){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Žodis klusnumas, kilęs iš žodžio klausytis. Lotynų, hebrajų, graikų kalbose žodis paklusti turi tą pačią šaknį kaip žodžiai girdėti, išgirsti. Tiesioginė šio žodžio prasmė – pasiruošimas klausyti kito žmogaus išreikšto noro ir vykdyti jį.
Vaikų auklėjimo kontekste žodžius klusnumas ir klausymas tenka girdėti skambant skirtingai. Paklusnumas dažnai asocijuojasi su grėsme, baime ir apribojimais. Klausymasis remiasi bendradarbiavimo, sutarimo principais, lygiavertiškumu.
Prieš 15–20 metų šeimoje buvusi paklusnumo samprata šiandien nebeįmanoma, nes vaikai įgavo laisvės, teisių, erdvės kalbėti apie savo norus. Tėvai dažnai pasimetę, nes jų pačių tėvų naudoti (dažnai autoritariniai) auklėjimo metodai nebetinka, o nauji auklėjimo būdai dar neatrasti ar neišmokti.
Dažniausiai auklėjimo klausimai imami spręsti iškilus nebevaldomoms problemoms. Patariama: nelaukite, atidėdami sprendimą ateičiai ar patikėdami likimui (liūdna, bet tai gana mėgstama pozicija: „išaugs“, „praeis“ ir pan.). Kuo anksčiau mokykitės suvokti tai, kas vyksta su vaiku, pastebėkite jo poreikius, raskite būdų juos išpildyti anksčiau, nei jis tai padarys nepriimtinais būdais.
Vaikai nuo pat gimimo stebi, analizuoja aplinką ir mokosi per aplinkinių reakcijas: „Jei mama nusišypsojo, kai aš plojau rankomis, vadinasi, tai – geras veiksmas“. Gana greit formuojasi suvokimas, koks elgesys yra laukiamas ir skatinamas, o koks – nepriimtinas ir baudžiamas. Jei viskas taip paprasta – kodėl vaikai blogai elgiasi, nepaisant aplinkinių rodomo nepritarimo?
Pavyzdys: Pas tėvus atėjo svečių, visi gėrė kavą, kalbėjosi. 3 metų Gabrielė ima tampyti užuolaidas. Mamos grūmojimai padeda labai trumpai, po kelių minučių užuolaida vėl tampoma. Pakeltu balso tonu įsitraukia tėtis, kol galiausiai viskas baigiasi ašaromis. Gabrielė jau moka saugoti daiktus, mato, kaip mama rūpinasi namais, ir užuolaidų niekada neliesdavo. Pirmas mamos pagrūmojimas buvo akivaizdus ženklas, kad užuolaidų tampymas nepageidautinas. Kodėl blogas elgesys tęsiamas?
Svarbu atskirti du momentus: veiksmą ir motyvą. Tam tikru momentu vaiko mintyse gimė mintis: Dabar tampysiu užuolaidą, bet prieš tai kilo poreikis, kuris pasireiškė būtent neleistinu veiksmu. Nepaklusdami vaikai dažnai siekia dėmesio, patvirtinimo, nuraminimo. Pats pirminis poreikis vaikui dažnai nepažįstamas, ir jis tikrai nežino, kodėl taip elgiasi. Svarbu pažymėti, kad dažnai pirminiai vaiko poreikiai nepažįstami ir tėvams. Dažnai jie tokį elgesį (kaip užuolaidų tampymas) vertina kaip siekį juos suerzinti, kuris sukelia pyktį, bejėgiškumą ir pirminį vaiko norą (užtikrinti, kad jis svarbus ir reikšmingas) išpildyti tampa dar sunkiau. Gabrielė siekė užimtų tėvų dėmesio netinkamu būdu (keldama jų pyktį). Ir pasiekė – gavo ne tik tėvų, bet visų patalpoje buvusių žmonių dėmesį.
Ar tėvai tikrai renkasi auklėjimo stilių? Elgiuosi taip, kaip su manimi elgėsi; Tvarka turi būti, kitaip ant galvos užlips, – tokie tėvų atsakymai apie auklėjimo stilių turi mažai sąmoningumo. Mūsų tėvų pavyzdys svarbus ir dažnai nesusimąstydami perimame jų elgesio modelius: Mane taip auklėjo, aš šaunus užaugau, todėl apie jokius kitus būdus net nekalbėkit. Atsiranda dar daugiau bėdų, kai ir tėčio ir mamos naudotini metodai labai skiriasi, – šiuo atveju auklėjimo procesas tampa tikru kovos lauku.
Galima išskirti du auklėjimo stilius: autoritarinį, kai siekiama įtvirtinti paklusnumą, ir į bendradarbiavimą nukreiptą auklėjimą, kai skatinamas klausymasis. Paklusnumą palaiko bausmės, gąsdinimai, klausymąsi ir bendradarbiavimą išugdyti prireikia kūrybiškumo, pasitelkiant tokius metodus kaip pastiprinimai, apribojimai, loginių pasekmių naudojimas.
Ką reiškia pakeltas balso tonas ar kumščio trenkimas į stalą? Deja, tik pyktį ir bejėgiškumą. Siekiant įbauginti ir paklusti, galbūt šis būdas pasieks savo tikslą. Rasti bendrą kalbą su vaiku, deja, jis nepadės. Susivaldyti gali padėti:
- aiškus suvokimas, kas ir kodėl vyksta;
- taisyklių aiškumas (su vaiku nusistatykite, kas yra blogas elgesys ir kas už tai laukia);
- savo jausmų įsisąmoninimas (mintyse pripažinkite: aš dabar toks įsiutęs ir taip bejėgiškai jaučiuosi);
- atsitraukimas (jei negalite valdytis, trumpam pabėkite – į kitą kambarį, nukreipkite savo mintis kitur);
- buvimas viename akių lygyje kalbantis su vaiku.
Žodį bausmė verta keisti žodžiu pasekmė. Prieš bausdami, kiekvieną sykį savęs paklauskime: Ko aš tuo siekiu? Jei tikslas – kad vaikas bijotų, pasijustų pažemintas – puikiai tiks diržas. Į klausimą: Ko siekiu? beveik visi tėvai atsako: Kad vaikas suprastų ir pasimokytų. Tėvai nori matyti vaiką laimingą, taigi mušdami meluoja patys sau. Supratimą atneša vidinis pasekmių patyrimas. Žinoma, ne visas pasekmes vaikams galime leisti patirti, todėl prisireikia ir draudimų. Mokantis naujų auklėjimo metodų, būtinas kūrybiškumas, kantrybė ir sistemiškumas. Vieni dažniausiai minimų bendradarbiavimą tarp tėvų ir vaikų skatinantys būdai yra: padrąsinimai, pastiprinimai, apribojimai bei loginės pasekmės.
Pavyzdys: 4 metų Lukas turi problemų su miegu. Vakarais namuose kildavo skandalai – liepiant eiti miegoti Lukas verkdavo, kandžiodavosi, užsimanydavo piešti, valgyti. Tėvai bandydavo elgtis griežtai, bet, matydami verkiantį vaiką, vis dažniau pasijusdavo esantys prasti tėvai.
1. Galima koncentruotis į padrąsinimus: pagirti Luką, vos pamačius tinkamą elgesį, susijusį su miegu.
2. Galima remtis pastiprinimų metodu: sudaryti tam tikrą veiksmų planą, susijusį su miegu, už kurio vykdymą Lukas sulauktų kažko malonaus. Pvz., už surinktus pliusus per mėnesį galima:
- nusipirkti žurnalą (30 +);
- važiuoti į išvyką (25 +);
- nusipirkti skanėstą (15 +).
Pliusus galimasurinkti už ta, kad:
* Padeda pakloti lovą
* Pats apsirengia pižamą
* 20 val. jau guli lovoje
* Su šypsena palinki tėvams Labos nakties
3. Galima numatyti ir minusus. Jei gulimosi procesas vyksta labai triukšmingai, tą dieną gaunamas minusas, kuris atitinkamai anuliuoja vieną pliusą. Šį metodą galima papildyti apribojimais: įvedate taisyklę, kad per savaitę surinkus mažiau nei 10 +, Lukas tos savaitės sekmadienį negalės užsiimti mėgstama veikla. Žiūrėkite į planą kaip į žaidimą, bet vykdykite jį kaip rimčiausią darbą.
4. Galima išbandyti logines pasekmes. Kas nutinka, kai vaikas eina gulti labai vėlai, o keliasi kaip visada? Natūrali pasekmė – jis atsikelia neišsimiegojęs, greit pavargsta. Turėtų būti aiškus dienos režimas, ypač kėlimosi laikas, ir tvirta tėvų valia – negailėti mieguisto vaiko, nes jis pats pasirenka šią pasekmę.
Mes kalbame su vaikais kaip su mažais, bet reikalaujame iš jų kaip iš didelių. Šis požiūris turi keistis: santykyje reikia atrasti daugiau lygiavertiškumo, o reikalavimus atrinkti ir pritaikyti konkrečioms situacijoms. Kiekvienas turime vaiką savo viduje, kuris kartais irgi reikalauja dėmesio netinkamais būdais, kartais imasi nereikalingų jėgos žaidimų, vien tik norėdamas įrodyti savo reikšmingumą. Taigi ne tokie mes ir skirtingi. Tereikia stabtelėti ir atidžiau įsiklausyti į tai, kas vyksta su mumis ir mūsų vaikais.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę