){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Žmonės linkę prisirišti prie tam tikrų datų, ir neatsitiktinai. Tada dažnai imame galvoti, kaip būtų gerai tai, kas mano gyvenime gražu, dar patobulinti, o tai, kas blogai, – išmesti. Pats noras labai žmogiškas ir suprantamas. Smagu, kai jį nors kiek pasiseka įgyvendinti ir iš tiesų tapti nors kiek geresniam ar laimingesniam. Smagu ir tiesiog pažaisti ar pasvajoti, nuo to gyvenimas tikrai gražėja. Tačiau rimtai nutarti ir nuo kokios nors datos imti ir smarkiai pasikeisti vargu ar pavyks. Visų pirma todėl, kad žmonės yra kokie yra. Sąmoningai nutarti „darytis kitokiam“ galima, bet tam reikės daug laiko (ir jėgų). Todėl galima nutarti pasistengti, tarkim, būti atsakingesniam ar kantresniam ir to po truputį siekti, tačiau, jei tai įvyks „nuo rytojaus“, greičiausiai tęsis iki porytojaus, po to ir vėl išsikvėps (kaip dažnai gyvenime ir kartojasi).
Dažnai girdime sakant, kad reikia gyventi „čia ir dabar“ (arba „žvelgti į ateitį“, arba „nesidairyti atgal“). Gali ir nesidairyti, praeitis pati į tave dairosi. Žmogaus dabartis (o ir ateitis) priklauso nuo jo praeities. Visada. To pakeisti negalima. Kitas dalykas – kaip priklauso. Tai pakeisti galima, nors dažnai nelengva.
Pavyzdžiui, daug nepriteklių vaikystėje matęs žmogus niekur nuo to nepabėgs, tiktai vienas nuo to darosi pagiežingas, o kitas – labdaringas. Ir viena, ir kita yra tvarkymasis su ta skaudžia vaikystės praeitimi, tik tvarkymosi būdai labai skirtingi.
Absoliučios laimės tikriausiai ir nebūna. Dar Froidas rašė, kad psichoanalizės tikslas nėra pasiekti laimę, bet kančią paversti įprastiniais žmogiškais vargais. Jei labai ilgai lauksi, kol tapsi laimingas, besiruošdamas tuomet pradėti gyventi, gali taip ir nepradėti. Jei atrodo, kad labai laimingas tapsi nuo kurio nors vieno konkretaus dalyko, tai dažniausiai taip nebūna. Paaiškėja, kad laimė tada persikelia į kitą konkretų dalyką, ir jos kaip nėra, taip nėra. Žinoma, labai svarbu ir tai, kas vyksta aplinkui, bet su laime kartais būna panašiai, kaip ir su grožiu. Anglai sako, kad „grožis yra stebėtojo akyse“, t. y. kai kuriems žmonėms daug kas gražu, nes jų toks vidus. Taip pat ir laimingas dažniau būna tas, kuris turi vidinių galimybių toks pasijusti, o ne tas, kuriam viskas labai gerai „sekasi“.
Kai turėsiu pinigų, būsiu laimingas, kai susirasiu žmoną, būsiu laimingas, kai atsitiks tas ir tas, būsiu tikrai laimingas. Ar tai tiesa? Kažin ar taip. Taip laimės neįmanoma rasti. Kodėl? Kai išsipildo kažkas, kas, manėme, atneš laimę, iš pradžių būna labai malonu, tačiau greitai prie to priprantame, pradedame laikyti tai normaliu dalyku ir vėl reikalauti kažko naujo, kas mus mestelėtų į kitą laimės bangą. Tai kur ją rasti?
Niekas kitas, tik jūs pats atsakingas už savo laimę. Laimė yra jūsų pačių pasirinkimas, būsena, kurią reikia tiesiog išgyventi. Tai ne daiktas, kurio reikia ieškoti, gaudyti ar pirkti. Jeigu jūs manote, kad nuo rytojaus ar Naujų metų būsiu laimingas, pamąstykite, kas būtent konkrečiai jus padarys laimingu? Ką jūs darysite? Į laimės sąvoką įeina daug dalykų. Daugiau ji priklauso nuo vidinės žmogaus būsenos, sugebėjimo vertinti įvairias situacijas, kaip palankias sau, tačiau nereikia ignoruoti ir išorinių, materialių kliūčių, kurias reikia bandyti tiesiog pašalinti.
Mokslininkai, kurie tyrinėjo laimės būseną, yra nustatę, kad laimingam žmogui yra būdinga: teigiamas savęs vertinimas, optimizmas ir draugiškumas, atvirumas naujai patirčiai. Be to, laimingi žmonės suvokia, kad pasaulis yra saugesnis, jie daug lengviau priima sprendimus ir noriau padeda kitiems. Vidinės savybės, padedančios žmogui jaustis laimingam, ugdomos jau vaikystėje, tačiau niekada ne vėlu pradėti.
Taigi, kas yra laimė jums?
Artėjančių švenčių proga norėčiau palinkėti visiems to galėjimo būti laimingiems, daugybės norų ir šviesių svajonių pildymosi ne tik Naujaisiais metais, bet ir visada.
Vijolė Aputytė, psichoanalitikė, Tarptautinės psichoanalizės asociacijos narė
Dr. Vijolės Aputytės psichoterapijos kabinetas
Šeimynykščių 21, Vilnius, mob. tel. 8 684 661 64
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Pagarbiai