Manoma, kad ataugos gali pradėti formuotis dėl netinkamos mitybos, kai vartojama per daug cholesterolio turinčio maisto. Kita dažna priežastis – antsvoris ir judėjimo stygius. Vyresnio amžiaus žmonės, pajutę ataugų keliamą skausmą, vengia vaikščioti, nes bijo skausmo ar mano, kad taip greičiau pasveiks. Tačiau tada sudaromos dar palankesnės sąlygos ataugoms progresuoti. Todėl reikėtų judėti kuo daugiau. Vaikštant pagerėja kraujotaka, geriau maitinamos kremzlės, tad druskų nusėda mažiau. Polinkis ataugoms susidaryti gali būti paveldimas, tada ataugos gali kamuoti ir visai jaunus žmones. Kartais šia liga susergama po traumų, mat per jas susidaro kraujo krešulių, vėliau juose dažnai ima kauptis druskos.
Sąnarių masažas – tai „pasyvi mankšta“, skirta sąnarių veiklai pagerinti – švelniais judesiais ir lengvais patempimais išjudinamas kiekvienas kūno sąnarys. Masažas yra labai seniai išbandyta priemonė, kuri gerina sveikatą, atstato darbingumą, fizines ir psichines žmogaus jėgas. Ypač rekomenduotinas pagyvenusiems žmonėms, taip pat dirbantiems sunkų fizinį darbą, esant jau minėtoms stuburo ligoms ar kamuojant sąnarių skausmams.
Viena veiksmingiausių poveikio priemonių sąnarių sveikatai išlaikyti ir stiprinti yra ir fiziniai pratimai. Daugelio mokslinių tyrimų išvados skelbia, kad aktyvus poveikis dalyvaujant pačiam žmogui yra daug efektyvesnis ir trunka ilgiau nei pasyvi mankšta, t.y. masažas.
Masažuojant gerėja audinių kraujotaka, jų aprūpinimas maisto medžiagomis ir deguonimi, spartėja medžiagų apykaitos bei regeneraciniai procesai. Todėl pagerėjus kraujotakai, nyksta audinių pabrinkimai, nelieka galimybių kauptis medžiagoms odos ir poodinio sluoksnio ląstelyne, todėl blyški, sausa ir suglebusi oda pasidaro rožinė, stangri. Masažo metu mechaninė energija virsta šilumine, dėl to odos ir poodiniuose audiniuose temperatūra pakyla, į masažuojamą kūno dalį priteka daugiau kraujo. Gerėja odos ir poodinio ląstelyno aprūpinimas krauju ir tuo pačiu pagerinama viso organizmo medžiagų apykaita. Dėl išvardintų procesų lėtėja ataugų progresavimas.
* Sumaišykite vaistažoles: po 100 g ramunėlių, jonažolės, kraujažolės, beržo pumpurų ir žemuogių lapų. Vakare 2 šaukštus vaistažolių mišinio suberkite į termosą ir užpilkite 2 stiklines verdančio vandens, palikite per naktį, o ryte nukoškite. Šio antpilo stiklinę išgerkite po pusryčių.
* Druskų sankaupas tirpina didžiosios varnalėšos šaknys: 20 g didžiosios varnalėšos šaknų užpilkite 1 stikline verdančio vandens, palikite 10 minučių nusistovėti. Gerkite antpilo po 1 šaukštą 3–4 kartus per dieną mėnesį laiko.
* Didžiosios ugniažolės ekstraktas: 1 stiklinę didžiosios ugniažolės žolės suberkite į marlinį maišelį, įmerkite į stiklainį su 3 litrais pieno išrūgų ir įberkite 1 stiklinę cukraus. Stiklainį užriškite marle ir palikite 2 savaites išrūgti. Atsiradusios pieno bakterijos labai gyvybingos. Šis ekstraktas valo iš organizmo druskas ir sunkiuosius metalus, išvalo nuo žalingų bakterijų visą virškinamąjį traktą. Gerkite po pusę stiklinės pusę valandos prieš valgį 1–2 savaites.
• Kaštonų vaisių antpilas padeda pašalinti iš organizmo druskas, sunkiuosius metalus: nuvalykite 15–20 kaštonų, perpjaukite pusiau, užpilkite 3 litrais vandens, įberkite 1 stiklinę cukraus ir pusę stiklinės pieno išrūgų arba grietinės, galima ir mielių. Mišinį palikite 2 savaites išrūgti, po to pagerėja mišinio skonis. Be to, šis antpilas aprūpina organizmą kalciu, variu, kobaltu, organizmas geriau pasisavina jodą. Gerkite po pusę stiklinės pusę valandos prieš valgį.
Viena mūsų skaitytoja rašo: „Man 48. Jau kurį laiką aptirpę ir dilgčioja kairės rankos pirštai (pirmąkart tai pasireiškė vasarą, paskui praėjo, o dabar vėl aptirpę, tik stipriau). Kas tai galėtų būti ir ką daryti?“. ...
Skaityti daugiauVadinamosios „druskos“ organizme kaupiasi pamažu ir neskausmingai, todėl dažniausiai žmogus nereaguoja į pokyčius, laiku neišsivalo jų iš organizmo. Jų perteklius sukelia stuburo, sąnarių ligas, jų deformaciją. Tik tikrąja to žodžio prasme „druskos“ nesikaupia. Tokią būklę iš tikrųjų reikėtų vadinti stuburo osteochondroze, arba uratų sankaupomis sąnariuose po oda (tofusai), kai išryškėja mazgeliai dėl podagros. Sankaupos dažnai vadinamos ataugomis....
Skaityti daugiauOsteochondrozė - bene labiausiai paplitusi liga tarp darbingo amžiaus žmonių. Stuburo osteochondrozė - tai kaulų ir kremzlių degeneracijos procesas. Jei daugiau pažeidžiami stuburo slanksteliai, vystosi “ataugos”, jei tarpslanksteliniai diskai - “druskos” arba stuburo disko išvarža....
Skaityti daugiauOsteochondrozė – tai degeneracinė stuburo liga, kuri pažeidžia tarpslankstelinius diskus, slankstelius, stuburo raiščius. (Tarpslankstelinių sąnarių pažeidimas vadinamas spondiloartroze.) Šie pakitimai sukelia sunkius stuburo funkcijos sutrikimus bei neurologinius sindromus: lumbalgiją, radikulopatiją ir kt. Osteochondrozė dažniausiai pažeidžia judriausias - kaklinę ir juosmeninę stuburo dalis. Pažeisti tarpslanksteliniai diskai suplokštėja, išveša skaidulinis audinys, atsiranda kaulinių išaugų – osteofitų. Susidarę kremzlinės išvaržos, sustorėję stuburo raiščiai, sąaugos ir osteofitai taip pat gali traumuoti nugaros smegenų šaknelę. Pagrindiniai ligos simptomai yra skausmas ir stuburo judesių amplitudės sumažėjimas. Skausmas gali būti silpnas, vidutinis ir labai stiprus. Kai osteochondrozė tik prasidėjusi, jos pažeistas stuburo vietas skauda tik po didesnio fizinio krūvio arba ilgiau pabuvus vienoje ar nepatogioje padėtyje. Vėliau skauda nuolatos, ypač kai osteochondrozė paūmėja....
Skaityti daugiauJuvenilinė kifozė, Morbus Scheuermann, juvenilinė osteochondrozė, stuburo osteochondropatija – visa tai vienos ligos pavadinimai. Jai būdinga kupra, kurios nebegalima lengvai kompensuoti raumenimis. Šia liga dažniau serga vaikinai negu merginos (3:1), dažniausiai 14–17-os metų. Priežastis nėra aiški. Šiuo metu galioja nuomonė, kad slankstelių augimo žiedo srityje sutrinka kaulėjimo procesas. Panašių slankstelių pakitimų yra maždaug 25 proc. paauglių, bet liga nustatoma ne visiems....
Skaityti daugiauAtėjo brandžiausias metų laikas – ruduo. Akį džiugina įvairiomis spalvomis nuspalvinti medžių lapai, ūkanoti rytai ir voratinkliai, nutvieksti saulės. Bet ne visos rudens dienos tokios gražios, prasideda rudeniniai lietūs, ir tada drėgmė smelkiasi į kūną iki pačių sąnarių. Rudens darganos lemia peršalimo ligų ir virusinių infekcijų antplūdį bei daugelio lėtinių ligų paūmėjimą. Ypač tokį orą jaučia žmonės, sergantys sąnarių uždegimais ar kitomis lėtinėmis reumatinėmis ligomis. Prie rudens darganų dar prisideda ir padidėjęs fizinis krūvis – derliaus nuėmimo darbai. Tad sąnarių ligos paūmėja ne tik dėl klimato sąlygų, bet ir dėl didesnio nei įprasta fizinio krūvio....
Skaityti daugiau