Daugelis pradinukų netgi mokslo metų pradžioje negali ilgesnį laiką išsėdėti tiesiai, pradeda kūprintis, bet tai dar tik laikysenos sutrikimai. Tėvams ar mokytojams pareikalavus, vaikai nesunkiai išsitiesia. Tėvai tikisi, kad gerai parinkti suolai padės vaikams išlikti tiesiems. Bet tai nėra vienintelė taisyklingos vaiko laikysenos sąlyga. Dažnai laikyseną bandoma taisyti naudojant vadinamuosius „cypsinčius voriukus“. Tačiau ne kartą teko patirti, kad šios už gaminio garsą atsakingos baterijos jau pirmą savaitę ima ir išsikrauna, o po mėnesio dingsta ir pats „voriukas“. Tik tuomet, kai tėvai kartu su vaiku nuspręs, kokiu būdu galėtų sustiprinti liemens raumenis, pvz., sportuodami, šokdami, plaukdami ar mankštindamiesi, ir tai darys reguliariai – jau maždaug po dviejų mėnesių galėsite matyti sustiprėjusį ir tiesiai ilgiau sėdėti galintį vaiką. Ypač svarbi raumenų būklė, prasidėjus paskutiniam augimo šuoliui 14–17-aisiais metais.
Tuomet tėvai jau sunkiau gali kontroliuoti vaiko laisvalaikį. Čia tenka pasitelkti ir gydytojus. Jie turi įrodyti paaugliui reguliaraus sporto ar mankštos būtinybę. Jau minėjau, kad sergant stuburo osteochondropatija vien raumenų pastangų neužtenka. Tada į pagalbą kviestis tenka ir specialų ortopedinį įtvarą – vadinamąjį reklinatorių ar korektorių. Tai gali būti paprastesnis įtvaras su diržais, savo išvaizda šiek tiek primenantis „voriuką“, tik be „signalizacijos“, tai gali būti ir tvirtesnis korseto tipo reklinatorius. Laiko turime nedaug. Artėja augimo pabaiga, ir laukti, kol paaugliui susiformuos raumenys, neturime kada. Šie įtvarai su diržais nėra patogūs. Kartais bendraklasiai pasijuokia iš „surištų“ draugų. O tuomet dar sunkiau gydytis. Bet kito kelio nėra. Jeigu didelis stuburo išlinkimas bus negydomas ir taip sukaulės – ištaisyti jau negalėsime. Atskirais atvejais paaugliams pritaikomi netgi kieto plastiko įtvarai, taisantys didesnes stuburo ar krūtinės deformacijas.
Reguliari mankšta, plaukimas, treniruokliai ir tinkama ortopedijos techninė priemonė padės efektyviai išlaikyti taisyklingą stuburo padėtį, kol jis sukaulės.
Stalo aukštis turi būti toks, kad, padėjus ant jo sulenktas per alkūnes rankas, pečiai nepakiltų į viršų. Nugara tiesi, kūno svoris tolygiai pasiskirstęs ant abiejų sėdmenų, kojos per kelius ir čiurnos sąnarius sulenktos < 90 ŗ. Jeigu kojos nesiekia grindų, po jomis reikia padėti suoliuką (dėžutę). Taisyklingą laikyseną, sėdint prie rašomojo stalo, padeda išlaikyti ir specialios pagalvėlės.
Viena mūsų skaitytoja rašo: „Man 48. Jau kurį laiką aptirpę ir dilgčioja kairės rankos pirštai (pirmąkart tai pasireiškė vasarą, paskui praėjo, o dabar vėl aptirpę, tik stipriau). Kas tai galėtų būti ir ką daryti?“. ...
Skaityti daugiauVadinamosios „druskos“ organizme kaupiasi pamažu ir neskausmingai, todėl dažniausiai žmogus nereaguoja į pokyčius, laiku neišsivalo jų iš organizmo. Jų perteklius sukelia stuburo, sąnarių ligas, jų deformaciją. Tik tikrąja to žodžio prasme „druskos“ nesikaupia. Tokią būklę iš tikrųjų reikėtų vadinti stuburo osteochondroze, arba uratų sankaupomis sąnariuose po oda (tofusai), kai išryškėja mazgeliai dėl podagros. Sankaupos dažnai vadinamos ataugomis....
Skaityti daugiauOsteochondrozė - bene labiausiai paplitusi liga tarp darbingo amžiaus žmonių. Stuburo osteochondrozė - tai kaulų ir kremzlių degeneracijos procesas. Jei daugiau pažeidžiami stuburo slanksteliai, vystosi “ataugos”, jei tarpslanksteliniai diskai - “druskos” arba stuburo disko išvarža....
Skaityti daugiauOsteochondrozė – tai degeneracinė stuburo liga, kuri pažeidžia tarpslankstelinius diskus, slankstelius, stuburo raiščius. (Tarpslankstelinių sąnarių pažeidimas vadinamas spondiloartroze.) Šie pakitimai sukelia sunkius stuburo funkcijos sutrikimus bei neurologinius sindromus: lumbalgiją, radikulopatiją ir kt. Osteochondrozė dažniausiai pažeidžia judriausias - kaklinę ir juosmeninę stuburo dalis. Pažeisti tarpslanksteliniai diskai suplokštėja, išveša skaidulinis audinys, atsiranda kaulinių išaugų – osteofitų. Susidarę kremzlinės išvaržos, sustorėję stuburo raiščiai, sąaugos ir osteofitai taip pat gali traumuoti nugaros smegenų šaknelę. Pagrindiniai ligos simptomai yra skausmas ir stuburo judesių amplitudės sumažėjimas. Skausmas gali būti silpnas, vidutinis ir labai stiprus. Kai osteochondrozė tik prasidėjusi, jos pažeistas stuburo vietas skauda tik po didesnio fizinio krūvio arba ilgiau pabuvus vienoje ar nepatogioje padėtyje. Vėliau skauda nuolatos, ypač kai osteochondrozė paūmėja....
Skaityti daugiauJuvenilinė kifozė, Morbus Scheuermann, juvenilinė osteochondrozė, stuburo osteochondropatija – visa tai vienos ligos pavadinimai. Jai būdinga kupra, kurios nebegalima lengvai kompensuoti raumenimis. Šia liga dažniau serga vaikinai negu merginos (3:1), dažniausiai 14–17-os metų. Priežastis nėra aiški. Šiuo metu galioja nuomonė, kad slankstelių augimo žiedo srityje sutrinka kaulėjimo procesas. Panašių slankstelių pakitimų yra maždaug 25 proc. paauglių, bet liga nustatoma ne visiems....
Skaityti daugiauAtėjo brandžiausias metų laikas – ruduo. Akį džiugina įvairiomis spalvomis nuspalvinti medžių lapai, ūkanoti rytai ir voratinkliai, nutvieksti saulės. Bet ne visos rudens dienos tokios gražios, prasideda rudeniniai lietūs, ir tada drėgmė smelkiasi į kūną iki pačių sąnarių. Rudens darganos lemia peršalimo ligų ir virusinių infekcijų antplūdį bei daugelio lėtinių ligų paūmėjimą. Ypač tokį orą jaučia žmonės, sergantys sąnarių uždegimais ar kitomis lėtinėmis reumatinėmis ligomis. Prie rudens darganų dar prisideda ir padidėjęs fizinis krūvis – derliaus nuėmimo darbai. Tad sąnarių ligos paūmėja ne tik dėl klimato sąlygų, bet ir dėl didesnio nei įprasta fizinio krūvio....
Skaityti daugiau