Maždaug 1–5 proc. mokyklinio amžiaus vaikų atsisako lankyti mokyklą. Vienodai mergaičių ir berniukų. Sutrikimas dažnesnis 5, 6, 10 ir 11 metų amžiaus grupėje.
Jis vystosi po truputį, o simptomai paprastai ima reikštis po švenčių ar ligos, po savaitgalio ar atostogų.
Atsisakyti lankyti mokyklą vaikas gali po psichiškai traumuojančių įvykių namuose, mokykloje ar bendraamžių kompanijoje. Gali atsirasti baimingumas, panikos sutrikimo simptomų, verkimo epizodai, pykčio protrūkiai, savęs žalojimo grasinimai, įvairūs somatiniai (su fizine sveikata susiję) simptomai, pvz., galvos skausmas, širdies plakimas, pykinimas ir pan., kurie praeina, jei vaikui leidžiama neiti į mokyklą. Kuo ilgiau vaikas užsibūna namuose, tuo sunkiau grįžti į mokyklą.
Toks vaikas išgyvena didelį stresą vien nuo minčių, kad teks eiti į mokyklą.
Tokią būseną svarbu skirti nuo pamokų praleidinėjimo – mokyklos nelankymo be leidimo. Jis gali būti dėl įvairių vaiko elgesio sutrikimų. Tokie vaikai slepia nuo tėvų nelanką mokyklos, jie nelieka namuose, laiką dažniausiai praleidžia su bendraamžiais, jų nedomina mokslo pasiekimai.
Kitos mokyklinės problemos, skatinančios atsisakymą eiti į mokyklą, yra: pasimetimo pojūtis (ypač naujoje mokykloje), draugų neturėjimas, buvimas išnaudojamu kito vaiko, nesutarimai su mokytoja ar klasės draugais.
Mokyklos vengimas gali būti būdas išvengti baimę keliančių situacijų ar vietų (atsakinėti priešais klasę, eiti į tualetą ar persirengimo kambarį), išvengti nemalonių, pasibjaurėjimą keliančių socialinių situacijų (pvz., problemos su bendraamžiais, mokytojais).
Atsisakymas lankyti mokyklą nėra vadinamas liga, tačiau tokie vaikai gali sirgti. Dažniausi susiję psichikos sutrikimai: nerimo sutrikimas, depresija, atskyrimo nerimas, socialinė ir kitos fobijos, panikos sutrikimas, potrauminio streso sutrikimas, distimija. Įtakos gali turėti ir kiti sutrikimai.
Atsiradus bet kuriam atsisakymo lankyti mokyklą požymiui ar simptomui, reiktų kreiptis į sveikatos specialistą.
Kadangi atsisakantys lankyti mokyklą vaikai išsako daugybę įvairių simptomų, rekomenduojama visapusiškai ištirti. Labai svarbu rasti priežastį, lemiančią nenorą lankyti mokyklos. Dėl to dažnai tenka bendradarbiauti su mokyklos personalu.
Būtina pasikonsultuoti su vaikų neurologu, kad būtų galima atmesti epilepsiją, jei vaiko pediatras ją įtaria.
Siekiant patvirtinti atsisakymo mokytis diagnozę, būtina vaikų ir paauglių psichiatro konsultacija. Svarbus šios konsultacijos tikslas – nustatyti, ar nėra kitų, gretutinių sutrikimų, kuriuos reikia gydyti.
Psichiatras gali nuspręsti gydyti pats ar nusiųsti pacientą pas psichoterapeutą.
Jei nėra susijusių sutrikimų, pagrindinis gydymo metodas – psichoterapija. Gydymo tikslas yra padėti mokiniui pakeisti savo mintis ir veiksmus tinkamiausiais ir labiau adaptuotais, kad kuo greičiau sugrįžtų į mokyklą.
Gali būti taikoma individuali ir grupinė psichoterapija. Tam naudojamos įvairios psichoterapijos technikos, pvz., vaidybos terapija yra ypač naudinga mažiems vaikams.
Į tarpusavio santykius orientuota individuali terapija, kaip ir grupinė terapija, gali labai padėti paaugliams įveikti savęs nuvertinimo, izoliacijos ir neatitikimo pojūčius.
Jei konsultuojantis psichiatras nustato susijusius psichikos sutrikimus, gali būti skiriamas gydymas medikamentais.
Visada reikia atkreipti dėmesį į tokio vaiko mitybos įpročius. Nerimaujantis, stresą išgyvenantis vaikas gali maitintis nepakankamai ar nevisaverčiu maistu. Vertėtų pasirūpinti, kad sparčiai augantis vaiko organizmas gautų pakankamą kiekį vitaminų ir mineralų.
Dažniausiai nurodomos atsisakymo lankyti mokyklą priežastys:
• Vieno iš tėvų liga (atsisakymas eiti mokyklon gali prasidėti, kai tėvai pasveiksta)
• Tėvų skyrybos, santuokos problemos ar dažni barniai šeimoje
• Mirtis vaiko draugo šeimoje
• Kraustymasis iš vienų namų į kitus pirmųjų mokslo metų laikotarpiu
• Pavydas, gimus broliui ar seseriai
• Tėvų nerimas dėl vaiko (pvz., dėl prastos jo sveikatos)
Dainininkė
Gintarė Karaliūnaitė
Būna, kad mano 7 metų sūnus Naglis, kuris dabar eina į antrą klasę, nenori eiti į mokyklą. Priežasčių būna įvairių. Jis nenori eiti į mokyklą ne dėl to, kad jam nuobodu (kol kas mokykloje jam dar yra įdomu), tačiau kartais jaučia vaikų spaudimą, kad yra garsios mamos vaikas, ir pavargsta nuo didesnio dėmesio; kartais nenori eiti dėl to, kad nori važiuoti kur nors kartu su manim. Stengiuosi to nesureikšminti, nepulti pamokslauti, stengiuosi paversti viską humoru – su vaikais geriausia viską nuleisti juokais, tada dažnai neskausmingai viskas išsisprendžia. Kadangi pažįstu savo vaiką, tai ir žinau, kaip su juo kalbėti, kaip išklausyti. Mano sūnus yra jautrios sielos, ir visada suprantu, kad gali būti kokių nors problemų, kurias reikia išspręsti. Atsižvelgiu į savo vaiko norus, jautrumus ir pagalvoju, kad vaiko problemos, kurios mums atrodo mažytės ir nereikšmingos, jam yra labai svarbios ir rimtos. Todėl priimu tą svarbą ir stengiuosi pasikalbėti su sūnumi, išspręsti viską, tada nebūna ir jokių nenorėjimų. Su vaikais juk reikia šnekėti, kol jie dar maži, kol dar kalba, nes paskui jie patys nebenorės kalbėti su tėvais, sakys „ai, mama, nieko man nėra“.
Dainininkė
Asta Pilypaitė
Vyresnioji dukra Saulė šiemet eina tik į antrą klasę, ir tokios problemos, kad nenorėtų eiti į mokyklą, kol kas nėra. Gal kad metų pradžia, dar nespėjo viskas nusibosti? Ji kol kas labai pasiilgusi draugų ir į mokyklą eina jau vien dėl jų. Kol kas Saulė kupina entuziazmo, pati nori keltis 6 valandą ryto, kad tik spėtų. Vienintelis nenoras pasireiškia, jeigu kartais pavakarojam ilgiau ir ryte tingisi keltis, bet, ką darysi, vis tiek keliamės. Žinoma, stengiamės, kad tokių vėlyvų vakarų būtų kuo mažiau. Jeigu pasitaikytų, kad imtų tingėti, nebenorėtų eiti – manau, kad leisčiau praleisti pamokas tik dėl rimtos priežasties, dėl ligos, bet ne dėl tingėjimo.
Dainininkė Arina
Nenoras eiti į mokyklą būna dėl kokių nors priežasčių: gal ten vaiko nesudomina – juk mažai dabar yra tikrai gerų mokytojų; gal jis šiaip turi kokį kitą tikslą gyvenime ir jaučia, kad jam ten nereikalingi dalykai kemšami į galvą. Mums tokių problemų kol kas nekilo. Sūnus Martynas eina jau į 9 klasę, tačiau nebuvo, kad atsisakytų eiti, – jeigu jau pamokos būna neįdomios, tai bent su draugais pabendrauja. Jeigu kada nors sakytų, kad nenori eiti, tingi – pirmiausia pagalvočiau, gal blogai jaučiasi, gal kokios pamokos nereikšmingos? Nesusigriebčiau iš karto, nepulčiau ieškoti priežasties. O jeigu jau prasidėtų dažni „nenorai“, tada jau reiktų ieškoti priežasties, aiškintis.
Kalbėjosi Laura JANKEVIČIENĖ
Kai vaikas atsisako eiti į mokyklą
• Labai svarbu suprasti, jog atsisakymą mokytis galima kontroliuoti daug lengviau, kol tai netampa nuolatiniu probleminiu elgesiu. Tad susirūpinti reikia nedelsiant.
• Svarbu įsiklausyti į vaiko rūpesčius ir baimes. Žinant problemas, dažniausiai jas galima nesunkiai išspręsti. Kita vertus, pernelyg sureikšminant atsisakymo eiti mokyklon problemą, galima paskatinti vaiko elgesį ta linkme.
• Šeimoje turi būti vyrauti tvirta ir užtikrinta nuomonė, kad mokyklos lankymas turi būti reguliarus ir privalomas.
• Tėvų atsisveikinimas su išeinančiu vaiku turi būti ramus ir trumpas. Kartais labai veiksminga kito asmens pagalba vedant vaiką į mokyklą.
• Jei jūs patys vežate vaiką namo po pamokų, prie mokyklos visada būkite laiku.
• Tikrai padeda tvirtas tikėjimas, kad vaikas įveiks šią problemą.
• Kad ir kokie būtų įvykiai, nutraukę reguliarų mokyklos lankymą, išnykus priežastims, mokyklos lankymas turi būti nedelsiant atnaujintas.
• Daugelį nenoro eiti į mokyk-lą priežasčių sėkmingai padeda spręsti VšĮ „Rafaelis“ dienos centrai. Prevencinės programos „Rafaelis“ autorė – socialinio darbo ekspertė, profesinių santykių konsultantė (supervizorė)
Marytė LELIUGIENĖ. Juose dirbantys specialistai moko atpažinti ir identifikuoti jausmus, analizuoja reakcijų į situacijas priežastis, moko bendrauti (komunikabilumo įgūdžių), ugdo lyderių savybes, moko pasitikėti savimi, pagrįstai reikšti savo nuomonę ir išsakyti mintis, supažindina su pagrindinėmis vertybėmis.
Populiariausia yra dailės terapija, kurios metu vaikai gali tiesiog nupiešti, nurimti, t.y. sublimuoti visas negatyvias mintis ir emocijas socialiai priimtinu būdu ant popieriaus pasitelkdami spalvas.
Int.psl. www.rafaelis.lt
Kontaktinis tel.: (8 ~ 5) 263 7443 ir mob. 8 ~685 66 285
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Suagusieji netiki mumis,kad is musu taip ziauriai tyciojamasi.Jie patiki,kad tyciojamasi,bet netiki,kad taip ziauriai.Jie paprasciausiai to negali isivaizduoti.Daznai jie ignoruoja,arba nelaiko tokiomis svarbiomis musu problemas.KAI KURIE SUAGUSIEJI ATSIPEIKEKIT IR TIKEKIT MUSU PROBLEMOMIS!