Prostatos vėžys: savigyda ir delsimas – ligos vilkinimas

Šią vasarą atlikta vyrų apklausa parodė, kad jie labiau bijo vizito pas urologą negu prostatos vėžio. Tuo tarpu, specialistų teigimu, baimė profilaktiškai pasitikrinti nėra pagrįsta, nes šiandien šią ligą galima sėkmingai gydyti, ypač jeigu ji nustatoma pradinių stadijų.
 

Penktadalis gydosi patys


Šią vasarą tyrimo bendrovės „Synopticom“ atliktame tyrime dalyvavo penki šimtai 50–74 metų amžiaus Lietuvoje gyvenančių vyrų. Apklausa parodė, kad net 40 proc. respondentų prostatos sutrikimus laiko pagrindinėmis vyrų sveikatos problemomis, o 68 proc. vyresnio amžiaus vyrų jaučia bent vieną gerybinės prostatos hiperplazijos (GPH) požymį. Tyrimas pateikė ir paradoksalių duomenų. Pvz., net 76 proc. apklaustųjų ir dar nesergančių padidėjusia prostata vyrų teigė, kad, atsiradus šios ligos požymiams, iš karto kreiptųsi į gydytoją ir vartotų jo paskirtus vaistus. Tuo tarpu realiai daugiau negu penktadalis (22 proc.) jau susirgusiųjų gydosi patys: arba vartoja vaistininko rekomenduotus vaistus, arba liaudies medicinos būdus, o 6 proc. nesigydo visai. Tai ir kelia didžiausią nerimą medikams – kad pajutę gerybinės prostatos hiperplazijos požymius vyrai neskuba kreiptis į gydytoją, o bando gydytis patys, prasideda komplikacijos ir daug rimtesnės bėdos. Specialistai įspėja, kad gydymasis vaistinėje be gydytojo rekomendacijos pirktais preparatais yra nesaugus ligos vilkinimas. Pirmiausia būtinas vizitas pas urologą, jis ir nuspręs, kurie vaistai tinkamiausi.
Tyrimo duomenimis, profilaktiškai pas urologą dažniau lankosi jaunesni bei vidurinio ir aukštesnio išsimokslinimo vyrai. 36 proc. 50–74 metų vyrų nurodė kartą per metus ir dažniau atliekantys PSA (prostatos specifinis antigenas) tyrimą, kuris yra skirtas prostatos hiperplazijai ir vėžiui valdyti, tačiau daugiau nei trečdalis apklaustųjų teigė niekada tokio tyrimo neatlikę.
27 proc. apklaustų vyresnio amžiaus vyrų įsitikinę, kad padidėjusią prostatą gali tekti operuoti. Kita klaidinga vyrų baimė – kad, diagnozavus gerybinę prostatos hiperplaziją, išsivystys prostatos vėžys, nors šiuolaikiniai gydymo būdai leidžia ligą efektyviai valdyti.
 

Pasirūpinkite savo sveikata – atlikite PSA testą


Pasaulyje apie 70–80 proc. prostatos vėžio atvejų nustatoma ankstyvų stadijų. Tačiau likusieji 10–20 proc. – tai lokaliai išplitusio ar net metastazavusio vėžio atvejai, kai paciento jau nebegalima išgydyti, ir prostatos vėžys tampa žudančia liga. Tai rodo, kad vis dėlto dar yra pacientų, kurie prasprūdo niekieno nepastebėti ir laiku neparaginti pasitikrinti.
Lietuvoje jau penkti metai (nuo 2006 m.) vyksta prostatos vėžio ankstyvos diagnostikos programa. Pagal šią programą, kiekvienas vyresnis kaip 50 m. amžiaus vyras turi galimybę atlikti PSA testą nemokamai kartą per dvejus metus. Anksčiau šis testas šios amžiaus grupės vyrams buvo nemokamas kasmet. Todėl dabartinė patikros programa visiškai negarantuoja, kad liga nebus užleista, nes net ir vieneri pradelsti metai gali atnešti daug neigiamų pasekmių ir labai sumažinti pasveikimo tikimybę.
Tuo tarpu PSA nustatymas išlieka vienu svarbiausių ankstyvos prostatos vėžio diagnostikos tyrimų, ir kiekvienas vyresnis kaip 50 metų amžiaus vyras turėtų būti bent vieną kartą išsityręs PSA. Ir jeigu PSA yra padidėjęs, tokį pacientą būtinai riekėtų siųsti pas urologą, nepaisant to, kad jis galbūt gerai jaučiasi ir net jokių šlapinimosi sutrikimų nėra.
 

Koks PSA nerodo ligos


Lietuvoje tolimesnis ištyrimas rekomenduojamas, jei PSA koncentracija viršija 3 ng/ml. Ši riba pasirinkta, nes priešinės liaukos vėžio tikimybė, esant tokiai PSA koncentracijai, jau viršija 25 proc.
Be abejo, atvejų, kai prostatos vėžys nustatomas esant normaliam PSA, būna. Visų pirma dėl to, kad vis dar nėra aiškiai apibrėžta, kas yra PSA norma. PSA reikšmės gali priklausyti nuo daugybės aplinkybių. Mūsų šalyje priimtas sutarimas, kad padidėjęs PSA yra daugiau kaip 3–4 ng/ml. Tačiau, be abejo, daliai vyrų prostatos vėžys diagnozuojamas ir esant mažesniam PSA kiekiui.
Yra duomenų, kad net 20 proc. prostatos vėžio atvejų nenustatoma PSA padidėjimo. Viena vertus, tik 20–30 proc. vyrų, kuriems buvo atlikta biopsija dėl padidėjusio PSA, iš tikrųjų sirgo prostatos vėžiu. Kita vertus, 15 proc. atvejų, net esant mažam PSA kiekiui (0–3 ng/ml), buvo nustatytas prostatos vėžys.
Todėl urologas remiasi ne vien PSA testu, jis atlieka ir medicininį paciento ištyrimą, kur svarbiausiu tyrimu išlieka digitalinis ištyrimas pro tiesiąją žarną. Jo metu čiuopiant prostatą galima įtarti onkologinę ligą. Įvertinami ir kiti rizikos veiksniai.
Kitas svarbus diagnostinis momentas – prostatos vėžio anamnezės šeimoje išsiaiškinimas. Jeigu šeimoje (broliai, tėvas, dėdės) yra sirgusių prostatos vėžiu, tokiam pacientui rizika susirgti šia liga yra didesnė. Dėl to tokiam pacientui urologas PSA ištyrimą ar prostatos biopsiją gali paskirti daug anksčiau, nelaukdamas kritinių PSA skaičių. Kitaip tariant, nėra tokių PSA skaičių, kada vyras galėtų būti visiškai ramus, jog prostatos vėžys jį aplenks.
 

Veiksmingas gydymas yra


Pradinių stadijų prostatos vėžys, atsižvelgiant į amžių bei gretutines ligas, gali būti gydomas chirurginiu, radioterapijos būdu, hormonais ar pasirenkant stebėjimo taktiką. Kai kuriais atvejais, kai liga neišplitusi, susilaikoma nuo radikalaus gydymo, kol neatsiranda naviko aktyvumo požymių (pvz., didėjanti PSA koncentracija). Pavyzdžiui, neišplitusiu priešinės liaukos vėžiu sergantiems mažos rizikos grupės pacientams, kai numatoma gyvenimo trukmė mažesnė nei 10 metų, gali būti siūlomas aktyvus stebėjimas. Dažniausiai, neišplitusio prostatos vėžio atvejais, jei nėra kontraindikacijų, rekomenduojamas radikalus gydymas – prostatektomija arba spindulinė terapija. Tiek chirurginis gydymas, tiek spindulinė terapija sergant neišplitusiu priešinės liaukos vėžiu yra lygiaverčiai gydymo metodai.
Vietiškai išplitęs prostatos vėžys (navikas, peraugantis priešinės liaukos kapsulę) gydomas spinduliais. Geresni rezultatai, kai prieš spindulinį gydymą ir jo metu skiriama hormonų terapija.
Gydymas hormonais neišgydo sergančiųjų priešinės liaukos vėžiu, bet sulėtina naviko augimą ir pailgina išgyvenamumą. Todėl tikslinga derinti kelis gydymo metodus.
 

Ar turėsime skiepų?


Vieni naujausių, tačiau vis dar tyrinėjamų gydymo metodų – monokloniniai antikūnai (MoAk). Šiuo metu atliekami klinikiniai tyrimai, kurių metu vertinamas šių MoAk veiksmingumas ir efektyvumas. Organizme jie specifiškai jungiasi su savo taikiniais (PSA ir PSMA (prostatos specifinis membranos antigenas)) ir gali būti panaudoti radioimunoterapijoje.
Kita svarbi prostatos vėžio gydymo naujiena – vakcinos. Šiuo metu vyksta klinikiniai tyrimai, kurie vertina vakcinų nuo tų pačių antigenų PSA ir PSMA saugumą bei veiksmingumą. Šios vakcinos kuriamos genų inžinerijos būdu, panaudojant įvairius vektorius nešiklius. Suleidus į organizmą, jos selektyviai pasiekia taikinį, prostatos vėžio atveju – ląsteles, sekretuojančias PSA ar PSMA. Klinikiniai tyrimai rodo pakankamai didelį šių vakcinų efektyvumą, tačiau kol kas jos išlieka gana brangios.
Lietuvos vėžio registro duomenimis, 2009 metais mūsų šalyje naujai diagnozuoti 3219 prostatos vėžio atvejai. Iš jų 1,3 proc. I stadijos, 54,7 proc. – II stadijos, 25,8 proc. – III stadijos ir 4,9 proc. – IV stadijos. Apie 13,3 proc. atvejų stadija nurodyta nebuvo.
Tačiau gera žinia, kad daugeliu atvejų vėžio galima išvengti, o pirmieji žingsniai profilaktikos link yra švietimas ir aktyvi prevencija. Tik anksti diagnozavus ligą ir laiku pastebėjus jos atsinaujinimą, galima iš esmės padėti pacientams. Todėl Pasaulinė kovos su vėžiu organizacija (UICC) 2010 metus paskelbė Vėžio prevencijos metais.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai