Mano dukra kasdien į vaikų darželį eina su džiaugsmu ir grįžusi pasakoja, kaip jai viskas ten įdomu. Mėgsta spręsti užduotėles ir skaityti knygutes. Noriai mokosi užsienio kalbų. Neatsisako padėti namuose. Sūnus visada paduos, patvarkys taip, kaip, jo nuomone, turėtų būti. Tai, kad vaikams viskas įdomu ir jie yra be galo žingeidūs, mus labai džiugina. Tad norėčiau pasidalinti su jumis savo patirtimi, ką mes darome, kad mūsų vaikai yra entuziastingi.
Dažnai esu girdėjusi besiskundžiančius tėvus esą jie labai stengiasi vaiką girti, tačiau jis nieko nenori daryti. Jam neįdomu rūpintis savimi. Jis atsikalbinėja ir užsispiria. Tėvai sudirgsta ir pradeda bartis. Tačiau viena iš priežasčių, kodėl vaikui neįdomu daryti vieną ar kitą darbą, yra neteisingai sakomi pagyrimai ir nežinojimas atsakymų į klausimus kodėl, kada, kaip, už ką reikia girti vaikus. Kas turi girti vaikus? Koks pagyrimų tikslas? Kas slypi pagyrime?
· pasiruošti darbo atlikimui,
· atlikti darbą noriai,
· užbaigti darbą iki galo,
· pastebėti savo klaidas,
· įvertinti savo darbo rezultatus,
· tą patį darbą atlikti ir kitą kartą.
·
Neteisingai pasakytas pagyrimas gali viską sugadinti. Vaikas turi išmokti darbą dirbti savarankiškai ir savimi pasitikėdamas, t.y. nelaukdamas pagyrimo, mėgaudamasis ir džiaugdamasis savo paties darbo rezultatais, nesvarbu, kad suaugusiajam šie nėra tobuli.
Iki vienerių metų vaikus girdavau į viršų keldama rankas arba plodama. Vaikai išmokę tokius kūno gestus patys pradeda save girti. Kai vaikas jau pats kėlė rankeles, pritardavau šypsniu arba galvos linktelėjimu.
Pagyrimus sakau saikingai ir tiksliai, nenaudodama begalės žodžių, neprigalvodama pagyrimų iš nebūtų dalykų. Intonaciją parenku tokią, lyg vaikas arba jo atliekamas ar atliktas darbas yra vieninteliai pasaulyje. Tai pačiai situacijai pagyrimų nekartoju ir kartu su tėveliu stengiamės, kad iš to paties žmogaus vaikas pagyrimą girdėtų vieną kartą. Taip sakomus pagyrimus vaikas išgirsta netikėtai ir nelauktai, ir pagyrimas tampa lyg apdovanojimu už tai, ką jis daro. Vaikas, įpratintas mėgautis ir džiaugtis savo darbu ir jo rezultatais, net nepastebi, jei nepagiriamas.
Visiškai negirdėdamas pagyrimų, vaikas jausis taip, lyg viskas, ką jis daro, niekam nerūpi. Tad kodėl tai turi rūpėti jam pačiam? Ilgą laiką vaikas nenorėdamas ko nors daryti, sunkiai save prisivers ką nors nuveikti ir vėliau.
Prie per daug sakomų pagyrimų vaikas pripranta. Kai vaikas jų nebegirdi, nebepasitiki savimi, ir nebežino, ar gerai atlieka darbą.
Kai darbas yra vienodas (grindų plovimas, kilimų siurbimas, daržo laistymas) ir atliekamas užimant ne mažai laiko, pagyrimą sakome, kai atlikta jau du trečdaliai darbo. (Dukryte, kaip puikiai tau sekasi padėti mamytei! Bus labai švarios grindys!) Būtent tokiu momentu pasakytas pagyrimas uždega vaiką pasisemti daugiau kantrybės ir mokosi pagyrimą sulyginti su darbo rezultatu, t.y. įvertinti savo darbą.
Kai vaiko darbas susideda iš kelių dalių (gėlių persodinimas, pyrago kepimas), vaiką giriu, kai darbas jau atliktas, nes taip vaikas mokomas susikaupimo, dėmesio koncentravimo, eiliškumo, užbaigtumo.
- Valio! Tau pavyko!
- Kaip tau smagu!
- Kaip puikiai padarei (parašei raides)!
- Bus šaunu!
- Nepavyko? Gal puikiai pavyks kitą kartą? Nenusimink!
- Oho! Kaip nuostabu!
- Kaip smagu kartu su tavimi dirbti! ir kt.
Dažnai vaikai siūlo savo paslaugas ir nori pasitarnauti. Pavyzdžiui, dukra paduoda žaisliuką verkiančiam broliukui, močiutei padeda panešti maišelį, sūnus tėčiui pasisiūlo paduoti įrankius montuojant pirktus baldus. Tokiais atvejais mes giriame atsiskleidusias gerąsias vaiko savybes. Už paduotą žaisliuką – kokia tu dėmesinga (draugiška, rūpestinga). Už pagalbą panešant maišelį – ačiū, kokia tu paslaugi. Už norą paduoti įrankius – ačiū, koks tu darbštus.
Tokiais pagyrimais vaikas yra skatinamas tobulinti savo gerąsias savybes ir jas puoselėti, auginti savyje geranoriškumą kitų žmonių atžvilgiu. Vaikas jaučiasi labai savimi patenkintas ir tikrai padeda kitą kartą, nes jis toks yra pastebimas kitiems.
Kiekvienu atveju vaiką gali girti daugelis. Bet jei jį girs visi iš eilės šeimos nariai, atrodys, kad šeima susitarė iš vaiko pasityčioti. Svarbiausia, kad vaikui pagyrimus sakytų:
- žmogus, kuris vaikui organizuoja darbo atlikimą (aš padėjau vaikui pasiruošti plauti grindis – pripyliau į kibirą vandens, parodžiau, kur yra šluostė),
- žmogus, kuris su vaiku atlieka darbą (tėtis kartu su vaiku renka obuolius),
- žmogus, kuris padėjo vaikui atlikti darbą (vaikas savarankiškai laisto daržą ir tėtis padeda vaikui perkelti vandens žarną nuo lysvės prie lysvės),
- žmonės, kurie naudojasi vaiko atlikto darbo rezultatais (ragaujantys vaiko iškeptą pyragą).
Pagyrimu „geras berniukas“ (mergaitė) neatkreipiamas vaiko dėmesys į darbo procesą ir rezultatą, ir tai nėra paskatinimas darbą atlikti kitą kartą. O kai vaikui išsipila sriuba ant stalo? Tokiu pagyrimu vaikui nurodoma, kad jis gali būti ir blogas.
Pagyrimas „šaunuolis“ yra labai pamėgtas. Jis vartojamas bet kada, bet kur, už bet ką ir už nieką. Vaikas sustato kaladėles, išplauna indus, nupiešia piešinį – šaunuolis? O kai vaikas žiūri televizorių, nukrenta, verkia, išsitepa, miega?
Kiekvienos vakarienės metu aptariame dienos atliktus darbus, visas tą dieną atsiskleidusias vaiko charakterio savybes ir vaikams primename, kad jie yra nuostabūs, šaunūs, puikūs, nes jie visada tokie yra vien todėl, kad jie yra, net kai jiems nesiseka ar suklysta. Šiais pagyrimais savo vaikus programuojame tokius būti nuolat, taip diegdami pasitikėjimą savimi. Ir mes nevartojame momentinių įvertinimų „šaunuolis“ ir „geras“.
Norėčiau paminėti pagyrimus, kurie yra tiesiog netaikytini: tu būsi pats ...iausias ir tu esi ...iausias:
Pavyzdžiui, vaikas nemėgsta skaityti knygelių. Tėtis jam sako: „Skaityk, Antanuk, knygas. Tu būsi pats protingiausias ir žinosi daugiausiai už visus“.
Toks vaiko pagyrimas rodo, kad tėtis visiškai nemano, kad Antanukas yra protingas dabar ir toks buvo vakar. Vaikui sudaroma iliuzija, kad, prievartaudamas save skaityti, jis protingas bus ateityje ir užprogramuojamas nuolatiniam savęs tapatinimui su kitais vaikais. Jei atsiranda vaikų, žinančių mažiau už Antanuką, Antanukas savimi pasitiki ir jaučia, kad situaciją gali kontroliuoti taip, kaip jam reikia. Jei atsiranda vaikų, daugiau žinančių už Antanuką, šis jaučiasi menkas pats sau, stengiasi būti tylus ir ramus, kad niekas jo žinių trūkumo nepastebėtų. Jis suvokia, kad tėčio minėta ateitis dar neatėjo.
Vaikas susiformuoja gėrio ir blogio supratimą – „Jei žinai daugiau už kitus, esi teigiamas, jei mažiau – neigiamas“. Taip tėtis moko savo sūnų jaustis didvyriu, kai vieniems yra blogai, ir kvaileliu, kai kitiems yra gerai.
Pastebėjau, kad tokius pagyrimus girdintys vaikai yra tingūs, bijo klysti ir nesidžiaugia savo darbo rezultatais. Tokiems vaikams yra sunku vien todėl, kad jie teigiami galės būti tik ateityje, o tos ateities niekas negarantuoja. Galima nuspėti, kad užaugę jie nemokės mylėti savo sutuoktinio, nes jei mylimas žmogus bus ...esnis, jis jausis prastai ir nemylimas. Jei jis bus ...esnis už mylimą žmogų, jis mylimą žmogų niekins. Toks žmogus gyvens nuolat budėdamas, ar nėra už jį ...esnio, nes tada jis negalės būti ...iausias.
Žmogui nuo vaikystės girdinčiam, kad jis yra protingiausias, gražiausias, sąžiningiausias ir kt., susidūrus su žmonėmis, kurie parodo, kad jis toks nėra, pasaulis ima atrodyti piktas ir nuožmus. Toks žmogus nemato neigiamų savo bruožų, pradeda nekęsti tų, kurie jam pasako, kad taip nėra. Žinodamas, kad jis yra ....iausias, tai yra neklystantis, visiškai nesistengia tobulėti toje srityje. Jis pasidaro tingus ir net kenkiantis kitiems.
***
Šį straipsnį į redakciją atsiuntė mūsų žurnalo skaitytoja. Mums jis pasirodė įdomus, o autorės patirtis auginant ir auklėjant savo vaikučius – galinti būti naudinga ir kitoms mamytėms. Tokiai nuomonei pritarė ir vaikų psichologė Elena Mickevičienė, kurios paprašėme straipsnį pakomentuoti profesionaliu požiūriu.
„Pirmiausia noriu pasveikinti šią mamytę, kad taip puikiai augina ir auklėja savo sūnų ir dukrytę.
Iš straipsnio galima nesunkiai pastebėti, kad šie vaikai gauna iš tėvų tiek meilės, kad būtų drąsūs, savarankiški, saugūs ir žingeidūs. Yra žinoma, kad sveikos asmenybės vystymuisi kaip pagrindas yra tėvų ar globėjų besąlyginė meilė. Kai vaikai jaučiasi mylimi, yra daug lengviau juos drausminti, lavinti nei tada, kai jiems meilės nepakanka. Kad vaikas ne tik žinotų, bet ir pajustų tėvų meilę, privalome kalbėti jo unikalia meilės kalba. Yra išskiriamos 5 pagrindinės vaiko meilės kalbos: fizinis prisilietimas, padrąsinimas, kartu leidžiamas laikas, dovanos ir paslaugos. Nors autorė rašė daugiausia apie pagyrimus (padrąsinimus), tačiau ji puikiai „kalba“ su savo vaikais jiems suprantamomis likusiomis meilės kalbomis...
Noriu palinkėti, kad tokių šeimų būtų daugiau, o autorė ir jos vyras toliau mėgautųsi meilės santykiais su savo vaikais. Sėkmės!“
Vaikų psichologė Elena Mickevičienė
UAB „Neuromeda“
Tvirtovės al. 90A, Kaunas, LT-50185
tel. (8 37) 33 15 11, (8 37) 33 15 55, (8 613) 42 780
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Sveiki. Šiandien perskaičiau šį straipsnelį apie vaiko pagyrimą. Jis man labai patiko. Jau iš pirmų straipsnio eilučių jaučiasi, kad autorė myli savo šeimą ir rūpinasi jos gerove. Tikrai labai svarbu laiku ir vietoje pagirti vaiką, nes tik taip galima teisingai išugdyti jo charakterį.Labai svarbu, kad vaiką girdami tėvai laikytųsi benrų nuostatų ir vienas kitam padėtų. Reikia manyti, kad taip auklėjant vaikus išugdysime tikrai gerus ir nuoširdžius žmones.