){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pagalba besimokantiems vaikams gali būti sudėtinga užduotis tėvams. Dažnai, geriausių ketinimų vedini, tėvai, patys to nesuvokdami, daro klaidų.
Mes norime, kad mūsų vaikams sektųsi, kad jie geriau mokytųsi ir turėtų geresnes galimybes ateityje. Bet, kita vertus, ne vienas pagalvoja ir tai, kad, jei vaikas prastai mokysis, aplinkiniai prastai vertins mus kaip tėvus, nukentės mūsų pačių savęs vertinimas. Taigi viena iš klaidų yra spaudimas, siekiant įsitikinti, kad vaikui mokykloje TIKRAI sekasi. Tačiau tai gali sukelti vaiko pyktį, priešiškumą ir menkavertiškumo jausmą.
Kitas dalykas, kurio nereikia akcentuoti, – tai susitelkimas į pasiekimus. Kaip tėvai, mes žinome, koks svarbus geras išsimokslinimas bus vėliau gyvenime, ir stengiamės tai paaiškinti savo vaikams. Bet čia yra viena iš didžiausių klaidų. Privalome žinoti, kad vaikai, ypač mažesni, daugiau susitelkia į čia ir dabar ir mažai galvoja apie ateitį. Jei dažnai bus akcentuojama ateitis (pvz.: jei tu blogai mokysiesi, būsi šlavėjas), vaikas gali pradėti bijoti ateities ir palūžti. Vaikai nesigilina į mokymosi svarbą, tai yra tiesiog kažkas, kas turi būti padaryta. Jų suvokimas apie ateities karjerą labai ribotas. Todėl labai svarbu išmokyti vaikus nuo pat pradžių mėgautis naujomis žiniomis, siekti sužinoti kažką naujo, supažindinti su įvairiais mokymosi būdais, kurie yra įdomūs, padedantys įsiminti, susieti žinias ir pritaikyti praktikoje. Būtent šiuo laikotarpiu labai svarbu, kad vaikai būtų orientuoti į mokymosi procesą, o ne į pažymius, kad tėvai nevertintų vaiko už gautus pažymius, nes vėliau tai gali sukelti vaikui didelių sunkumų. Pavyzdžiui, jei vaikas visuomet gaus tik gerus pažymius, jausis pranašesnis už kitus. Tačiau, jei vieną kartą jam nepasiseks, jis patirs didelę traumą ir savo akyse taps niekam tikęs, nevertingas.
Jei vaikas nenoriai ruošia namų darbus, galima padidinti jo motyvaciją pažadant mėgstamą pramoginę laidą, kai susidoros su užduotimis. Geriausia būtų bendra įdomi veikla su šeimos nariais, įdomios knygos paskaitymas. Rinkoje yra daug įdomių ir naudingų knygų apie kūrybiškumo ugdymą. Tai gali pasitarnauti keliant motyvaciją.
Taip pat reikia žinoti, kad negalima palikti namų darbų vėlam vakarui. Jei namų darbai atliekami vėlai vakare, vaikas bus išvargęs, visi skubės kuo greičiau atlikti namų darbus, bus suirzę ir nekantrūs, ir tai taps tarsi bausmė, o ne malonumas sužinoti kažką naujo.
Kita tėvų klaida – nebendravimas su mokytojais – atima abipusės komunikacijos galimybę. Nereikia laukti klasės susirinkimo, jei kyla kokių klausimų. Be to, mokytojas gali pasakyti, kokios spragos ir kuo galima padėti, o tėvai galės papasakoti, koks vaikas yra namuose, kas skatina, o kas mažina jo motyvaciją (vieniems reikia palaikymo, kitiems griežtesnio žodžio).
Dar kitas sunkumas – tai nekokybiškas tėvų bendravimas su vaikais. Pastaruoju metu tėvai stengiasi pasirūpinti materialine gerove, o bendravimas šeimoje nueina į antrą planą. Vaikai dažnai visą dieną būna namuose vieni, o grįžę tėvai puola atlikti namų ruošos darbus, ir taip bendravimas tampa labai paviršutiniškas. Be abejo, čia svarbi ir A. Maslow poreikių hierarchinė piramidė, kur savęs aktualizavimas poreikių hierarchijoje užima aukščiausią tašką. Kad atsirastų šis poreikis, būtina patenkinti poreikių hierarchijoje žemiau esančius poreikius, tokius kaip fiziologinius (alkio, šilumos), saugumo, meilė bei pripažinimas. Tuomet vaikas galės siekti savęs aktualizavimo, kas ir yra mokymosi tikslas.
Labai svarbu palaikyti vaiką, jei jam iš karto nepasiseka pasiekti laukto rezultato. Nes jis gali pasijusti nevykėlis, ir tai paprastai nedidina jo motyvacijos, kad padarytų geriau. Svarbu vaikui žinoti, kad reikia pasiekti užsibrėžtą tikslą, ir nebūtinai jis turi būti tobulas, svarbiausia – nenuleisti rankų ir užbaigti pradėtą darbą. Taip pat būtina vaikui paaiškinti, kad pasisekimas gali būti visokių formų. Kai kurie jų pranoks kitus sporto, dramos, muzikos ar meno srityje, dar kiti bus puikūs vadovai ar pagalbininkai t.t.
Beje, tėvai neturėtų apsiriboti tik mokymo programa mokykloje. Reikia pasistengti įžiūrėti ir kitus vaiko pomėgius. Gal jam vertėtų lankyti meno būrelius, sporto ar muzikos mokyklą. O ir mokymo programa gali neatitikti vaiko smalsumo. Taigi pasiteiraukite vaiko, kas jam dar įdomu, ir pasistenkite parūpinti jam knygų, vaizdajuosčių norima tema, nueikite kartu į muziejų. Tačiau reikia priminti, kad tėvai turi būti atsargūs, kad nesistengtų įgyvendinti savų svajonių, o įžvelgtų tikrus vaikų pomėgius bei polinkius.
Taip pat reikia paminėti, kad tėvai, dabar turėdami galimybę išvykti pailsėti į kitas šalis, dažnai vaikus paima iš pamokų. Taip formuojasi požiūris į mokslą – svarbiau išvykti pailsėti, patirti malonumą, o ne būti pamokose ir įgyti naujų žinių.
Žmogaus smegenims patinka mokytis, ką tik gimęs kūdikis dega noru pažinti pasaulį ir augdamas vis stengiasi tapti savarankiškesnis, viskuo domisi ir siekia pažinti aplinką. Tačiau kartais mūsų, tėvų, netinkamas elgesys ar požiūris užkerta kelią tam žingeidumui, ir taip motyvacija siekti naujų žinių silpsta. Tikriausiai pastebėjote, kad pradinukai arba pirmokėliai vis dar trokšta eiti į mokyklą, tačiau po kelerių metų sudėtinga būtų rasti moksleivį, kuris vis dar veržtųsi į pamokas. Nėra konkretaus amžiaus, kada tai gali atsitikti. Taip dažnai pasitaiko pakeitus mokyklą ar įvykus dideliems pasikeitimams vaiko gyvenime, tokiems kaip artimojo mirtis, tėvų skyrybos, persikraustymas ir mokyklos pakeitimas, geriausio draugo praradimas, nesutarimai su mokytojais ar bendraamžiais, paauglystės laikotarpiu ir ypač – patyčių metu.
Kita vertus, vyresni vaikai jau labiau supranta, kad į mokyklą reikia eiti, kad nėra kitos išeities. Be to, jie jau labiau moka susidoroti su savo jausmais. Todėl labai svarbu jau nuo pirmos mokyklos dienos tėvams būti budriems ir be priežasties neleisti vaikams praleidinėti pamokų. O jei atsitinka taip, kad vaikas neina į mokyklą, ritmas namuose turi būti panašus kaip mokykloje ir patartina vengti televizijos, kompiuterinių žaidimų ar kitokios labai įdomios veiklos, kad tai netaptų paskatinimu neiti į mokyklą. Tada vyresnis vaikas – jei tai tiesiog nenoras eiti į mokyklą, o ne kita priežastis, kaip, pavyzdžiui, patyčios, lengviau susitaikys su mintimi, kad į mokyklą eiti reikia.
Mergaitės tradiciškai yra mažiau linkusios konfliktuoti. Kadangi iš mergaičių tikimasi, kad jos gerai mokysis, tai mergaitės stengiasi nenuvilti tėvų, pedagogų ir neparodo savo nepasitenkinimo.
Dirbdami išvien, tėvai ir mokytojai gali sustiprinti vaiko motyvaciją mokytis. Mokytojas su tėvais turėtų puoselėti įgimtą vaiko smalsumą, stengtis neriboti jo vaizduotės, kurti demokratiškus santykius.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę