){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kalbant apie vaikų mokymosi motyvaciją, visų pirma reikėtų apibrėžti, kas tai yra.
Kaip teigia knygos „Mokymasis ir asmenybės brendimas“ autorės G. Butkienė ir A. Kepalaitė: „motyvacija – tai veiksmų bei elgesio žadinimas ir skatinimas, vykstantys žmogaus psichikoje. Visa tai, kas perkelia žmogų iš nuobodulio į susidomėjimą, sukelia energiją ir padeda ją nukreipti viena linkme.“ Motyvacija skatina ir sutelkia veiksmus. Poreikis, mintys ir emocijos – viskas prisideda prie motyvacijos.
Pasak autorių, yra išskiriami kylantys iš paties subjekto vidiniai motyvai (smalsumas, augimo poreikis, išmokimo džiaugsmas, savivertė, laimėjimai, ateities tikslai, kompetencija) bei išoriniai motyvai – kylantys iš aplinkos veiksnių. Auklėjant vaikus svarbu atkreipti dėmesį į jų suvokiamas galimybes siekti tam tikrų tikslų, stengtis, kad vaikas suvoktų, jog nuo jo pastangų, motyvacijos priklauso ateities sėkmė.
Kai kurie vaikai yra patys motyvuoti. Jų savigarba priklauso nuo pasiekimų, nuo žinojimo, kad kažką daro geriau nei kiti. Taigi jie apskritai atkakliai sieks viską, ko imasi, padaryti gerai, tai tiesiog yra jiems įgimta.
Tačiau daug vaikų nėra tokie motyvuoti ir ypač prastai, jei nepasiseka pačioje pradžioje, – tada jiems nusvyra rankos ir noras nors kiek pasistengti. Tokiu atveju pirmąją pagalbą turi suteikti tėvai. Tada labai svarbu yra:
· Trumpalaikių tikslų su vaikais nustatymas.
· Mokymo suderinimas su smagiu veiksmu ir žaidimais – natūralus vaiko domėjimosi nežinomybe sužadinimas ir tyrinėjimo poreikio patenkinimas.
· Žodinis pagyrimas/paskatinimas – suteikia vaikui grįžtamąjį ryšį, tačiau nereikia girti per daug.
· Lenktyniavimas. Daugeliui berniukų tik reikia mažo lenktyniavimo, kad atsirastų stimulas ko nors siekti. Tačiau svarbu neišugdyti konkurencinių jausmų, nes vėliau jis sieks tik konkuruodamas su bendraamžiais, o tai tik blogins jo santykius su jais.
· Nedidelių apčiuopiamų apdovanojimų skyrimas.
· Tėvų pripažinimas. Tai ypač svarbu visiems vaikams.
· Tėvų absoliučios meilės suteikimas ,,Aš myliu tave, nesvarbu, kas tu esi, ar ką tu darai".
Pirmiausia svarbu tam tikra rutina. Panašus bendrai parinktas laikas, kada ruošiamos pamokos. Gerai, jei tuo metu jūs nebūtumėte užsiėmęs ir galėtumėte prireikus padėti vaikui. Kai vaikas matys, kad sulauks jūsų pagalbos, jam bus lengviau.
Taip pat labai svarbu sudaryti tinkamą aplinką. Jei yra daugiau vaikų ir mokinys savo atskiro kambario neturi, jis turi turėti savo rašomąjį stalą, lentyną ir visas kitas būtinas priemones. Vaikui būtina turėti savo erdvę, kurioje jis galėtų netrukdomas veikti, ir savo laiką, kurį naudotų savo nuožiūra.
Taip pat pamokų ruošimo metu neturi trikdyti radijas, televizija ar kiti vaikai, žaidžiantys tame pačiame kambaryje.
Jei vaikas sunkiai susikaupia, padėkite kartu perskaityti klausimus ir suplanuoti atsakymus. Į namų darbą neturi būti žiūrima kaip į bausmę. Jei matote, kad vaikas labai stengiasi, būtinai jį pagirkite, o jei matote, kad jis pradeda nuobodžiauti, pavargsta– paskatinkite, kad užduotį įveiktų.
Derinkite darbą ir poilsį. Priminkite padaryti pertraukėles, tik ne prieš televizorių. Geriau tegu išgeria puodelį arbatos, užvalgo kokio sveiko maisto ar įkvepia gryno oro.
Jei vaikui sunkiau sekasi mokslai, pabandykite konkrečiau išsiaiškinti, kas sunkiausia, ir susitelkite ties tuo. Galbūt yra priežastis, kodėl jūsų vaikas nemėgsta mokytis. Gal jam sunkiau matematika, o gal literatūra? Gali jūsų vaikas nemėgsta skaityti? Jei jūsų vaikas iš tikrųjų nemėgsta skaityti, bandykite išsiaiškinti, kodėl. Gal jūs pats nemėgstate skaityti ir nesąmoningai parodėte, kad skaitymas yra sudėtingas ar nuobodus reikalas?
Kartu aptarkite teigiamus mokymosi aspektus. Vienas iš būdų paaiškinti mokymosi naudą – parodyti, kaip žinias galima pritaikyti praktikoje. Štai, pavyzdžiui, matematika reikalinga, norint išmokti skaičiuoti ir atsiskaityti parduotuvėje, lavinti žodyną reikia norint sukurti dainų tekstus ir pan.
Jei žmogus jaučia pasitenkinimą, jam yra malonu kažką atlikti, tuomet kyla jo motyvacija siekti užsibrėžtų tikslų. Taigi labai svarbu išugdyti vaikui požiūrį „aš manau, kad aš galiu“, tada jie labiau užsispirs ir, net jei ne iš karto, pasistengs susidoroti su užduotimis.
Yra žinoma, jog vaikai mokosi stebėdami ir kopijuodami tėvus, mokytojus ar kitus jiems svarbius asmenis, nes laiko juos pavyzdžiu, autoritetu.
Pavyzdžiui, daug skaitantys vaikai dažniausiai ateina iš namų, kuriuose yra daug skaitoma. Kadangi namuose daug skaitoma, vaikas turi gerą žodyną, žino daugiau faktų, turi platesnį akiratį. Jei šeimoje yra diskutuojama aktualiomis temomis, vaikas turi savo nuomonę, moka ją apginti, argumentuoti. Jeigu tėvai domisi, ką vaikas veikia mokykloje, ko jis mokosi, – mokymasis įgyja visai kitą prasmę. Kuo aktyviau tėvai dalyvauja vaiko gyvenime ir kuo labiau jie yra tas pavyzdys, kuriuo vaikas nori sekti, tuo geriau vaikui sekasi mokykloje.
Labai svarbu, kad tėvai pasižymėtų sėkmės motyvacija ir tai perduotų savo vaikams. Vaikai turi matyti ir suprasti, kaip siekiama tam tikrų tikslų ir kad jų sėkmė priklauso nuo pastangų, kad kartais gali nepasisekti, bet nesėkmė neturėtų palaužti, kad kitą kartą tikrai pasiseks. Taip pat jie turi matyti pedagogus, tėvus, artimuosius, tiek prislėgtus, tiek vėl kupinus jėgų bei tikėjimo. Tėvų pokalbiai ir aiškinimai kartais neatitinka jų elgesio, todėl svarbiau mažiau kalbėti, o daugiau veikti.
Daugybė tyrimų rodo, kad namų aplinka daro didžiulę įtaką ne tik vaiko norui ar nenorui eiti į mokyklą (ar mokytis), bet ir jo pasiekimams. Galima išskirti šeimoje glūdinčius veiksnius, kurie mokinių mokymosi motyvaciją formuoja:
§ šeimos ekonominė padėtis;
§ šeimos mikroklimatas;
§ šeimos struktūra ir jos pokyčiai;
§ tėvų išsilavinimas ir jų mokymosi patirtis;
§ tėvų pedagoginių pareigų atlikimas;
§ tėvų užimtumas darbe;
§ vaikų auklėjimo stiliai;
§ lavinimo priemonės.
Gerų studijavimo įpročių išvystymas yra labai svarbu. Tai gali būti pagrindas mokėti savarankiškai susidoroti su užduotimis ir spręsti problemas, kurios iškils vėliau gyvenime. Išmokykite vaikus užduoti klausimus ir surasti atsakymus savarankiškai. Jei jie jaučia, kad vieni nesusidoros, leiskite jiems suprasti, kad jūs mielai padėsite jiems bet kuriuo metu. Tai nereiškia, kad jūs turite sėdėti šalia, kai jie ruošia savo namų darbą, bet jūs galite kartais patikrinti atliktas užduotis (ir nepamiršti pagirti, jei atlikta gerai) ir būti pasiekiamas, jei kartais prireiktų jūsų pagalbos.
Mokymasis mokykloje – kartais sunkus, bet labai svarbus tolimesniam gyvenimui periodas, ir jūs, kaip ramstis, turite būti šalia ir svarbiausia – besąlygiškai mylėkite ir vertinkite vaikus, už tai, kad jie yra.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę