){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Yra daug diskusijų dėl skyrybų poveikio. Prieš kurį laiką buvo atlikta 92 tyrimų, kuriuose dalyvavo 13000 vaikų nuo ikimokyklinio amžiaus iki jaunuolių, analizė. Bendras rezultatas parodė, kad vis dėlto vaikams iš išsiskyrusių šeimų vidutiniškai šiek tiek blogiau sekasi nei vaikams iš pilnų šeimoms. Šie vaikai turi daugiau sunkumų mokykloje, daugiau elgesio problemų, didesnį neigiamą savęs vertinimą, daugiau problemų su bendraamžiais ir daugiau problemų su savo tėvais.
Tiesa, faktinis skirtumas tarp šių dviejų grupių yra gana nedidelis. Iš tikrųjų abiejų šeimų tipų vaikai yra labiau panašūs nei skirtingi. Vidutinis skirtumas nereiškia, kad visi išsiskyrusių šeimų vaikai gyvena blogiau. Šie rezultatai rodo, kad apskritai dalis vaikų iš išsiskyrusių šeimų turi daugiau problemų nei vaikai, kurie gyvena su abiem tėvais.
Kiti tyrimai siekė išsiaiškinti, kokiu mastu išsiskyrusių šeimų vaikai turėjo daugiau rimtų problemų. Dėl elgesio problemų nurodoma, kad 90 proc. paauglių berniukų ir mergaičių iš pilnų šeimų atitiko įprastinį elgesį ir 10 proc. buvo rimtų problemų, kai reikėjo profesionalų pagalbos. Tarp išsiskyrusių šeimų šis procentas buvo: normalus elgesys 74 proc. berniukų ir 66 proc. mergaičių ir probleminis elgesys 26 proc. berniukų ir 34 proc. mergaičių.
Taigi dauguma vaikų iš išsiskyrusių šeimų neturi rimtų problemų, reikalaujančių profesionalios pagalbos. Kita vertus, didesnei daliai vaikų iš išsiskyrusių šeimų nei iš pilnų rimtų problemų gali kilti. Ir į tai reikia atkreipti dėmesį.
Yra keletas veiksnių, kurie gali prisidėti prie vaikų sunkumų.
• Pirma. Kontakto su vienu iš tėvų praradimas. Po skyrybų, net jei vaikas gali bendrauti su abiem tėvais, tačiau ryšys su vienu iš jų, kuris negyvena kartu, smarkiai susilpnėja.
• Antra. Ekonominis nuostolis. Dar vienas skyrybų rezultatas yra tai, kad paprastai vaikų, gyvenančių su vienu iš tėvų, šeimoje ekonominė padėtis būta prastesnė nei šeimų, kur gyvena abu darbingi tėvai.
• Trečia. Vaikai patiria daugiau streso. Skyrybas dažnai sukelia daug pokyčių vaikų gyvenime, pavyzdžiui, keičiant mokyklą, namus, dažnai kyla bendravimo su draugais problemų ir t.t. Šie pokyčiai sukuria daugiau streso vaikams.
• Ketvirta. Prastesnė tėvų psichologinė būklė. Tėvų psichologinė reabilitacija yra svarbus veiksnys vaikų gerovei.
• Penkta. Mažesnė tėvystės kompetencija. Tai, kas atsitiks vaikams, iš esmės yra susiję su tėvų įgūdžiais ir mokėjimu vaikams padėti. Tėvystės kompetencija po santuokos nutraukimo gali turėti didelę įtaką tam, kaip vaikai elgiasi.
• Šešta. Konfliktai tarp tėvų. Dažni konfliktai tarp buvusių sutuoktinių daro didelį poveikį vaikų gerovei.
Pradėkime iš eilės.
Tėvų praradimas.
Ir motina, ir tėvas – abu yra svarbūs vaikui. Jie suteikia emocinę paramą ir praktinę pagalbą, taip pat tarnauja kaip vaidmenų modeliai jų vaikams. Remiantis tyrimais, negyvenantieji kartu tėvai savo vaikus mato vidutiniškai tik 4 kartus per mėnesį po santuokos nutraukimo, ir apie 20 proc. vaikų neturi nieko bendra su savo tėvais praėjus 2–3 metams po skyrybų. Tiesa, negyvenančios kartu motinos aplanko savo vaikus dažniau ir yra mažiau linkusios nutraukti kontaktą.
Tačiau sąlyčio su kartu negyvenančiais tėvais dydis nėra lemiamas veiksnys, svarbiau yra bendravimo kokybė. Jei bendravimo su išsiskyrusiu tėvu nelydi konfliktai, tai yra viena, tačiau neretai tokie susitikimai sukelia konfliktus, ypač neturtingesnėse šeimose.
Atliekant tyrimą buvo stebima, kokią įtaką daro įvairūs veiksniai. Pasirodė, kad, kai tėvai padėjo daryti namų darbus, rodė šiltus jausmus, vaikams sekėsi geriau. Kitaip tariant, poveikis vaikams priklauso nuo to, kaip išsiskyrę tėvai su jais elgiasi.
Ekonominis nuostolis.
Dėl ribotų ekonominių išteklių vienišų tėvų vaikams gali būti sunkiau. Po skyrybų globojantys tėvai (dažniausiai motinos) paprastai turi mažiau pajamų nei daugelis pilnų šeimų. Yra bendras įsitikinimas, kad nemažai sunkumų, su kuriais susiduria vaikai, yra patirtų ekonominių sunkumų šiose šeimose rezultatas. Apskritai šeimos pajamos yra tiesiogiai susijusios su vaikų gerove, nors tai nėra pagrindinis veiksnys.
Kitaip tariant, vis dar yra kai kurių kitų veiksnių, be pinigų, turinčių įtaką vaikų gerovei. Vienas iš būdų, kaip mažesnės pajamos gali turėti įtakos vaikams, – tai priverstinis gyvenamosios vietos keitimas, dėl ko gali tekti keisti mokyklą, vaikų priežiūrą, draugus ir kt. Trumpai tariant, mažiau pinigų dažnai sukelia daugiau pokyčių, kurie gali sukelti daugiau problemų vaikams.
Vaikai patiria daugiau streso.
Visi aukščiau minėti veiksniai sukelia vaikams stresą. Dažniausiai berniukai iš vienišų tėvų šeimų palieka mokyklą, mergaitės dažniau pastoja ir pan. O dar daugiau streso patiria vaikai, kurių tėvai skiriasi ne pirmą kartą.
Prastesnė tėvų psichologinė būklė.
Tėvų psichologinė reabilitacija yra svarbus veiksnys vaikų gerovei. Buvo daug tyrimų aiškinantis, kaip išsiskyrusių tėvų psichologinė gerovė paveikia vaikų gerovę. Iš 15 tyrimų, kurie nagrinėjant šį ryšį, 13 nustatyta, kad egzistuoja teigiamas ryšys tarp teigiamos tėvų psichikos sveikatos ir vaikų psichikos sveikatos. Tai reiškia, kad vaikams, kurių tėvai yra geriau prisitaikę prie pakitusių sąlygų, geriau nei vaikams, kurių tėvai nėra geros psichologinės būklės. Kai išsiskyrusių tėvų psichologinė būklė gera, tai vaikų psichologinė būklė ir elgesys netgi nesiskiria nuo vaikų, augančių pilnose šeimose.
Tėvystės kompetencija.
Apžvalgų duomenys rodo, kad daugelio tėvų mokėjimas bendrauti su vaikais sumažėjo po santuokos nutraukimo. Taip pat yra patvirtintas ryšys tarp vaikų auklėjimo įgūdžių ir santykių vaikų gerovės, t.y. daugybe mokslinių tyrimų įrodyta, kad tėvystės įgūdžiai ir santykiai tarp tėvų ir vaikų turi didelę įtaką tam, kaip gerai vaikams sekasi, ir jų elgesiui.
Konfliktai tarp tėvų.
Kitas pavojus yra konfliktai tarp tėvų prieš, per ir po santuokos nutraukimo. Vaikams smarkūs konfliktų tarp tėvų daro didelę neigiamą įtaką tiek išsiskyrusiose, tiek ir pilnose šeimose. Vaikai, augantys šeimose su vienu iš tėvų, jei psichologinis klimatas geras ir tėvai nekonfliktuoja tarpusavyje, elgiasi netgi geriau nei tie, kurie auga pilnose šeimose, kuriose tarp tėvų vyksta dažni konfliktai. Taip pat esama įrodymų, kad vaikai susiduria su sunkumais dar prieš santuokos nutraukimą ir kad kai kurios šių problemų yra susijusios su konfliktais prieš santuoką.
Kodėl vaikai ir jaunuoliai, augę išsiskyrusiose šeimose, labiau paveikti streso? Remiantis tyrimų rezultatais galima daryti išvadas, kad vaikai iš išsiskyrusių šeimų nėra absoliučiai blogesnės psichologinės būklės. Tačiau bet kuris, kuris bendrauja su vaiku ar jaunuoliu, augusiais išsiskyrusioje šeimoje, pasakys, kad šie jauni žmonės patiria daug streso dėl to, kad tėvų santuoka iširo. Net jei vaikai per daug nenukenčia dėl to, kad augo su vienu iš tėvų, tačiau lieka skausmingi prisiminimai. Apklausus dvidešimtmečius jaunuolius, pasirodė, kad jie jaučia skausmą ir kančias dėl savo tėvų skyrybų, įvykusių prieš dešimtį metų. Jausmas, kad prarado ryšį, buvo dažniausias atsakymas. Tie, kurių tėvai buvo smarkiai konfliktavo, jaučia dar didesnius praradimus.
Be to, mažiau nei 20 proc. vaikų sakė, kad su tėvais kalbėjosi apie artėjantį santuokos nutraukimą, ir tik 5 proc. tėvai bandė paaiškinti, kodėl nori nutraukti santuoką, ir jiems buvo suteikta galimybė užduoti klausimus. Vaikai dažniau reiškė teigiamas emocijas ir mažiau skausmingus atsiminimus, kai jiems buvo suteikta tam tikra galimybė išsakyti savo nuomonę apie bendravimą su abiem tėvais ir gyvenimo sąlygas po skyrybų.
Ryšio su vienu iš tėvų praradimas, ekonominiai sunkumai, stresas, tėvų psichologinė būklė ir tėvystės kompetencija bei konfliktų pasireiškimas – viskas provokuoja vaikų sunkumus.
Taigi svarbiausias klausimas yra ne tai, ar vaikai iš išsiskyrusių šeimų susiduria su sunkumais, bet kokie ypatingi veiksniai šiuos skirtumus sukelia ir kaip galima šiems vaikams padėti žinant šiuos veiksnius.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę