Funkcinė dispepsija: viskas apie ligą ir gydymą

Viena dažniausių ligų

Prof. J.Valantino teigimu, funkcinė dispepsija – viena dažniausių virškinamojo trakto ligų. Vakarų šalyse ji diagnozuojama 15–20 proc. žmonių. Lietuvoje tokios statistikos nėra, tačiau, anot profesoriaus, galima prognozuoti panašų sergančiųjų skaičių.
Pagal Romos III kriterijus, funkcinė dispepsija – nuolatinis ar pasikartojantis skausmas ar diskomfortas epigastriume, kai tiriant nerandama jokios morfologinės organinės patologijos. Dėl to funkcinė dispepsija ir priskiriama funkcinėms virškinamojo trakto ligoms ir diagnozuojama atsižvelgiant į simptomus. Dispepsijos simptomai nesumažėja pasituštinus, jie nesusiję su tuštinimosi dažniu, išmatų konsistencija.
Yra dvi funkcinės dispepsijos formos. Viena, kai ligos simptomai labai primena opaligę. Todėl ši ligos forma dar vadinama neopine dispepsija ir tokiu atveju pagrindinis sergančiuosius kamuojamas simptomas yra skausmas. Kita forma – dismotorinė dispepsija, kai nustatomi skrandžio motorikos sutrikimai ir ligoniai labiau skundžiasi nevirškinimu, pykinimu, pilnumu, ankstyvo sotumo jausmu.
 

Kodėl atsiranda?

Funkcinės dispepsijos atsiradimo priežastys nėra aiškios. Šiuo metu vyrauja požiūris, kad polinkis sirgti funkcine dispepsija nulemtas genetiškai. Manoma, kad žmonės turi įgimtą jautrumą tam tikriems dirgikliams. Todėl vieniems jų kai kurie fiziologiniai dirgikliai, pvz., maistas, sukelia dispepsijos simptomus, kitiems – ne. Taip pat pastebėta, kad šia liga dažniau serga žmonės, kurių nervų sistema labili, kurie sirgo įvairiomis nervų sistemos ligomis, kuriems pasireiškia depresija, nerimo sindromas.
Kokia bakterijos Helicobacter pylori vieta funkcinės dispepsijos atsiradime? – klausiame profesoriaus. „Bakterija H.Pylori sukelia gastritus, tačiau gastritu sergantys žmonės nejaučia jokių simptomų. H.Pylori turi didžiulę įtaką opaligei vystytis, o, ją išnaikinus, ligoniai nustoja skųstis šiuo negalavimu, jiems užgyja opos. Tačiau funkcinės dispepsijos ryšys su H.Pylori nėra įrodytas. Ir nors daugeliui sergančiųjų funkcine dispepsija būna teigiami H.pylori testai, nustatyta, kad tik 1 iš 14–25 žmonių, kuriems ši bakterija pašalinama antibiotikais, išnyksta ir dispepsijos simptomai“, – pažymi profesorius.
 

Aliarmo simptomai

Funkcinei dispepsijai būdingi simptomai gali pasireikšti ir sergant bet kuria virškinamojo trakto liga: stemplės, skrandžio, žarnyno ligomis. Gana dažnai ligoniai, kurie serga dirglios žarnos sindromu, skundžiasi ir simptomais, susijusiais su viršutine virškinamojo trakto dalimi.
Svarbiausia, diagnozuojant funkcinę dispepsiją, anot prof. J.Valantino, atkreipti dėmesį į tai, su kuo susiję šie dispepsijos simptomai. „Jeigu su valgiu, juolab – su tam tikru maistu ar produktais, tuomet galime įtarti skrandžio ligą. Jeigu su tuštinimusi, greičiausiai įtarsime žarnyno ligas. Jeigu, ištyrę pacientą, minėtų ligų nediagnozuojame, vadinasi, žmogų vargina funkcinė dispepsija“, – aiškina pašnekovas.
Taigi funkcinė dispepsija diagnozuojama pagal simptomus, o visi tyrimai tik leidžia atmesti kitas ligas, pvz., opaligę, skrandžio navikus, tulžies akmenligę, lėtinį pankreatitą ir kt.
Pasak prof. J.Valantino, medikai itin didelį dėmesį kreipia į vadinamuosius aliarmo simptomus, kuriems esant atliekamas nuodugnus paciento ištyrimas. Aliarmo simptomai – tai vyresnis kaip 50-ies metų amžius, mažakraujystė, apetito stoka, greitas svorio kritimas, vėmimas. Tokiems ligoniams, anot profesoriaus, būtina atlikti endoskopinį, ultragarso ir kraujo tyrimus, siekiant nepražiūrėti kitų rimtų ligų.
 

Praeis savaime ar gydyti?

Vienokie ar kitokie virškinamojo trakto negalavimai kartkartėmis vargina kone visus žmones. Kada reikėtų susirūpinti, kad tai gali būti liga, o ne laikinas nekokybiško maisto sukeltas negalavimas?
Prof. J.Valantino teigimu, trumpalaikis negalavimas – kai visi minėti simptomai neturi įtakos gyvenimo kokybei. „Jeigu simptomai trunka neilgai, t.y. užeina ir praeina, nieko nereikia ir daryti. O jeigu dispepsiniai simptomai vargina kasdien, trunka po kelias valandas, jeigu žmogus ima galvoti apie ligą, rinktis maistą ar išvis nustoja valgyti kai kuriuos produktus, būtina pasitarti su specialistu, nes liga jau daro įtaką gyvenimo kokybei“, – aiškina pašnekovas.
Anot prof. J.Valantino, sergantiesiems funkcine dispepsija yra didesnė rizika sirgti opalige. Tuo tarpu sąsajų su kitomis virškinamojo trakto ligomis iki šiol nustatyta nėra. „Gydyti reikia, kai simptomai žmogui trukdo gyventi“, – sako profesorius.
Gydymo būdo pasirinkimas priklauso nuo ligos formos ir pagrindinio vyraujančio simptomo. Jeigu dominuojantis simptomas yra skausmas, skiriama rūgštingumą mažinančių vaistų. Jeigu žmogų labiau vargina pykinimas, pilnumo jausmas, nevirškinimas, tada skiriama vaistų, kurie reguliuoja skrandžio ir žarnyno motoriką, vadinamuosius prokinetikus. Gydymo trukmė – apie mėnesį. Po to žmogaus būklė dažniausiai pagerėja.
„Koks laukia šių ligonių gydymas ateityje? Kol kas naujienų, susijusių su gydymu ar naujais vaistais, nėra“, – sako prof. J.Valantinas.
 

Visi netoleruoja tų pačių produktų?

Kiekvienas žmogus, kurį vargina virškinamojo trakto negalavimai, dažniausiai žino, kokie produktai jam šiuos negalavimus kelia. Dažnai tai būna aštrus, riebus maistas, ypač jeigu yra virškinamojo trakto motorikos sutrikimų. Be abejo, tokių maisto produktų, kurie sustiprina dispepsiją, riekėtų vengti.
Tačiau, anot profesoriaus, jeigu vien dietos koregavimas simptomų nepanaikina arba žmogui sunku pačiam atrinkti produktus, kurių jis netoleruoja, būtų gerai, kad jis apsilankytų pas dietologą.
Rūkymas daro didelę įtaką šiai ligai rastis, taip pat jis yra ir rizikos susirgti opalige veiksnys. Todėl visiems rūkantiems pacientams, kuriuos vargina dispepsija, reikėtų mesti rūkyti. Taip pat funkcinės dispepsijos simptomus sunkina stresas (streso metu smarkiai didėja skrandžio rūgštingumas), nutukimas, nejudrus gyvenimo būdas.
 

Atsinaujina pavasarį ir rudenį

Funkcinė dispepsija – lėtinė, linkusi pasikartoti liga, net turinti savo sezoniškumą: liga atsinaujina pavasarį ir rudenį. „Todėl kiekvieną pavasarį ar rudenį žmonės turėtų imtis tam tikrų priemonių, t.y. tapti vienos ligos gydytoju ir išmokti sau padėti. Juk yra nemažai nereceptinių preparatų. Ir jeigu šie vaistai dispepsijos kamuojamiems pacientams padėjo praeityje, rekomenduočiau, tik atsiradus dispepsijos simptomams, vėl pradėti jais gydytis, jokių būdu nedelsti“, – pažymi prof. J.Valantinas.