Šią vasarą tyrimo bendrovės „Synopticom“ atliktame tyrime dalyvavo penki šimtai 50–74 metų amžiaus Lietuvoje gyvenančių vyrų. Apklausa parodė, kad net 40 proc. respondentų prostatos sutrikimus laiko pagrindinėmis vyrų sveikatos problemomis, o 68 proc. vyresnio amžiaus vyrų jaučia bent vieną gerybinės prostatos hiperplazijos (GPH) požymį. Tyrimas pateikė ir paradoksalių duomenų. Pvz., net 76 proc. apklaustųjų ir dar nesergančių padidėjusia prostata vyrų teigė, kad, atsiradus šios ligos požymiams, iš karto kreiptųsi į gydytoją ir vartotų jo paskirtus vaistus. Tuo tarpu realiai daugiau negu penktadalis (22 proc.) jau susirgusiųjų gydosi patys: arba vartoja vaistininko rekomenduotus vaistus, arba liaudies medicinos būdus, o 6 proc. nesigydo visai. Tai ir kelia didžiausią nerimą medikams – kad pajutę gerybinės prostatos hiperplazijos požymius vyrai neskuba kreiptis į gydytoją, o bando gydytis patys, prasideda komplikacijos ir daug rimtesnės bėdos. Specialistai įspėja, kad gydymasis vaistinėje be gydytojo rekomendacijos pirktais preparatais yra nesaugus ligos vilkinimas. Pirmiausia būtinas vizitas pas urologą, jis ir nuspręs, kurie vaistai tinkamiausi.
Tyrimo duomenimis, profilaktiškai pas urologą dažniau lankosi jaunesni bei vidurinio ir aukštesnio išsimokslinimo vyrai. 36 proc. 50–74 metų vyrų nurodė kartą per metus ir dažniau atliekantys PSA (prostatos specifinis antigenas) tyrimą, kuris yra skirtas prostatos hiperplazijai ir vėžiui valdyti, tačiau daugiau nei trečdalis apklaustųjų teigė niekada tokio tyrimo neatlikę.
27 proc. apklaustų vyresnio amžiaus vyrų įsitikinę, kad padidėjusią prostatą gali tekti operuoti. Kita klaidinga vyrų baimė – kad, diagnozavus gerybinę prostatos hiperplaziją, išsivystys prostatos vėžys, nors šiuolaikiniai gydymo būdai leidžia ligą efektyviai valdyti.
Pasaulyje apie 70–80 proc. prostatos vėžio atvejų nustatoma ankstyvų stadijų. Tačiau likusieji 10–20 proc. – tai lokaliai išplitusio ar net metastazavusio vėžio atvejai, kai paciento jau nebegalima išgydyti, ir prostatos vėžys tampa žudančia liga. Tai rodo, kad vis dėlto dar yra pacientų, kurie prasprūdo niekieno nepastebėti ir laiku neparaginti pasitikrinti.
Lietuvoje jau penkti metai (nuo 2006 m.) vyksta prostatos vėžio ankstyvos diagnostikos programa. Pagal šią programą, kiekvienas vyresnis kaip 50 m. amžiaus vyras turi galimybę atlikti PSA testą nemokamai kartą per dvejus metus. Anksčiau šis testas šios amžiaus grupės vyrams buvo nemokamas kasmet. Todėl dabartinė patikros programa visiškai negarantuoja, kad liga nebus užleista, nes net ir vieneri pradelsti metai gali atnešti daug neigiamų pasekmių ir labai sumažinti pasveikimo tikimybę.
Tuo tarpu PSA nustatymas išlieka vienu svarbiausių ankstyvos prostatos vėžio diagnostikos tyrimų, ir kiekvienas vyresnis kaip 50 metų amžiaus vyras turėtų būti bent vieną kartą išsityręs PSA. Ir jeigu PSA yra padidėjęs, tokį pacientą būtinai riekėtų siųsti pas urologą, nepaisant to, kad jis galbūt gerai jaučiasi ir net jokių šlapinimosi sutrikimų nėra.
Lietuvoje tolimesnis ištyrimas rekomenduojamas, jei PSA koncentracija viršija 3 ng/ml. Ši riba pasirinkta, nes priešinės liaukos vėžio tikimybė, esant tokiai PSA koncentracijai, jau viršija 25 proc.
Be abejo, atvejų, kai prostatos vėžys nustatomas esant normaliam PSA, būna. Visų pirma dėl to, kad vis dar nėra aiškiai apibrėžta, kas yra PSA norma. PSA reikšmės gali priklausyti nuo daugybės aplinkybių. Mūsų šalyje priimtas sutarimas, kad padidėjęs PSA yra daugiau kaip 3–4 ng/ml. Tačiau, be abejo, daliai vyrų prostatos vėžys diagnozuojamas ir esant mažesniam PSA kiekiui.
Yra duomenų, kad net 20 proc. prostatos vėžio atvejų nenustatoma PSA padidėjimo. Viena vertus, tik 20–30 proc. vyrų, kuriems buvo atlikta biopsija dėl padidėjusio PSA, iš tikrųjų sirgo prostatos vėžiu. Kita vertus, 15 proc. atvejų, net esant mažam PSA kiekiui (0–3 ng/ml), buvo nustatytas prostatos vėžys.
Todėl urologas remiasi ne vien PSA testu, jis atlieka ir medicininį paciento ištyrimą, kur svarbiausiu tyrimu išlieka digitalinis ištyrimas pro tiesiąją žarną. Jo metu čiuopiant prostatą galima įtarti onkologinę ligą. Įvertinami ir kiti rizikos veiksniai.
Kitas svarbus diagnostinis momentas – prostatos vėžio anamnezės šeimoje išsiaiškinimas. Jeigu šeimoje (broliai, tėvas, dėdės) yra sirgusių prostatos vėžiu, tokiam pacientui rizika susirgti šia liga yra didesnė. Dėl to tokiam pacientui urologas PSA ištyrimą ar prostatos biopsiją gali paskirti daug anksčiau, nelaukdamas kritinių PSA skaičių. Kitaip tariant, nėra tokių PSA skaičių, kada vyras galėtų būti visiškai ramus, jog prostatos vėžys jį aplenks.
Pradinių stadijų prostatos vėžys, atsižvelgiant į amžių bei gretutines ligas, gali būti gydomas chirurginiu, radioterapijos būdu, hormonais ar pasirenkant stebėjimo taktiką. Kai kuriais atvejais, kai liga neišplitusi, susilaikoma nuo radikalaus gydymo, kol neatsiranda naviko aktyvumo požymių (pvz., didėjanti PSA koncentracija). Pavyzdžiui, neišplitusiu priešinės liaukos vėžiu sergantiems mažos rizikos grupės pacientams, kai numatoma gyvenimo trukmė mažesnė nei 10 metų, gali būti siūlomas aktyvus stebėjimas. Dažniausiai, neišplitusio prostatos vėžio atvejais, jei nėra kontraindikacijų, rekomenduojamas radikalus gydymas – prostatektomija arba spindulinė terapija. Tiek chirurginis gydymas, tiek spindulinė terapija sergant neišplitusiu priešinės liaukos vėžiu yra lygiaverčiai gydymo metodai.
Vietiškai išplitęs prostatos vėžys (navikas, peraugantis priešinės liaukos kapsulę) gydomas spinduliais. Geresni rezultatai, kai prieš spindulinį gydymą ir jo metu skiriama hormonų terapija.
Gydymas hormonais neišgydo sergančiųjų priešinės liaukos vėžiu, bet sulėtina naviko augimą ir pailgina išgyvenamumą. Todėl tikslinga derinti kelis gydymo metodus.
Vieni naujausių, tačiau vis dar tyrinėjamų gydymo metodų – monokloniniai antikūnai (MoAk). Šiuo metu atliekami klinikiniai tyrimai, kurių metu vertinamas šių MoAk veiksmingumas ir efektyvumas. Organizme jie specifiškai jungiasi su savo taikiniais (PSA ir PSMA (prostatos specifinis membranos antigenas)) ir gali būti panaudoti radioimunoterapijoje.
Kita svarbi prostatos vėžio gydymo naujiena – vakcinos. Šiuo metu vyksta klinikiniai tyrimai, kurie vertina vakcinų nuo tų pačių antigenų PSA ir PSMA saugumą bei veiksmingumą. Šios vakcinos kuriamos genų inžinerijos būdu, panaudojant įvairius vektorius nešiklius. Suleidus į organizmą, jos selektyviai pasiekia taikinį, prostatos vėžio atveju – ląsteles, sekretuojančias PSA ar PSMA. Klinikiniai tyrimai rodo pakankamai didelį šių vakcinų efektyvumą, tačiau kol kas jos išlieka gana brangios.
Lietuvos vėžio registro duomenimis, 2009 metais mūsų šalyje naujai diagnozuoti 3219 prostatos vėžio atvejai. Iš jų 1,3 proc. I stadijos, 54,7 proc. – II stadijos, 25,8 proc. – III stadijos ir 4,9 proc. – IV stadijos. Apie 13,3 proc. atvejų stadija nurodyta nebuvo.
Tačiau gera žinia, kad daugeliu atvejų vėžio galima išvengti, o pirmieji žingsniai profilaktikos link yra švietimas ir aktyvi prevencija. Tik anksti diagnozavus ligą ir laiku pastebėjus jos atsinaujinimą, galima iš esmės padėti pacientams. Todėl Pasaulinė kovos su vėžiu organizacija (UICC) 2010 metus paskelbė Vėžio prevencijos metais.
Naujų tyrimų duomenimis, krūtų spaudimas gali užkirsti kelią vėžio ląstelių vystymuisi. Imkitės iniciatyvos ir neleiskite atsirasti krūties vėžiui. ...
Skaityti daugiaugimdos kaklelio vėžio ikivėžinė būklė ir pati liga yrapalyginti paprastai...
Skaityti daugiauPasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, plaučių vėžys – viena labiausiai paplitusių onkologinių ligų, kuri dažniausiai diagnozuojama vėlyvoje stadijoje. Nors visuomenėje gajus mitas, kad šia liga daugiausiai serga rūkantys vyrai, statistika sako ką kita: vyrų sergamumas plaučių vėžiu ir mirtingumas nuo jo per pastaruosius du dešimtmečius daugelyje Europos šalių mažėjo, tačiau moterų mirtingumas nuo šios ligos padidėjo. ...
Skaityti daugiauSveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad rugsėjis yra Prostatos vėžio žinomumo mėnuo, o Europos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Higienos instituto duomenimis, nuo 2007 metų sergamumas prostatos vėžiu Lietuvoje mažėjo, tačiau jis išlieka dažniausias piktybinis vyrų navikas. ...
Skaityti daugiauStorosios žarnos vėžys aukų nesirenka. Dažniausiai ši liga diagnozuojama vyresniems nei 50 m. amžiaus sulaukusiems pacientams, tačiau kartais vėžys padaro ir išimčių. Praėjusiais metais prieš pat Kalėdas kovą dėl gyvenimo storosios žarnos vėžiui pralaimėjo penkiolikmetis....
Skaityti daugiauNeretai sakome, kad mums, lietuviams, trūksta saulės. Tačiau nesaikingas mėgavimasis jos spinduliais stipriai grasina odos vėžiu ir mūsų šalies piliečiams. Tai kasmet gegužės mėnesį visiems europiečiams primena Euromelanomos dienos akcijos. Šiemet jau šeštą kartą Lietuvoje minimos Euromelanomos dienos šūkis „Atpažink ir sustabdyk odos vėžį“. ...
Skaityti daugiauStoroji žarna – organas, apie kurį kažkodėl nėra drąsu kalbėti garsiai. Storojoje žarnoje įsiurbiamas vanduo, druskos ir mineralinės medžiagos, joje formuojasi ir kaupiasi išmatos. Liūdna realybė ta, kad vis daugėja žmonių, sergančių storosios žarnos vėžiu. Apie šią onkologinę ligą kalbamės su Vilniaus onkologijos instituto direktoriumi prof. dr. Narimantu Evaldu Samalavičiumi....
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. „Tai sunki liga, tačiau šiandien, pritaikant efektyvius terapinio ir chirurginio gydymo būdus, ją galima sėkmingai išgydyti“, – sako gydytojas chirurgas Mindaugas Šatkauskas. ...
Skaityti daugiauLabiau nei odontologų nemėgstama koloproktologų, paprasčiau sakant, „ano galo“ gydytojų. Matyt, būtent dėl šios srities medikų baimės storosios žarnos vėžys kasmet pasiglemžia apie tūkstantį gyvybių. Kasmet šis skaičius padidėja keturis kartus. Apie storosios žarnos vėžį kalbamės su Lietuvos koloproktologų draugijos prezidentu, habil.dr. prof. Narimantu Evaldu Samalavičium....
Skaityti daugiauProstatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga – per metus ji nustatoma daugiau nei 2 000 vyrų ir pasiglemžia beveik 500 gyvybių. Prostatos vėžys pastaraisiais metais tapo ne tik pagyvenusių, bet ir pakankamai jaunų, darbingų vyrų problema, kuri aktuali visai visuomenei dėl sparčiai didėjančio sergančiųjų skaičiaus: 2003 m. buvo diagnozuota 1516 naujų atvejų, o 2007 m. – jau 3459 atvejai (prieaugis per penkmetį – 128 proc.). Šis vyrų „Achilo kulnas” labiausiai juos pažeidžia psichologiškai. Gediminas ŽIŽYS, Sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas, pats puikiai žino, kaip sunku garsiai ištarti savo diagnozę....
Skaityti daugiauŠio rugsėjo viduryje Vilniuje įvyko tarptautinis Šiaurės rytų Europos šalių urologų kongresas, kurį organizavo Tarptautinė urologų asociacija kartu su Lietuvos urologų draugija. Visoje regionais suskirstytoje Europoje tokie kongresai vyksta kasmet, o regione, kuriam priklauso ir Lietuva, jis vyko antrą kartą. Pernai jį organizavo Suomija, šįmet – mūsų šalis. Tokio aukšto lygio renginys Lietuvos mokslininkams suteikė galimybę būti pastebėtiems ir išgirstiems, taip pat kartu diskutuoti ir spręsti šiandien aktualias urologijos problemas. ...
Skaityti daugiauSkaudi diagnozė – vėžys – sujaukia ne tik paciento, bet ir jo artimųjų gyvenimą. Kovo mėnuo yra paskelbtas kolorektalinio vėžio mėnesiu, kai visomis įmanomomis priemonėmis stengiamasi informuoti visuomenę apie šią ligą, jos gydymo galimybes ir prevencijos priemones....
Skaityti daugiauBirželio 3–4 dienomis Vilniuje vyko Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) ir Kauno medicinos universiteto Klinikų (KMUK) onkologų organizuotas Tarptautinis Baltijos simpoziumas, kuriame naujausius krūties vėžio gydymo metodus ir tendencijas aptarė garsūs Didžiosios Britanijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokslininkai....
Skaityti daugiauVakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalyse ir Lietuvoje dažniausia moterų onkologinė liga yra krūties vėžys. Šalyje kasmet diagnozuojama daugiau kaip 1000 naujų krūties vėžio atvejų. 2000 metais krūties vėžys diagnozuotas 1270 moterų. Gimdos kaklelio vėžys – viena iš pikčiausių onkologinių ligų. 1990 m. sergamumas gimdos kaklelio vėžiu padidėjo apie 68 proc., o mirštamumas nuo jo – apie 25 proc. 2003 m. Lietuvoje šia liga susirgo net 462 moterys. Tokią situaciją lemia vėlyva ligos diagnostika ir nepakankama prevencija. ...
Skaityti daugiauMelanomos plitimas pasaulyje kelia vis didesnį nerimą specialistams. Liūdna statistika verčia susimąstyti, ar ne per brangiai mokama už grožio industrijos propaguojamą tamsiai įdegusį, žvilgantį kūną. Vartotojai šį grožio kultą neretai suvokia tiesiogiai - tereikia paskrudinti kūną saulėje ar soliariume, ir tapsi savotiško grožio elito dalimi. O kaip yra iš tiesų?...
Skaityti daugiauDiagnozė vėžys – didelis išbandymas ir susirgusiam, ir jo artimiesiems, kuris, deja, ne visada baigiasi laimingai. Kodėl vieni pasveiksta ar sustabdo ligą, o kiti – ne? Sakoma, kad įtakos tam turi ir individualios organizmo savybės, ir teigiamas nusiteikimas. Tačiau suprantama, kad vien gerų emocijų vėžiui įveikti nepakaks. Šią sunkią kovą gali laimėti tik tas, kuris gauna visapusišką pagalbą. Todėl greta pagrindinio būtino tradicinio gydymo (chirurgijos, chemoterapijos, radioterapijos) svarbi tampa ir laiku suteikta informacija apie alternatyvius metodus, kurie irgi gali padidinti gyvenimo viltį....
Skaityti daugiauGegužės mėnesį minima Euromelanomos diena, kurios metu žmonės skatinami pasitikrinti ir laiku pagauti šią baisią ligą. Melanoma yra rečiausia odos vėžio forma: 2009 m. duomenimis, Lietuvos odos piktybinių navikų struktūroje ji užima 15 proc., tačiau nuo jos miršta 75 proc. pacientų. Statistika taip pat rodo, kad melanoma sergančiųjų amžius jaunėja, todėl tiesiog būtina gerai suvokti rizikos mastus ir tinkamai šviestis. Apie melanomą, jos priežastis, tikrinimosi būtinybę ir gydymą kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktore dr. Matilda Bylaite....
Skaityti daugiauAnot Kauno klinikų Onkologijos skyriaus vadovės gydytojos chemoterapeutės dr. Rasos Jančiauskienės, GIST nėra įprastinis žarnyno navikas. Didžioji dalis storosios žarnos piktybinių navikų (98 proc.) yra adenokarcinomos, t.y. iš liaukinio epitelio atsirandantys navikai. GIST – virškinamojo trakto sarkoma, t.y. mezenchiminis navikas. Jis atsiranda iš Cajal ląstelių, kurios, kai jos sveikos, kontroliuoja virškinamojo trakto judrumą. GIST diagnozuojamas labai retai: per metus 1 mln. gyventojų tenka tik 10–20 naujų atvejų. Vadinasi, galima manyti, kad Lietuvoje kiekvienais metais turėtų būti nustatoma apie 30–60 naujų ligos atvejų....
Skaityti daugiauKalbėti apie šią ligą, ko gero, geriausia skaičiais: Lietuvoje kasmet nuo jos miršta apie 100 žmonių. Tarp jaunų moterų – tai antras pagal dažnumą mirtinas vėžys po krūties vėžio. Melanoma – pavojingiausias odos vėžys, o per pastaruosius du dešimtmečius jos atvejų padaugėjo dvigubai....
Skaityti daugiauPagal piktybinių navikų dažnį gimdos kaklelio vėžys užima antrą vietą tarp moterų sergamumo onkologinėmis ligomis. Ypač skaudu, kad mirtingumas nuo šios ligos tebėra labai didelis. Skaičiai išties nedžiugina: kasmet mūsų šalyje nustatoma apie 540 naujų šio vėžio atvejų, beveik 270 moterų nuo jo miršta. Kaip padėti mūsų moterims ir ligą nustatyti kuo anksčiau, kai dar galimas sėkmingas gydymas? Komentuoja GK klinikos gydytoja akušerė –ginekologė m. med. dr. Rūta Kurtinaitienė....
Skaityti daugiauŠį kartą kalbėsimės apie gana plačiai paplitusį krūties vėžį. Kaip gyventi toliau, grįžus iš sanatorijos po reabilitacinio gydymo? Apie tai kalbamės su Birštono „Tulpės“ sanatorijos Fizinės medicinos reabilitacijos (FMR) skyriaus vedėja fizinės medicinos reabilitacijos gydytoja terapeute Aušra Mituzaite ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno ligoninės psichologe Greta Glizikiene....
Skaityti daugiauNepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo naujovių, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka dažniausia moterų piktybine liga. Spalio mėnuo tradiciškai skiriamas krūties vėžio problemoms nagrinėti, tikriausiai girdėjote ne vieną pranešimą, skaitėte straipsnių. Todėl šio mėnesio žinių patikros testas bus skirtas krūties vėžio klausimams. ...
Skaityti daugiauŠią vasarą atlikta vyrų apklausa parodė, kad jie labiau bijo vizito pas urologą negu prostatos vėžio. Tuo tarpu, specialistų teigimu, baimė profilaktiškai pasitikrinti nėra pagrįsta, nes šiandien šią ligą galima sėkmingai gydyti, ypač jeigu ji nustatoma pradinių stadijų....
Skaityti daugiauEuropos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į padažnėjusius vyrų prostatos ligų atvejus. Kita vertus, yra ir gerų žinių, kurių svarbiausia – jog šiandien sergantysis vėžiu nėra pasmerktasis, nes šiuolaikinė medicina atranda vis veiksmingesnių gydymo būdų ir priemonių, sugebančių pratęsti ne tik žmogaus gyvybę, bet ir visavertį gyvenimą....
Skaityti daugiauDažniausia vyrų onkologinė liga – prostatos vėžys – kasmet nustatoma daugiau nei 2 tūkst. vyrų ir pasiglemžia beveik 500 gyvybių. Nerimą kelia tai, kad pastaraisiais metais ši liga vis dažniau diagnozuojama ne tik pagyvenusiems, bet ir pakankamai jauniems darbingo amžiaus vyrams. Problemos aktualumą parodo sparčiai didėjantis sergančiųjų skaičius. Jeigu 2003 m. medikai diagnozavo 1516 naujų atvejų, tai 2007 m. šis skaičius išaugo iki 3459, t.y. per penkerius metus sergančiųjų padaugėjo daugiau negu dvigubai – net 128 proc. ...
Skaityti daugiau