){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pastarųjų metų statistika rodo, kad pagalbos poreikis yra gerokai didesnis nei tarnybos galimybės į jį atsiliepti. Pavyzdžiui, 2007 m. mėginimų prisiskambinti į Vaikų liniją buvo kiek daugiau nei 3 mln. kartų, o atsilieptų skambučių skaičius – tik 70 tūkst. Tai reiškia, kad šiuo metu pavyksta atsiliepti maždaug į kas 45-tą skambutį.
Tokia pagalba vaikams yra teikiama ir kitose Europos šalyse, tačiau sunku pasakyti, ar pagalbos poreikis yra toks pats, kaip Lietuvoje. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos Vaikų linija savo veiklą vykdo 11-oje centrų ir kasdien atsiliepia į 2500 skambučių – tai yra maždaug 50 proc. visų, kurie mėgina prisiskambinti į tarnybą.
Dažniausiai į Vaikų liniją vaikai kreipiasi dėl sunkumų, kylančių santykiuose su artimais, svarbiais žmonėmis. 2007 m. skambučių statistika rodo, kad iš visų skambučių, kai vaikai kalbėjo apie tam tikrus jiems aktualius sunkumus, trečdalis (31,7 proc.) buvo apie sunkumus, kylančius bendraujant su bendraamžiais, 13 proc. skambučių buvo kalbama apie sunkumus santykiuose su tėvais. Taip pat nereta tema – bendraamžių patyčios. Apie panašius sunkumus vaikai pasakoja ir kreipdamiesi pagalbos internetu. Pagalbos internetu ypatumas yra tas, kad būtent laiškuose vaikai dažniau pasakoja apie ypač sunkius, krizinius išgyvenimus, mini mintis apie savižudybę – maždaug 10 proc. laiškų vaikai dalinasi mintimis apie savižudybę.
Įdomu tai, kad sunkumai, dėl kurių vaikai kreipiasi į Vaikų linijos konsultantus, praktiškai nesikeičia per tarnybos darbo metus – lyginant skirtingų metų skambučių, laiškų statistinius duomenis, pastebimos tos pačios aktualios temos: sunkumai santykiuose su bendraamžiais ir tėvais, sunkumai mokykloje.
2008 m. birželio mėn. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė naujausius Tarptautinės moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimo rezultatus, kurie rodo, kad Lietuvos mokyklose 26,5 proc. berniukų ir beveik 28 proc. mergaičių patiria patyčias. Pagal bendrą skaičių mes esame šios liūdnos statistikos lyderiai Europoje. Taigi patyčių tema yra išties labai aktuali Lietuvos vaikams, tas ir paskatino ieškoti būdų, kaip mažinti šio reiškinio paplitimą ir padėti vaikams, jų artimiesiems, susiduriantiems su patyčiomis. Tad Vaikų linija nuo 2004 m. vykdo kampaniją „Nustok tyčiotis“, kuri šių metų rudenį pakeitė pavadinimą ir nauju pavadinimu „Be patyčių“ tęsia įvairias veiklas, nukreiptas į patyčių reiškinio žinomumo didinimą, efektyvių problemos sprendimų ieškojimą.
Iš skambinančių vaikų nedažnas pasakoja apie ketinimus nusižudyti – tokie skambučiai daugiau yra vienetiniai. Tuo tarpu laiškuose vaikai daug drąsiau ir atviriau dalijasi tokiomis mintimis – apie dešimtadalyje laiškų vaikai ir paaugliai dalijasi su konsultantais savo mintimis apie savižudybę.
Panašu, kad savo aplinkoje vaikai neretai nemato į ką galėtų kreiptis pagalbos, užklupus itin didelėms bėdoms ar beviltiškoms mintims – o tai ir didina riziką, kad vaikas, neturėdamas, kur kreiptis pagalbos, gali griebtis kraštutinių problemų sprendimo būdų. Tai, kad vaikai pradeda galvoti apie savižudybę ar turi ketinimų nusižudyti, gali būti susiję ir su netinkamu šios temos aptarinėjimu spaudoje ir per televiziją.
Dėmesys vaikų ir paauglių psichikos sveikatai po truputį didėja, ir tai yra džiuginanti tendencija. Pavyzdžiui, jei prieš ketverius metus, kai buvo pradėta kampanija „Nustok tyčiotis“, buvo daugybė žmonių, kurie nematė jokių problemų ir netikėjo, kad patyčios gali būti nenormalus ar nepageidautinas reiškinys, šiuo metu abejojančių šios temos aktualumu ir žala vaikams smarkiai mažėja. Matome vis didėjantį švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų su vaikais dirbančių žmonių aktyvumą, ieškant pagalbos ir konsultacijų apie efektyvius smurto prevencijos, pagalbos vaikams metodus.
Apmaudu, tačiau išlieka vis dar mažas vaikų psichikos sveikatos problemų supratimas tarp tėvų– įvairiomis priemonėmis yra lengva pasiekti mokyklų darbuotojus, kitus žmones, dirbančius su vaikais, tačiau vien jų supratimo apie vaikų psichikos sveikatą nepakanka – labai svarbu, kad vaikų psichikos sveikatos problemomis domėtųsi, rūpintųsi ir vaikų tėveliai.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę