Žmonės pripratę bendrinę nejautrą operacijos metu vadinti narkoze, tačiau narkozė yra tik viena iš bendrosios anestezijos sudedamųjų dalių. Bendroji anestezija tai: sąmonės išnykimas (narkozė), analgezija (skausmo išnykimas), skersaruožių raumenų atsipalaidavimas, vegetacinių funkcijų slopinimas. Anestezija reikalinga tam, kad apsaugotumėme žmogaus organizmą chirurginės intervencijos metu, todėl bendrinė nejautra yra neišvengiama būtinybė daugumos operacijų metu.
Prieš 20–30 metų stigo ne tik profesionalios anestezijos medicininės technikos, bet ir kvalifikuotų specialistų. Šiuo metu gydytojai anestiozologai labai gerai paruošiami, studijos trunka 10 metų ir jų metu įgytos puikios teorinės ir praktinės žinios užtikrina, kad komplikacijų dėl anestezijos pasitaikytų kuo mažiau. Techninis ir medikamentinis aprūpinimas yra labai pagerėjęs. Aparatūra yra saugi, ypač kai su ja dirba kvalifikuoti specialistai, anestezijos srities profesionalai. Visos paciento gyvybinės funkcijos visos operacijos metu stebimos monitoriuose: širdies veikla, kvėpavimas, arterinis kraujospūdis, kraujo įsotinimas deguonimi. Netgi galima sekti paciento miego gilumą! Šiuo metu anestezija yra daug saugesnė negu buvo seniau, tačiau, aišku, neišvengiamai visada gali pasitaikyti tam tikrų komplikacijų. Tačiau gydytojų anestiozologų profesionalumas dažniausiai užtikrina, kad šių komplikacijų nebūtų.
Jei operacija yra planinė, paciento paruošimas anestezijai ir operacijai turi būti ypač kruopštus. Svarbi paciento sveikatos būklė, amžius, kūno svoris, persirgtos ligos, nes pagal tai sprendžiama, kokios apimties bus operacija, kiek ji laiko truks, koks kiekis vaistų bus parenkamas. Jei paciento sveikatos būklė nėra gera, pvz., pacientas serga širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, plaučių ligomis ar patyręs praeityje infarktą, insultą, tuomet toks pacientas ištiriamas kaip galima kruopščiau, anesteziologai ir chirurgai bendradarbiauja ir konsultuojasi su atitinkamų sričių specialistais, atsižvelgdami į paciento sveikatos būklę bei tyrimų rezultatus. Jeigu numatoma planinė operacija, o anesteziologui kyla įtarimų dėl paciento sveikatos būklės, tuomet operacija atidedama. Anestezijos rizika yra didesnė, jei yra skubi operacija ir nėra galimybės visapusiškai ištirti pacientą. Šiuo atveju anesteziologai kaip galima maksimaliai per trumpą laiką stengiasi parinkti kuo saugesnį anestezijos būdą, kad pacientas ištvertų operaciją.
Atliekant operaciją, visada išlieka rizika, ir tai priklauso nuo paciento sveikatos būklės, amžiaus, nuo ligos sunkumo, ar tai planinė, ar skubi operacija, kokios trukmės operacija, todėl į kiekvieną narkozę reikia žiūrėti rimtai ir atsakingai. Kiekvienas atvejis yra išskirtinis, todėl gydytojų ir anestezijos slaugytojų komanda turi būti pasiruošusi bet kokiems nesklandumams operacijos metu.
Medikamentai anestezijai sukelti yra labai stiprūs, todėl jie vartojami labai tikslingai dozuotai ir saugiai. Šiuolaikiniai medikamentai daug mažiau toksiški, o ir šiuolaikiniai anestezijos aparatai (angliškai vadinami anestezijos mašinomis ir kainuoja tiek pat, kiek naujas mersedesas) leidžia kokybiškai atlikti narkozę. Todėl praktiškai neigiamų pokyčių organizme nelieka, ir tiek kiek reikia, tiek narkozių ir galima padaryti. Būna taip, kad žmogus yra patyręs daugybę operacijų, bet jo sveikatos būklė dėl narkozės visiškai nesutriko. Juk anestezija yra atliekama dėl to, kad reikalinga operacija, ir tai yra neišvengiama gydymo dalis. Dažniausiai paciento sveikatos būklei įtakos turi ne pats narkozės poveikis, bet ir visos ligos, kuriomis sirgo pacientas, operacijų pobūdis. Todėl reikia atsižvelgti į visus veiksnius, kurie gali daryti įtaką tolimesnei sveikatos būklei. Pacientai dažnai klaidingai mano, kad narkozė kalta dėl kai kurių sveikatos pablogėjimų, tačiau dažnai būna kitos priežastys. Todėl ypač svarbu sekti paciento sveikatos būklę ne tik narkozės, operacijos metu, bet ir po narkozės, po operacijos. Jei organizmas visiškai aprūpintas deguonimi, kontroliuojamas arterinis kraujospūdis, neigiamos pasekmės išvengiamos. Pooperaciniu periodu pacientu rūpinasi ne tik chirurgas, bet ir anesteziologas, kuriam ypač svarbi paciento sveikatos būklė po anestezijos: kaip sugrįžta gyvybinės funkcijos, raumenų tonusai, gyvybiniai refleksai. Labai daug darbo čia atlieka kvalifikuotos anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojos.
Pagal priimtus įstatymus, visame pasaulyje prieš operaciją ir anesteziją ligonis turi pasirašyti keletą sutikimo formų. Lietuvoje tenka pasirašyti dokumentą, kuris vadinasi „Sutikimas nuskausminimui atlikti“. Žinoma, pacientui ir jo artimiesiems turi būti suteikta pakankamai informacijos: kokia tai bus anestezija, kiek laiko ji truks, turi būti atsakyta į visus pacientą ir jo artimuosius dominančius klausimus. Tačiau jei paciento sveikatos būklė yra labai sunki ir skubiai reikalinga operacija, o nėra artimųjų arba jie nežinomi, tokiu atveju trijų gydytojų konsiliumo tvarka nusprendžiama pacientą operuoti ir atlikti anesteziją. Visos medicinos procedūros turi rizikos elementą, todėl neišvengiamai pasitaiko atvejų, kai bendrosios anestezijos metu pasitaiko komplikacijų, nors tai atsitinka labai retai. Jei bendrosios anestezijos metu įvyko komplikacija, didžiausia atsakomybė tenka anestiozologui.
Kiekvienam pacientui apskaičiuojami vaistai planuotai operacijai, tačiau pasitaiko, kad operacija užsitęsia, tokiu atveju, jei operacija pailgėjo, Vartojamų vaistų kiekis padidėja. Gydytojas anesteziologas-reanimatologas žino, kiek laiko veikia vaistai, ir, esant reikalui, suleidžia papildomas dozes. Padėtis būna kontroliuojama. Bendroji anestezija yra daugiakomponentė, t.y. vartojamas ne vienas vaistas, o visas vaistų spektras: analgetikai, raminamieji, inhaliaciniai, anestetikai, miorelaksantai. Tai leidžia mažinti atskirų vaistų dozes, taip mažėja jų neigiamas poveikis organizmui. Bendrosios anestezijos laiko pratęsimas sveikatai nekenkia.
Stiprieji analgetikai ir anestetikai veikia centrinę nervų sistemą ir gali sukelti šalutinius poveikius po narkozės, po operacijos: pykinimą, vėmimą, silpnumą, galvos svaigimą, šalčio krėtimą. Tačiau gydymas po operacijos panaikina visus šiuos simptomus. Dažnai padeda profilaktinės priemonės nuo pykinimo.
Nors kartais žmonės po narkozės skundžiasi suprastėjusia atmintimi, šiuolaikiniai vaistai, vartojami anestezijai, atminčiai tikrai nepakenkia. Žinoma, atskirais atvejais tai gali pasitaikyti, bet tai lemia ne vien narkozė, o visuma priežasčių, dėl ko taip galėjo atsitikti. Svarbu ligonio amžius, persirgtos ligos. Kiekvienas atvejis išskirtinis, tačiau, jei anestezija atlikta be priekaištų, sveikatos sutrikimų dėl pačios narkozės neturi būti.
Kaip kiekvienas žmogus serga ta pačia liga skirtingai, taip anestezijos metu jis gali patirti skirtingus pojūčius. Tai priklauso nuo daugelio dalykų: charakterio, amžiaus, lyties, baimių, sveikatos būklės, vaistų poveikio ir daugybės kitų priežasčių. Neišvengiamai pacientas prieš operaciją patiria stresą, tik vieni pacientai mažiau, kiti daugiau. Taip pat ir su pojūčiais narkozės metu: vieni daug gali papasakoti, o kiti – nieko neatsimena.
Prieš narkozę suleidžiami premedikacijos vaistai, t.y. narkotiniai analgetikai, raminamieji vaistai, tuomet pacientų pojūčiai būna patys įvairiausi. Vienas pacientas yra pasakęs: „jaučiuosi kaip po kibiro alaus“, o moterys dažniausiai sako: „kaip išgėrusi porą taurių šampano“.
Dažniausiai po operacijos pacientai nelabai ką atsimena ir pabudę klausia, ar jau viskas. Tai būna labai dažnai, nes tai susiję su retrogradine amnezija. Nevienodai reiškiasi ir pacientų emocijos po operacijos: kartais pacientai atsibudę verkia arba juokiasi, būna tokių, kurie ir keikiasi, treti dėkoja, puola bučiuoti rankas. Žinoma, pasakojimai, ką sapnavo narkozės metu, kokius potyrius išgyveno, taip pat skirtingi. Nors narkozė reiškia gilų miegą, tačiau yra pacientų, kurie pasakoja, kad jie pabudo operacijos metu, kad jiems grįžo sąmonė, tačiau jie nieko negalėjo pasakyti. Tokie dalykai pasitaiko ypač retai, tačiau yra įmanomi, todėl labai svarbu įdėmiai stebėti anestezijos eigą, kad taip neatsitiktų. Žmogus gali nejausti skausmo, bet sąmonė gali sugrįžti.
Anestezijos metu gali įvykti pačių įvairiausių dalykų, bet viso to dažniausiai numatyti neįmanoma: pvz., fatališka, netgi galima pavadinti „katastrofiška“ alerginė reakcija vaistams arba ištikti insultas, tromboembolija į plaučius. Tačiau tokie atvejai yra labai reti, ypač reti. Turbūt nesuklysiu sakydamas, kad infarktai ir insultai dažniau ištinka žmones, ramiai miegančius savo lovoje ar bežiūrinčius televizorių, o ne anestezijos metu.
Kiekvienas atvejis išskirtinis. Aišku, pasitaiko pacientų, kurie anesteziologams sukelia didesnį stresą. Tai priklauso nuo paciento ligų, anatomijos ypatumų. Vienaip anestiozologas jaučiasi, kai reikia atlikti anesteziją normalaus kūno sudėjimo pacientui, ir visiškai kitaip, kai, pvz., ligonis sveria 150 kg ir jam reikia keisti kūno padėtį operacijos metu. Drąsiai galiu teigti, kad didesnė praktika daugiau drąsos neprideda. Pasidarai dar bailesnis, bet reikia pasitikėti savimi ir tikėti tuo, ką darai. Patirtis neleidžia atsipalaiduoti. Visada reikia labai rimtai žiūrėti į bet kokią narkozę. Smulkmenų nebūna. Reikia suplanuoti ne tik variantą A, bet ir variantą B, ir C. Juk narkozė dažnai vadinama riba tarp gyvenimo ir mirties, nes anesteziologas, užmigdęs pacientą, prisiima atsakomybę už visą jo gyvenimą. Žmonės turi pasitikėti gydytojais, pasitikėti anestiozologais, be pasitikėjimo labai sunku kažką padaryti ne tik medicinos srityje, bet ir apskritai gyvenime.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę