcijoms. Į fizinės sveikatos sąvoką įeina ir pasitenkinimą keliančios bei gerą savijautą ir darbingumą užtikrinančios fizinės savybės – jėga, ištvermė, lankstumas, koordinacija, vikrumas, gebėjimas fiziškai prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų ir fizinių stresų, pakankamas fizinis darbingumas.
O kokie dalykai apibūdina psichologinę ir dvasinę sveikatą?
Jų labai daug. Pirmiausia tai psichinių ligų ar piktnaudžiavimo, psichologinio diskomforto nebuvimas. Tai ir pasitenkinimą keliantys dvasinis gyvenimas (religija, pomėgiai) ir tarpasmeniniai santykiai, atsparumas žalojantiems psichologiniams veiksniams ar įtakoms. Taip pat pakankamos funkcinės nervų sistemos galimybės (dėmesio koncentracija, atmintis, sugebėjimas mokytis ir tobulėti, mylėti ir būti mylimam ir t.t.). Sveikas žmogus negali būti be pasitenkinimą keliančio seksualinio gyvenimo, pragmatiško, pozityvaus požiūrio į savo išvaizdą, padėtį, galimybes, trūkumus, patirtį, pakankamo protinio darbingumo ir protinės veiklos efektyvumo.
Žodžiu, sveikas žmogus – tai harmoninga ir brandi asmenybė.
Daugeliui, ko gero, labiausiai neaišku, kas įeina į socialinės sveikatos sąvoką. Ką galėtumėte atsakyti?
Socialinė sveikata – tai gebėjimas jaustis visaverčiu bendruomenės nariu ir užsitikrinti pasitenkinimą keliančią padėtį joje. Socialinei sveikatai priskiriami ir pasitenkinimą keliantys tarpasmeniniai šeimoje ir kolektyve, darbinė ir kūrybinė veikla, socialinė saviraiška, gebėjimas spręsti problemas ir prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų.
Nuo ko sveikata priklauso daugiausiai?
Kiek būsime sveiki ar nesveiki, daugiausiai priklauso nuo mūsų pačių – apie 45–50 proc. sveikatos priklauso nuo gyvenimo būdo. Dar penktadalį sveikatos lemia aplinka. Ir tik likusiam trečdaliui mes patys įtakos padaryti negalime – 20 proc. sveikatos potencialo sudaro genetiniai veiksniai ir 10–15 proc. priklauso nuo medicinos.
Tad labai svarbu suvokti, kad sveikata nėra savaiminė būsena. Norintiesiems geresnio rezultato savo sveikatos išsaugojimu ir stiprinimu reikia rūpintis patiems. Tiesiog reikia žinoti ir kasdien laikytis svarbiausių sveikatą išsaugančio bei stiprinančio gyvenimo taisyklių.
Geriausia pradėti nuo svarbiausio dalyko – apsisprendimo. Ar norėtumėte būti sveikesni, energingesni? O linksmesni ir laimingesni? Tai įmanoma! Ir nėra taip sudėtinga.Tam reikia motyvacijos (suprasti, kodėl norite būti sveikesni ir darbingesni ir žinoti, ką trokštamo tai jums duos), žinių, atkaklumo, kantrybės ir ištvermės, pozityvaus nusistatymo ir mokėjimo pasirinkti.
Jūs turite patys valdyti savo gyvenimą ir aplinką. Protingieji stengiasi numatyti keletą žingsnelių toliau. Todėl jie savo ir savo artimųjų sveikata pradeda aktyviai rūpintis kuo anksčiau, domisi vis naujomis ir veiksmingesnėmis galimybėmis ir jas taiko praktikoje.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę