){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pasaulyje psichikos ligonių menu labiau imta domėtis XVIII amžiuje. Prancūzų moderniosios psichiatrijos tėvas Filipas Pinelis (1745–1826 m.) buvo pirmasis psichiatras, kuris savo knygoje (1801 m.) paminėjo du piešiančius ir tapančius psichikos ligonius. Džonas Haslemas, vaistininkas iš Londono Betliejaus psichiatrijos ligoninės, greičiausiai buvo pirmasis klinicistas, kuris 1810 m. apteikė pacientų piešinius savo knygoje „Beprotybės iliustracijos“. Amerikietis Benžamenas Rašas (1745–1813 m.), JAV Nepriklausomybės signataras, Amerikos psichiatrijos tėvas, humanistas, 1812 m. rašė, kad beprotybė kartais atskleidžia paslėptus meninius talentus.
1870 m. Paryžiuje buvo suorganizuota pirmoji pasaulyje psichikos ligonių kūrybos paroda. Joje eksponuoti paveikslai šokiravo visuomenę, sukėlė panieką ir baimę. Kita vertus, pirmoji impresionistų paroda, atidaryta 1874 m. Paryžiuje, taip pat šokiravo visuomenę.
Psichikos ligoniai kartais sukuria tikrus meno šedevrus. Pasaulyje yra kelios garsios tokių kūrinių kolekcijos ir muziejai.
Prieš porą metų labai papiktinau visuomenę, ypač menininkus, pasakiusi, kad mūsų pacientų darbai nuo abstraktaus meno atstovų skiriasi tik paveikslų kaina. Po to televizijos laidoje girdėjau, kaip dailės kritikai aiškino, kad kūrinio vertę nustatyti sudėtinga, kad ji priklauso nuo daugelio aspektų. Išsakydama savo nuomonę, iš tiesų norėjau šokiruoti visuomenę ir atkreipti dėmesį į psichikos ligonių kūrybą. Nes paprastai mūsų šalyje rimtai į psichikos ligonių kūrybą nežiūrima, o ypač paniekinamai į tai žiūri patys menininkai. Jie linkę save priešpriešinti psichikos ligoniams ir nuo jų atsiriboti. Kita vertus, visuomenėje paplitęs mitas, kad visi menininkai, kūrėjai yra keistuoliai, turi tam tikrų nukrypimų nuo psichikos normos arba sakoma dar griežčiau – yra „nenormalūs“, t.y. psichiškai nesveiki.
Kas yra norma ir patologija – ypač sudėtingas psichologijos, psichiatrijos, filosofijos klausimas. Kitas sudėtingas klausimas – kas yra menas. Yra daug meno apibrėžimų. Vienas iš jų: menas – tai žmonių pastangos pamėgdžioti, papildyti, pakeisti ar veikti gamtos kūrinius. Skiriasi tradicinio meno ir šiuolaikinio meno sampratos. Šiuolaikinis menas apima ne tik galutinį kūrybos rezultatą, produktą, bet ir patį kūrybos procesą, idėją, koncepciją, mintį. Ne visi supranta šiuolaikinį meną ir labai lengvai kokį nors naują ar įdomesnį eksperimentą gali apšaukti psichikos ligonių veikla.
Kūryba – tai procesas, o tai, kas gimsta kūrybos procese, produktas, rezultatas – gali būti ir menas, ir ne. Manau, kad nesvarbu, kur tas menas buvo sukurtas: psichiatrijos ligoninėje ar dailės studijoje. Turbūt kai kuriais atvejais galima kalbėti apie psichikos ligonių meną, o kitais – tik apie jų gydymo metodo išraišką (tai, kas gimsta meno terapijos užsiėmimų metu).
Kalbėti apie kūrinių vertę taip pat labai sunku. Man patinka, kaip apie meną sakė amerikiečių gitaristas ir dainininkas Frenkas Zapa: „Menas – tai sugebėjimas kažką padaryti iš nieko ir tai parduoti“. Tai ir yra tikroji meno kūrinio vertė (pinigais). Žinoma, dar yra kita – moralinė vertė: kiek kūrėjas įdėjo pastangų, meilės, savo dvasinio pasaulio. Autoriaus kūrinys jam gali būti labai brangus ir jis nenorės atsisveikinti su savo darbu, nors kitas už jį galbūt nė sulūžusio skatiko neduos. Į kūrinio vertę įeina daug kas: kūrėjo patirtis, prestižas, šlovė, pripažinimas, laikas praėjęs nuo kūrinio sukūrimo, laiko sąnaudos jam sukurti, net dažai, drobė ir kt. Apie kai kuriuos meno kūrinius sakoma: jie neįkainojami. Tačiau viskas turi savo kainą. Meno kūrinių kainos priklauso ir nuo perkamosios žmonių galios. Sakysim, brangiausiai iki šiol parduotas paveikslas, dailininkui esant gyvam, – austrų psichoanalitiko Zigmundo Froido anūko Liucijano Froido „Mieganti darbo biržos darbuotoja“ nupirktas už 33,6 mln. dolerių.
2007 m. liepos mėnesį meno pasaulyje plačiai nuskambėjo istorija, kai Prancūzijoje, Avinjone, Lambero šiuolaikinio meno muziejuje, iš Kambodžos kilusi 30-etė menininkė Semė Rindi pabučiavo dailininko Sai Tvomblio paveikslą „Fedrus“ ir paliko riebią raudoną lūpdažio žymę. Garsaus dailininko abstrakcionisto paveikslas – didelė tuščia balta drobė. Muziejaus savininkas Ivonas Lamberas pareikalavo daugiau kaip 2,9 mln. dolerių už paveikslo sugadinimą ir dar 47 tūkst. dolerių už restauravimą. Tačiau teismas Semę Rindį nuteisė atidirbti 100 valandų bendruomenės tarnyboje, sumokėti 1465 dolerių I.Lamberui ir simbolinį vieną eurą – autoriui S.Tvombliui. Interneto svetainių lankytojai stebėjosi, kad tuščia drobė gali būti įvertinta tokia didžiule suma, ir palaikė S.Rindi.
Kalbėdama apie savo pacientų kūrinių vertę, galiu pasakyti, kad kai kurie iš jų man iš tiesų yra neįkainojami. O kai kurie šių darbų autoriai džiaugiasi, gavę už paveikslą 200 ar 400 litų. V.Kandinskio ir K.Malevičiaus paveikslai šiandien yra vertinami milijonais dolerių. Kainų skirtumą ir noriu pabrėžti, lygindama savo pacientų kūrybą su šiais garsiais abstrakcionistais. Nes jei mano pacientas nupaišys juodą kvadratą, niekas į jį net nežiūrės. Ir ne tik dėl to, kad tai jau buvo nupaišyta.
Dažnai sunku nusakyti sergančiojo psichikos liga kūrybos ypatumus ir atskirti juos nuo šiuolaikinio meno kriterijų. Ne visi garsūs psichiatrai suvokė modernųjį meną. 1922 m. žinomas vokiečių psichiatras Ernstas Krečmeris prilygino šizofrenija sergančiųjų piešinius primityviajam ir ekspresionistiniam menui. Kažin, ar galima skirstyti meną į psichikos ligonių ir ne. Analogiška būtų skirstyti meną pagal lytį arba pradinę menininko profesiją. Žinoma, kad Vasilijus Kandinskis buvo juristas, Anri Ruso – muitininkas, André Bretonas – gydytojas, o Anri de Tuluz-Lotrekui buvo paralyžiuota koja, taigi jų kūrybą būtų galima skirstyti pagal kategorijas: „juristų menas“, „gydytojų menas“, „paraplegikų menas“ ir pan. Pagaliau, niekam ne paslaptis, kad garsiausias mūsų dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis sirgo psichikos liga ir mirė psichiatrijos ligoninėje, bet dėl to nė kiek nemažėja jo reikšmė lietuvių ir pasaulio menui.
Vis dėlto teigiama, kad tik dalis pacientų kūrybos gali būti laikoma menu.
• 1919–1922 m. meno istorikas ir psichiatras Hansas Prinzhornas Vokietijos Heidelbergo universiteto psichiatrijos klinikoje surinko daugiau kaip 5000 darbų, kuriuos sukūrė apie 450 autorių.
• Prancūzų dailininkas Žanas Diubufe 1967–1971 m. rinko neprofesionalaus psichikos ligonių, kalinių ir vaikų meno pavyzdžius ir 1976 m. įsteigė Lozanoje, Šveicarijoje, muziejų Collection de l’Art Brut. Ž. Diubufe priklauso termino Art Brut (brutalusis menas) autorystė (1940 m.). Lozanos muziejuje yra daugiau kaip 30 000 kūrinių. Tai žymiausias ir didžiausias tokio meno muziejus pasaulyje.
• 1986 m. Briuselyje, Belgijoje, atidarytas Art en Marge centras, kurio uždavinys – tyrinėti ir vystyti Art Brut.
• 1991 m. JAV, Čikagoje, atidarytas Intuityviojo ir autsaiderių (autsaideriai – nuo angl. outside – iš šalies, pašalinis; terminą „autsaiderių menas“ 1972 m. sukūrė Rožė Kardinalas savo knygoje tuo pačiu pavadinimu) meno centras INTUIT (The Center for Intuitive and Outsider Art).
• 1996 m. toks centras įsteigtas Maskvoje.
Per pandemiją psichologinė žmonių sveikata tik dar labiau suprastėjo. Vienas dažniausiai linksniuojamų psichinių sutrikimų – generalizuotas nerimo sutrikimas, kai pacientai nuolat jaučia nerimą, nors atrodo, kad tam net nėra nei aiškių priežasčių, nei aiškių aplinkybių. Suprantama, kad pandemijos sukelta nežinomybė galėjo gana rimtai prisidėti prie dar didesnio nerimo sutrikimų paplitimo. ...
Skaityti daugiauSausis laikomas vienu liūdniausių mėnesių. Po malonaus švenčių maratono tenka grįžti į darbus bei į mokslus, o kitos atostogos, saulė ir šiluma, atrodo, kažkur toli, už kalnų. Nieko tokio, jei slogi nuotaika pasitaiko tik retkarčiais, tačiau jei prislėgta nuotaika užsitęsia – galbūt tai vienas pirmųjų depresijos signalų? ...
Skaityti daugiauPasaulinė sveikatos organizacija (PSO) praneša, kad didėja netradicinės medicinos priemonių naudojimas bendrai savijautai pagerinti. Dažnai žmonės, prieš patekdami į gydymo įstaigą, būna jau išbandę vieną ar kitą netradicinės medicinos gydymo būdą. Be to, yra žmonių, kurie stengiasi, kad reikėtų kuo mažiau vartoti vaistų, o savijautą gerinti kitais, nemedikamentiniais būdais....
Skaityti daugiauGera žinia – savo veiklą pradėjo „Sveiko žmogaus“ akademija! Pirmąsias paskaitas skaitė daugiametę patirtį turintis nervų ligų gydytojas, gydytojas psichoterapeutas med.dr.Julius Neverauskas. Kadangi užsiėmimo tema „Šiuolaikinis moksliškai pagrįstas streso valdymas aktyviems žmonėms“ aktuali praktiškai kiekvienam (net mūsų puslapio www.sveikaszmogus.lt forume apie stresus diskutuojama bene daugiausia), tai kiekvienam turėtų būti įdomu sužinoti tai, ką Akademijoje išgirdo pirmieji jos klausytojai....
Skaityti daugiauValgymo sutrikimai pasaulio civilizacijoje žinomi nuo neatmenamų laikų. Gausus valgymas su visomis pasekmėmis aprašytas senovės romėnų rankraščiuose, ankstyvosios krikščionybės kronikose, viduramžių raštuose. Todėl nieko nuostabaus, kad mūsų visuomenėje vis dar gajus požiūris, kad moters kūno formos turi būti „tobulos ir nepriekaištingos“ – žurnalų puslapiai ir viršeliai mirga „tobulomis“ kūno linijomis, patarimais, kaip įgauti idealią figūrą, ir pan. Žiniasklaidos priemonės ir madų magnatai, brukte brukantys liesų gražuolių įvaizdį paskatina būsimąsias aukas – pateikia dešimtis ar šimtus liesėjimo receptų. Taigi, besivaikydamos tokių „idealų“, moterys ir merginos (o kartais ir vaikinai) pradeda bado maratoną. Apie valgymo sutrikimus ir jų keliamus pavojus papasakojo medicinos psichologė Dovilė NAVIKIENĖ....
Skaityti daugiauMūsų skaitytojas teiraujasi: „Mano žmona serga depresija nuo tada, kai gimė mūsų dukrytė (jai dabar penki mėnesiai). Atrodo, kad jokios priemonės, kurių mes ėmėmės, kurias siūlė šeimos gydytoja, nedavė naudos – žmona jaučiasi vis blogiau, o tai labai sunkina visos šeimos gyvenimą. Šeimos gydytoja siūlo kreiptis į psichiatrą, nes mano, kad ją reikia gydyti vaistais. Žmona atsisakinėja, teigdama, kad nenori tapti priklausoma nuo vaistų; (ar tai tiesa?), be to, ji vis dar maitina dukrytę. Gal yra kitų pagalbos būdų?” Gydytojos psichiatrės Alvydos Pilkauskienės prašome atsakyti mūsų skaitytojui bei papasakoti plačiau apie pogimdyminę depresiją. ...
Skaityti daugiauAnoreksija – vienas iš pavojingiausių valgymo sutrikimų, slepiantis gilias psichologines problemas. Visas pasaulis vis dažniau susiduria su šia pavojinga liga, kuri ne tik visam laikui sužaloja organizmą, bet ir silpnina ryšius su aplinkiniais, kelia nusivylimą gyvenimu, savimi ir gali baigtis net mirtimi. Dažniausiai serga merginos, norinčios atitikti grožio standartus (90–60–90). Valgymo sutrikimų centre dirbanti Inga MASLAUSKIENĖ mielai sutiko pasidalyti darbo su tokiais ligoniais patirtimi su „Sveiko žmogaus“ skaitytojais....
Skaityti daugiauBipolinis afektinis sutrikimas – tai sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys manijos ir depresijos epizodai, kurie gali vienas kitą keisti arba atskirti normalios nuotaikos epizodus. Bipolinio sutrikimo eiga tarsi įkalnės ir nuokalnės, kuriose atsiduria sergantysis. Išsamiai apie bipolinį sutrikimą, šios ligos priežastis bei riziką susirgti, simptomus, kuriais liga pasireiškia, bei gydymo metodus konsultuoja Antakalnio poliklinikos Psichikos sveikatos centro medicinos psichologė-psichoterapeutė Lina KALINAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauŠiuo metu depresija – vyraujanti psichikos liga. Mūsų geografinėje platumoje iki 70 proc. pacientų, besiskundžiančių įvairiais negalavimais, serga būtent depresija. Bent kartą šią būseną išgyvena apie 25 proc. moterų ir 10–15 proc. vyrų....
Skaityti daugiauSkaitytojai jau pastebėjo, kad pastaruoju metu labai daug rašoma ir kalbama apie depresijas. Neretai tenka išgirsti nuomonę, kad ši problema pernelyg sureikšminta ir išpūsta, tačiau specialistų žiniomis, apie 70 proc. sergančiųjų depresija yra iš viso negydomi, o kiti nurodo, kad negydoma dar didesnis skaičius sergančiųjų. Taip yra dėl to, kad pacientai nesikreipia pagalbos bei dėl to, kad ne visada tinkamai gydomi. Pvz., 2002 m. užsienyje atlikto tyrimo duomenimis (ištirta 18 679 gyventojų), tik 7 proc. depresijų atvejų buvo gydoma tinkamai - t.y. antidepresantais....
Skaityti daugiauPastaruoju metu apie depresiją nemažai kalbama bei rašoma. Nors specialistai tvirtina, kad depresija vis dar nepakankamai diagnozuojama ir gydoma, tenka išgirsti ir tokią nuomonę: “depresija sirgti dabar madinga”, “depresijos problema pernelyg sureikšminta ir išpūsta”....
Skaityti daugiauPsichikos ligos, hemorojus, AIDS, šlapimo nelaikymas... Galima vardinti ir vardinti negalavimus, apie kuriuos ryžtasi prabilti nedaugelis, net ir savo gydytojui. Ir vyrai, ir moterys kai kuriuos savo sveikatos sutrikimus stengiasi nuslėpti, o juk reikia tik praverti gydytojo kabineto duris. Kodėl taip yra ir ką daryti, kad žmonės suprastų, jog liga – ne gėda, aiškinomės su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės med.psichologe-psichoterapeute Virginija Liveikiene....
Skaityti daugiauDepresijos priežastys vis dar nėra iki galo aiškios, o kartais pastebimos priežasties gali ir nebūti. Manoma, kad kai kurie žmonės jau gimsta turėdami polinkį susirgti depresija. Kitiems tam tikrų medžiagų disbalansą smegenyse ir depresiją gali sukelti sukrečiantys įvykiai, ligos, vaistai ir kiti veiksniai. Vieni iš tokių reikšmingų veiksnių yra lėtinės somatinės ligos, tokios kaip diabetas, vėžys, artritas, širdies yda, ŽIV ar lėtinis skausmas ir kt. Kartais depresija, beviltiškumo jausmas ir neviltis priverčia sergančiuosius depresija galvoti apie gyvenimo nutraukimą. Todėl ją pastebėti būtina....
Skaityti daugiauŠizofrenija daugybę metų buvo laikoma kone mistine liga. Šiuo metu šizofrenija dengiančios paslaptys išsklaidytos, tačiau ar tikrai labai aiškiai ir tiksliai galima pasakyti, kokios šios sudėtingos ligos priežastys ? «Šizofrenija dažniausiai yra galutinis sudėtingų tarpusavio sąveikų tarp tūkstančių genų ir dauginių aplinkos veiksnių, kurie nė vienas pats savaime nesukelia šizofrenijos, rezultatas». (Psichiatras, prof. Gilmore J.H. (JAV, 2010))...
Skaityti daugiauŽiniasklaida vis dar netyla apie seksualinius nukrypimus, keliančius grėsmę mūsų visuomenei. Termino „pedofilai“ dabar nėra girdėjęs nebent koks atsiskyrėlis miške. O štai žodis „parafilai“ girdėtas tikrai ne visiems. Šįkart apie juos ir dar daugiau kalbamės su psichiatru Vytautu BARTKEVIČIUMI. ...
Skaityti daugiauNatūralios medicinos centras „Gera sveikata" – moderni gydymo įstaiga visai šeimai, besiremianti naujausiais natūralios medicinos pasiekimais. Čia dirbančių žmonių tikslas – padėti rasti naują kelią į ilgą, sveiką ir visavertį gyvenimą. Centre dirbantys medikai siekia kiekvienam pacientui padėti šalinti ligų priežastis, o ne jas gydyti. Nors centras Lietuvoje įsikūrė visai neseniai, tačiau daugybė žmonių spėjo atsikratyti savo negalavimų itin paprastais būdais. Šįkart apie pasiekimus natūralios medicinos srityje kalbamės su centro „Gera sveikata“ gydytoja Marija Dudnik. Jau seniai dirbate šioje srityje. Kuo gi vis dėlto išskirtinė yra natūrali medicina?...
Skaityti daugiauSergantis psichikos liga žmogus dažnai negali kritiškai įvertinti savo būklės ar atsakyti už savo veiksmus, juo labiau kreiptis pagalbos į gydymo įstaigą. Todėl šiame straipsnyje, norime atkreipti dėmesį į kai kurias būkles, simptomus, ženklus ar signalus, kai reikėtų susirūpinti ir padėti artimiesiems ar pažįstamiems žmonėms ir taip išvengti nemalonių skaudžių įvykių....
Skaityti daugiauSaugus alkoholio vartojimas – labai reliatyvi sąvoka. Kai kurie žmonės taip linkę į priklausomybę, kad net neilgas alkoholio vartojimas jiems sukelia ligą su visomis kartais nepataisomomis pasekmėmis. Todėl pasiteisina principinė nuostata, kad alkoholio geriau nevartoti visai, o jeigu vis dėlto apsisprendžiama vartoti, tai pradėti daryti kuo vėliau (ne anksčiau nei 21 metų amžiuje) ir niekada neviršyti moksliniais tyrimais nustatytų santykinai saugių dozių (140 g gryno etilo alkoholio per savaitę vyrams ir 70 g – moterims). ...
Skaityti daugiauAnoreksija – vienas iš pavojingiausių valgymo sutrikimų, slepiantis gilias psichologines problemas. Visas pasaulis vis dažniau susiduria su šia pavojinga liga, kuri ne tik visam laikui sužaloja organizmą, bet ir silpnina ryšius su aplinkiniais, kelia nusivylimą gyvenimu, savimi ir gali baigtis net mirtimi. Dažniausiai serga merginos, norinčios atitikti grožio standartus (90–60–90). Valgymo sutrikimų centre dirbanti Inga MASLAUSKIENĖ mielai sutiko pasidalyti darbo su tokiais ligoniais patirtimi su „Sveiko žmogaus“ skaitytojais....
Skaityti daugiauKo gero, galime pasidžiaugti, kad šizofrenija nebeatrodo tokia paslaptinga ir grėsminga liga, kokia mūsų šalyje ji buvo dar pieš dešimtmetį. Tuomet sergantieji šizofrenija tarsi būdavo pasmerkti kitokiam gyvenimui, daug durų jiems buvo užverta. Šiandien galime pasidžiaugti, kad tokie ligoniai gydosi ir išlieka socialiai aktyvūs, gyvena savo namuose, dirba, rūpinasi vaikais…Tai didelis medicinos mokslo laimėjimas. Medicinos visuomenė pradeda geriau suprasti psichikos ligas, mes patys pradedame priimti sergančiuosius į savo tarpą. Tačiau dar negalime sudėti rankų, nes sergančiųjų šizofrenija skaičiai nesumažėjo, ir liga mažiau varginanti ir mažiau slegianti yra tik todėl, kad ji anksčiau ir tiksliau diagnozuojama, kad ligonis anksčiau pradedamas gydyti ir kad turime veiksmingų vaistų, kuriuos pacientai daug noriau vartoja....
Skaityti daugiauDevintajame dešimtmetyje spaudoje ėmė rodytis pranešimų apie paslaptingą ligą, pakertančią jaunus, daug dirbančius ir energija trykštančius 20–40 metų žmones. Tik daug vėliau ji gavo „lėtinio nuovargio sindromo“ pavadinimą. Nors ir šiandien atsiranda gydytojų, abejojančių šio sindromo egzistavimu, vis daugiau žmonių kreipiasi į medikus, skųsdamiesi užsitęsusiu nuovargiu, sumažėjusiu darbingumu ir nepaaiškinamais galvos, sąnarių ar raumenų skausmais. Apie šią ligą kalbame su Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos docente Vita DANILEVIČIŪTE....
Skaityti daugiauDvipolis sutrikimas – vienas iš seniausiai aprašytų, žinomų daugiau nei du tūkstančius metų psichikos sveikatos sutrikimų. Jam būdingi cikliškai pasikartojantys nuotaikos ir aktyvumo kitimo epizodai, kurių metu nuotaika tampa pakili, padidėja energija bei aktyvumas (manija ar hipomanija), arba nuotaika pablogėja, energija bei aktyvumas sumažėja (depresija). Kadangi dvipolio sutrikimo eiga lėtinė, o atkryčiai susiję su padidėjusia savižudybės rizika, labai svarbu pasirinkti tinkamą ilgalaikio palaikomojo ir profilaktinio gydymo strategiją....
Skaityti daugiauDevynis mėnesius būsimoji mama ir tėvelis rengiasi tai svarbiai valandai - kūdikio gimimui. Ir kai laiminga šeimynėlė su naujagimiu ant rankų grįžta iš ligoninės namo, atrodo, kad visi nemalonūs netikėtumai, kuriems taip pat buvo rengtasi, jau nedrums ramybės. Deja, statistika, liudijanti apie pogimdyminius psichikos sutrikimus, teigia ką kita. ...
Skaityti daugiauGydytojo priimamasis Su vyru tuokiausi iš meilės ir ilgą laiką džiaugiausi pilnaverčiu santuokiniu gyvenimu. Maždaug pusmetį prieš patenkant į ligoninę viskas pasikeitė - ėmė kamuoti nuolatinis liūdesys ir nuovargis, darbe ir namie viskas erzino, blaškė, dažniausiai būdavau suirzusi, trūko jėgų pasirūpinti savimi ir namais, jaučiausi nutolusi nuo draugų, atstūmiau vyrą. Tik vėliau supratau, kad tai ir buvo depresijos pradžia, bet tuomet tikėjausi, kad viskas praeis savaime. Deja, neatlaikęs mano slegiančios nuotaikos namuose, vyras paguodos ėmė ieškoti svetimame glėbyje. Išaiškėjus vyro neištikimybei, mano būklė dar labiau pasunkėjo. Jaučiausi visai menkavertė, kalta dėl būtų ir nebūtų nuodėmių, gyvenimas atrodė beprasmis ir bespalvis, beveik negalėjau valgyti, sunku būdavo net pajudėti, vos begalėjau šnekėti. Ligoninėje buvau gydoma antidepresantais, ir pamažu normali nuotaika grįžo, susitaikiau su vyru, o gydytoja nurodė toliau gydytis namuose. Po kurio laiko grįžau pas gydytoją pasikonsultuoti, nes vartodama vaistų, nejaučiau jokio pasitenkinimo lytiniu gyvenimu. Gydytojai pasakiau, kas mane neramina. Pasirodė, kad dauguma antidepresantų sukelia tokį poveikį, o nutraukus jų vartojimą grėstų depresijos atsinaujinimas. To aš tikrai nenoriu. Noriu paklausti, ar yra kokia kita išeitis, ar gydydamasi depresiją aš turiu aukoti savo šeimyninį gyvenimą? Ar visi vaistai nuo depresijos kenkia seksualumui? M.I., 35 m....
Skaityti daugiauMūsų redakcija gauna skaitytojų laiškų, kuriuose klausiama pačių įvairiausių su sveikata susijusių dalykų. Kiti skaitytojai savo klausimus pateikia internete, mūsų svetainėje „Sveikas žmogus“ arba mūsų „Facebook“ puslapyje. Šį kartą į jūsų klausimus, susijusius su psichine sveikta, atsako Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja psichiatrė Alvyda Pilkauskienė....
Skaityti daugiau
