){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Darželio, kiemo, mokyklos bendraamžiai, kaimynai, bendradarbiai dažnai irgi nėra žmonės, kuriuos renkamės. Tačiau tai, kokie jie yra, iš dalies priklauso nuo socialinės padėties, išsilavinimo, pomėgių ar kitų konkrečiam žmogui būdingų dalykų. Santykių artumą su jais galime reguliuoti vienus prisileisdami arčiau, kitus laikydami per atstumą. Kai kurie iš jų tampa draugais. Draugystė – viena iš didžiausių vertybių. Visavertis, prasmingas gyvenimas be jos neįsivaizduojamas. Deja, ne kiekvienam pavyksta mėgautis draugystės teikiamais džiaugsmais. Vieniems niekaip nepavyksta susirasti draugų. Kiti kenčia dėl nuolatos įtemptų, nestabilų santykių. Treti apskritai yra nusivylę draugyste, nes visi draugai juos „išduoda“. Sugebėjimas draugauti – įgimtas ar įgytas? Kokiomis asmeninėmis savybėmis ir elgesiu žmogus prisideda prie draugystės puoselėjimo arba pasunkina ją?
Jos atsiranda maždaug šeštais septintais metais. Paprastai pradinėse klasėse, arba vadinamame latentiniame amžiuje, mergaitės draugauja tik su mergaitėmis, o berniukai tik su berniukais. Draugui keliami didžiuliai lojalumo ir ištikimybės reikalavimai. Skausmingai išgyvenamos „išdavystės“, nepateisinti lūkesčiai. „Draugas visam gyvenimui“, parodantis dėmesį kitam, suvokiamas kaip išdavikas ir sukelia neapykantą. Laimei, paprastai tokia draugystė nesunkiai atkuriama ir abiem pusėm suteikia didelį palengvėjimą. Taip per nusivylimus ir atradimus vaikai mokosi būti su kitu žmogumi, priimti kitą kaip atskirą asmenybę ir išlikti savimi artimame ryšyje su kitu žmogumi.
Vėlesniu paauglystės laikotarpiu draugystė įgauna naują išraišką ir prasmę. Bręstantys berniukai ir mergaitės pradeda atkreipti dėmesį vieni į kitus ir atvirai jį rodyti. Draugystė tampa įmanoma ne tik tarp tos pačios lyties paauglių. Be to, šiame amžiuje būdinga burtis į grupes, jungtis prie tam tikrų judėjimų pagal besiformuojančią pasaulėžiūrą, aprangos stilių, kartais nepriimtiną tėvams, mokytojams. Supantys draugai padeda ieškoti savo vietos visuomenėje, kurti naują tapatybę. Tokie patys paaugliai draugai tarsi patvirtina, kad „aš esu normalus, patrauklus“. Tai svarbu paaugliui, nes jis nėra tuo tikras. Kadangi paaugliai dažnai bendrauja grupelėmis, mažiau ištikimybės reikalaujama iš „geriausio draugo“, kurių gali būti ne vienas. Svarbi tampa ištikimybė grupei, idėjai.
Galų gale augantis ir bręstantis žmogus išmoksta užmegzti ir išlaikyti jį tenkinančius ir gyvenimą praturtinančius ryšius bei nutraukti žeminančius, išnaudojančius ar tiesiog beprasmiškus santykius.
Vienos draugystės tęsiasi dešimtmečiais. Kitos nutrūksta greičiau, palikdamos gražių prisiminimų arba nuoskaudų.
Draugai – tai žmonės, turintys bendrą patirtį, panašias vertybes, polinkius. Juos gali sieti bendra veikla, tikslai. Tai žmonės, gerai pažįstantys vienas kitą ir toleruojantys vienas kito skirtumus, trūkumus ir silpnybes. Draugystė – gana intymus ryšys, besiremiantis atvirumu, nuoširdumu.
Nors dabartiniais laikais labai akcentuojamas tinkamo įvaizdžio reikšmingumas, bet draugiškame santykyje bendrauja tikri žmonės, o ne jų įvaizdžiai. Kuriant artimą ryšį, tenka parodyti „tikrąjį aš“. Sugebėjimas draugauti glaudžiai susijęs su saviverte. Žmogus, kuris įsivaizduoja, kad jo namai yra nesutvarkyti ar prastesni negu kitų, bijo patirti gėdą, todėl nesikviečia svečių. Panašiai jaučiasi tas, kuris įsivaizduoja, kad, leisdamasis į artimą ryšį, parodys savo vidinę netvarką ir neadekvatumą. Todėl toks žmogus vengia suartėjimo. Ir nebūtinai jis atrodo kaip keistuolis vienišius, „bijantis“ žmonių. Iš pirmo žvilgsnio jo ryšiai gali atrodyti bičiuliški ir platūs. Tačiau įsigilinus paaiškėja, kad jie neteikia pasitenkinimo, nes žmogus bijo atsiskleisti, išlaiko didelį atstumą.
Kai kurie turintys nepakankamą savivertę žmonės bando kompensuoti tai, įsitraukdami į santykius su už jį patį realiai ar įsivaizduojamai reikšmingesniu asmeniu. Nors toks santykis gali padėti pajausti didesnį savo reikšmingumą, bet pats žmogus tokiame ryšyje daugiau ar mažiau sąmoningai nesijaučia lygiavertis. Kažin, ar galima draugyste vadinti ryšį, kuriame viena pusė aukoja savo interesus vardan kito ar apsimeta tuo, kuo iš tikrųjų nėra. Filme „Talentingasis misteris Riplis“ parodomas kraštutinis variantas žmogaus, bet kokia kaina besistengiančio tapti priimtinu tiems, kurių ratui nepriklauso.
Visur ir visada besistengiantiems išlaikyti tobulumo įvaizdį artimus santykius palaikyti sunku. Draugai mato mūsų silpnybes, trūkumus, daromas klaidas. Kadangi draugystė remiasi pasitikėjimu ir atvirumu, jie gali pasakyti tai, ko kiti neišdrįstų. Siekiantys tobulumo paprastai bijo, kad kiti, pamatę trūkumus, jais nusivils ir galbūt paliks. Kiti suvokiami kaip kritiški ir neatlaidūs. Taigi draugiško ryšio sukūrimui reikalingas pasitikėjimas ne tik savimi, bet ir kitų geranoriškumu.
Reikia mokėti priimti ir draugų netobulumą, nes neišvengiamai kada nors jie pasielgs ne taip, kaip tikimės, nepateisins lūkesčių. Susiduriame su dar viena savybe, reikalinga draugystei. Pagarba kito poreikiams ir laisvei. Kiti žmonės gyvena ne tam kad patenkintų mūsų lūkesčius. Kompromisų ieškojimas ir savo interesų ribojimas neišvengiami draugiškuose santykiuose. Žinoma, draugai palaiko mūsų pasitikėjimą, kai jis susvyruoja, patvirtina mūsų reikšmingumą, kai to reikia. Santykiai gali nutrūkti, jeigu tokių patvirtinimų ir palaikymų poreikis bus pernelyg intensyvus, nepasotinamas.
Visiems gerai žinomas posakis skelbia – „draugą nelaimėje pažinsi“. Tikra tiesa. Draugai nepalieka nelaimėje. Jie gali padėti konkrečiais veiksmais ar tiesiog buvimu šalia, supratimu, emociniu palaikymu. Galbūt tinkamu patarimu. Nemažesnė tiesa yra ta, kad draugą laimėje pažinsi. Konkurencija – neišvengiamas gyvenimo palydovas. Vieni ją pripažįsta, kiti – neigia. Draugo sėkmė – nemažas išbandymas kiekvienam. Pavydo jausmas gali stipriai apkartinti gyvenimą ir nutraukti draugystę.
Pagal panašų scenarijų besikartojančios nesėkmės sukelia beviltiškumo jausmą , esą „toks likimas“. Tačiau iš tiesų tai reiškia, kad problema slypi žmoguje, kuris su ja pakartotinai susiduria. Gali kilti noras tam prieštarauti, nes toks suvokimas iš dalies verčia prisiimti asmeninę atsakomybę už nesėkmes. Iš kitos pusės, tai suteikia galimybę pasukti įvykius geresne linkme, pakeitus savo įsitikinimus, elgesį.
Draugystė – sudėtingas reiškinys. Bet mes žinome, kad gyvenimas be draugystės tuščias ir nykus. Kad ir kokie platūs būtų kiti ryšiai, draugystės jie pakeisti negali. Ji būtina visaverčiam gyvenimui. Sugebėjimas draugauti įgyjamas augant, bręstant, formuojantis asmeninėms savybėms ir sugebėjimams, reikalingiems artimam ryšiui palaikyti. Draugauti išmokstame patirdami nusivylimus ir atradimus. Mūsų draugai – ne likimas, o ieškojimų, pastangų ir asmeninės brandos rezultatas.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę