){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Keitimasis dovanomis ar dovanų teikimas yra svarbus, nes kuria tarp žmonių ryšį. Mes gyvename visuomenėje, kurioje dovanų teikimo, dovanos sąvokos palaipsniui tampa vartotojiškumo sinonimu. Tačiau taip buvo ne visuomet, ir faktiškai dovanojimo aktas visuomenėje vaidino svarbų istorinį vaidmenį.
Senovinės visuomenėse, klanai konkuravo, kuris duos daugiausiai, taip kaupdami pagarbą vienų kitiems ir stiprindami genties ryšius. Pagarba priklausė ne tam, kuris daugiausia gavo, bet tam, kuris daugiausia davė. Šiais laikais, nors mes, europiečiai, ir nedaliname dukterų, kad užmegztume gerus ryšius tarp klanų, dovanojimo aktas vis dar kuria galingus draugystės ryšius, juos pagilina, kai mes parenkame dovaną, atspindinčią kito vertę mums.
Narcizais. Tai šiek tiek parodo žmogaus nesugebėjimą įsijausti į kito asmens vidų. Ši savybė – sugebėjimas įsijausti į kito vidų (psichologai vartoja specialų terminą – „empatija“) – turėtų būti pradėta ugdyti maždaug nuo 6 m. amžiaus. Deja, bet ne kiekvienam pavyksta šią savybę pakankamai giliai išlavinti.
Tai, žinoma, idealas. Tai rūpestingas žmogus, suprantantis dovanojimo ritualo svarbą. Svarbu tinkamai parinkti ne vien kalėdines ar gimtadienio dovanas, bet ir tuomet, kai norima dovanoti maisto ar pinigų benamiams ar skurstantiems. O kaip dažnai tokiais atvejais „atsikratoma“ tuo, ką turite kišenėje ar automobilyje... Tiesiog reikia įsigilinti, ko vargstantiems žmonėms iš tikrųjų reikia.
Tai, ko gero, nėra taip negerai, kaip gali atrodyti (nors tokiais atvejais mes dažniausiai pagalvojame apie šykščią tetą ar uošvienę, sandėliuke sukrovusias saldainių dėžutes su pasibaigusiu galiojimo laiku ar per išpardavimus įsigytų puodelių stirtas). Jei paklaustumėte, sužinotumėt, kad tokie asmenys dažniausiai nori būti garantuoti, kad galės dalyvauti dovanų dalybų rituale ir išvengs streso, atėjus šventinėms dienoms. Juk būna, kad prieššventinėmis dienomis ir tinkamų dovanų negauni, ir per šventinį jaudulį pamiršti, kokia geriausia dovana būtų kuriam nors giminaičiui.
Tai gali būti tokie asmenys, kurie nemoka subtilios dovanų kalbos. Jie praranda galimybę apmąstyti savo ryšius su kitais, juos sustiprinti. Ir, žinoma, jie negauna dovanų patys! Taip jau yra, kad „dovanų kalbą“ vieni gerai perpratę ir vartoja laisvai, o kiti – ne. Tokie žmonės atima savo pačių laimę. Kai dovanoji „nieko“, pats gauni ... susierzinimą, piktumą, irzlumą, blogą nuotaiką. JAV buvo atliktas tyrimas, kurio metu dalyviams buvo įteikta po 20 dolerių ir vienų paprašyta nusipirkti ką nors sau, kitų – kitiems. Įvertinus laimės pojūtį, paaiškėjo, kad dovanojusiųjų laimės rodikliai daug aukštesni. Taigi. Australijos aborigenai, kurie pagal savo papročius įvairiomis progomis dovanoja pusę savo nuosavybės, gali būti suradę patikimą kelią į laimę.
Lygiai taip pat kaip svarbu dovaną nuoširdžiai parinkti ir įteikti, lygiai taip pat svarbu ir tinkamai ją priimti. Išties dažnas lietuvis vietoj gražių padėkos žodžių dievažijasi: „Ką jūs! Kam tas vargas! Nereikėjo!“ Juk tokie žodžiai gana egoistiški. Toks pasakymas tarsi apvagia dovanos įteikėją, atima iš jo galimybę pajusti, kad dovanos reikėjo, kad taip rūpestingai jo parinktas daiktelis nei įdomus, nei kam reikalingas.
Betgi turėkite omenyje, kad tai taip pat gali reikšti, jog dovanodami jūs pervertinote priimantįjį, kad dovana priimtina, tik gavėjas nepakankamai save vertina. Net sunku įsivaizduoti, kiek daug yra žmonių, kurie mano esą neverti to, ką gauna dovanų.
Dovanojantis patiria ne mažiau džiaugsmo nei gaunantis, todėl priimdami dovanas pasistenkite tinkamai reaguoti, kad kiekvienas gautų savąją džiaugsmo ir laimės dalį.
Įdomus ir aktualus klausimas. Dovanų čekis išreiškia tik pinigų skaičių. Tuo tarpu dovanojant daiktą, jam suteikiama papildoma „dovanos vertė“, kuri yra kiekybiškai neišmatuojama. Atlikdami tyrimą, mokslininkai dovanojo studentams menkaverčius puodelius. Paklausus, už kiek parduotų dovanotą puodelį, atsakymai paprastai viršydavo 7 dolerių sumą. Tačiau paklausus negavusius dovanų, už kiek jie įsigytų tokį puodelį, visi pasiūlė mažiau nei 3 dolerius. Galima mėginti svarstyti, kad tas 4 dolerių skirtumas sudaro papildomą „dovanojimo akto“ vertę gavusiam dovaną. Pinigai verti tiek, kiek ant jų parašyta. Bet už juos įgyta dovana tampa vertingesnė. Įdomu, kad ši dovanojimo akto suteikta „pridėtinė“ dovanos vertė lieka net ir tada, kai dovana nepatinka ir gaunantysis norėtų už dovanai išleistus pinigus nusipirkti ką nors kitą.
Jau jauname amžiuje išryškėja lyčių skirtumai dovanojant dovanas. Berniukai ir mergaitės į tai žiūri visiškai skirtingai. Mergaitės dažniausiai yra labiau susijusios su dovana, jos pakavimu ir įteikimu. Berniukams visa tai dažniausiai visai nerūpi. Šios tendencijos išlieka ir tolimesniame gyvenime. Jei norite įrodymų, atkreipkite dėmesį, kiek vyrų prekybos centruose ieško kalėdinių dovanų paskutinę akimirką.
Moterys paprastai linkusios parinkti sentimentalias, o vyrai – praktiškesnes ir ekonomiškai vertingesnes dovanėles. Santuokoje paprastai moteris atsakinga už dovanų parinkimą ir supakavimą. Vyrai teikdami dovanas neretai turi „taktinių sumetimų“. Tačiau jaudintis neverta, nes moterys pakankami gerai suvokia, kad vyrai tais sumetimais dažniau vadovaujasi.
Beje, dovanų pasikeitimas tarp sutuoktinių yra labai paprastas ir aiškus būdas parodyti domėjimąsi vienas kitu, sustiprinti jausmus. Deja, tai gali atskleisti ir artėjančią santykių pabaigą. Kai kurių skyrybų tyrimai parodė, jog sutuoktiniai žinojo, jog santuokai artėja galas pagal gaunamas dovanas, ar kai jų partneris nustodavo dovanoti dovanas. Tai tik patvirtina faktą, kad, nustoję teikti dovanas, žmonės praranda labai svarbią socialinio gyvenimo dalį.
Nors dovanų paieškos dažnai kelia frustraciją ir dėl to neretam kyla noras viską mesti – tokia elgsena nebūtų sveikas pasirinkimas. Žinoma, švaistytis pinigais nėra jokio būtino reikalo, tačiau visiems drauge atsisakyti keitimosi dovanomis – bloga mintis. Atsisakantieji teikti ir gauti dovanų, praranda kai ką labai svarbaus – jie praranda ypatingus ryšius su šeimos nariais, giminaičiais ir draugais. Uždrausdami kitiems dovanoti dovanas, atimate jiems galimybę pagalvoti apie kitus asmenis. Taigi nedalyvaudami dovanų dovanojime/apsikeitime, jūs apvagiate save ir kitus.
Neseniai ištyrus naminių gyvūnų augintojus, pastebėta, kad šeimininkai, stengdamiesi padaryti savo globotinius laimingus, patiria stiprius teigiamus jausmus. Jie labai stengiasi pagerinti savo gyvūnėlių savijautą ir komfortą. Šis tyrimas patikimai rodo, kad, dovanodami dovanas, mes vis dėlto siekiame ir gauname kažką sau, nes gyvūnai juk negali atsakyti tuo pačiu. Dovanojimas – tai nėra vien tik daikto ar kokios nuosavybės perleidimas artimam žmogui. Tai parodo, ką mes galvojame, jaučiame, ieškodami dovanos.
Dovanodami kitam dovanojame sauDidžiausia poveikį dovanų teikimo metu paprastai patiria dovanotojas. Dovanų teikimas padeda mums sustiprinti savo jausmus kitiems, parodyti, kad jie mums labai rūpi.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę