Į gydytojos Elektros Teiberienės kabinetą prieš kelias dienas užėjo moteris. Iš nemalonaus kvapo ji įtarė, kad moteriai kažkas negerai ir rimtai serga. „Pačiose paskutinėse gimdos kaklelio vėžio stadijose ima irti audiniai, moteris pūva iš vidaus... Kvapas užuodžiamas iš toli. Nesusidarykite klaidingos nuomonės, ta moteris nėra asociali. Pas mane ji buvo atėjusi prieš aštuonerius metus. Jau tada mačiau pirmuosius pakitimus gimdos kaklelyje, juos reikėjo stebėti. Visus aštuonerius metus ji taip ir neprisiruošė pas mane ateiti,“ – pasakojo gydytoja.
E. Teiberienė priduria, kad tokį apsileidimą ji mato retai, nors vis dar priėmime būna moterų, kurios drovisi nusirengti, atsakyti į kai kuriuos klausimus, jos nežino, kad reikia reguliariai atlikti ginekologinius tyrimus, apie PAP tyrimą nėra nieko girdėjusios... „Atrodo, tiek daug kalbama apie įvairių ligų profilaktiką ir gydymą, kalbama ir spaudoje, ir per televiziją. Kodėl žmonės neišgirsta jiems svarbios informacijos? Manau, kartais moterys tikslingai neina pas gydytoją, nes elgiasi kaip stručiai – kiša galvą į smėlį. „Bijau išgirsti blogą žinią“ – sako jos ir leidžia vos prasidėjusiai ligai nevaržomai progresuoti. Tai nėra protinga,“ – sako gydytoja.
Pašnekovė prisiminė kelias savo pacientes, kurios, nors ir gana jaunos (iki 30 m.), bet joms jau buvo pašalinti gimdos kaklelio „gabalėliai“(savotiškas apipjaustymas). Operacija yra veiksminga gydant pradinių stadijų gimdos kaklelio vėžį ar dar tik ikivėžines būkles. „Pooperacinė jų būklė puiki. Moterys laiku kreipėsi, ir mes joms padėjome. Jos praktiškai sveikos, kontrolė tęsiama dvejus metus ir tik tada jos išbraukiamos iš įskaitos kaip sveikos. Manau, tikrai nėra sudėtinga reguliariai užsukti pas ginekologą, atlikti PAP tyrimą ir rūpintis savo lytinių organų sveikata. Beje, nuo šių metų 1 kovo dienos nemokami gimdos kaklelio PAP tyrimai jau daromi moterims nuo 25 metų (Iki šiol buvo nuo 30 iki 60). Tad raginu visas pasinaudoti šia galimybe. Jeigu galite šiam tyrimui skirti maždaug dvidešimt litų, siūlau jį atlikti kasmet,“ – patarė gydytoja ginekologė.
Šių dienų medicina žino, kad dažniausiai gimdos kaklelio vėžį sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Iš gausybės ŽPV tipų (jų yra daugiau kaip 120 tipų) mokslininkai išskyrė kelis, kuriuos pavadino didelės onkogeninės rizikos. Jeigu jie atsiranda moters organizme, jai rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu iš karto padidėja. Mažos onkogeninės rizikos virusai (6, 11) susiję su karpomis, o didelės onkogeninės rizikos tipai – 16, 18, 45, 31, 33 – susiję su gimdos kaklelio vėžiu. Šie virusai į moters organizmą patenka lytiškai santykiaujant. Kiekviena lytiškai aktyvi moteris rizikuoja užsikrėsti ŽPV, ši rizika atsiranda jau nuo pirmųjų lytinių santykių.
Paklausta, ar anksčiau buvo toks didelis sergamumas gimdos kaklelio vėžiu kaip dabar, gydytoja atsakė, kad ši vėžio rūšis buvo nuolat diagnozuojama jaunoms moterims, tik prieš dešimtį metų niekas nežinojo, kodėl jos suserga. „Poliklinikoje, kurioje dirbu, buvo atliekami tyrimai, kurių metu skaičiuota, kiek atėjusių pasitikrinti moterų išgirsta šią diagnozę. Visus tada glumino jaunas moterų amžius ir nepriekaištingas jų gyvenimo būdas, neleidžiantis jam suversti kaltę dėl šios ligos. Tik neseniai sužinojome, kas yra dažniausias šios ligos kaltininkas“, – pasakojo gydytoja.
Daugiau nei 99 proc. susirgusiųjų gimdos kaklelio vėžiu būna užsikrėtusios ŽPV. Yra nustatyta, kad 70 procentų gimdos kaklelio vėžio atvejų sukelia būtent ŽPV (16,18 tipai). Likusius – neaiškios priežastys: genetika, gyvenimo būdas ir kiti veiksniai. Gydytoja Teiberienė sako, kad teko matyti ir vienuolių, sergančių gimdos kaklelio vėžiu dėl tų neaiškių priežasčių jai.
„Tačiau pastarojo meto atradimai leidžia šiek tiek atsikvėpti. Jau yra vakcinų, kurios gali apsaugoti moteris nuo labiausiai paplitusių dviejų onkogeninių ŽPV tipų – 16 ir 18, ir nuo mažai pavojingų 6 ir 11 ŽPV tipų. Vakcina nuo kelių agresyviausių ŽPV tipų 90 proc. apsaugo nuo užsikrėtimo šiais tipais. Vakcina, jeigu būtų vakcinuojamos visos moterys, apsaugotų nuo 70 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų. Mane džiugina tai, kad pas mane užsukusios moterys nusprendžia paskiepyti savo dukras. Būtent toks sprendimas ateityje apsaugos jaunas merginas ir moteris nuo traumuojančios ligos,“ – sako gydytoja. Gydytoja pridūrė: „Vakcinos nėra pigios, tačiau tai yra investicija į dukros sveikatą. Jei jau šiandien pradėjote investuoti į vaiko mokslus, investuokite ir į dukters sveiką ateitį.“
Elektra Teiberienė, V. Jonaitienės privataus ginekologijos kabineto gydytoja ginekologė
Tel.: (8 5) 279 14 41
„Auginu tris dukras: Gintautę (25 m.), Alvitą (20 m.) ir Radvilę (11 m.). Jaučiuosi atsakinga už dukrų gerovę, mergaites auginu viena. Tai nėra lengva, kasdien vis nauji iššūkiai ir nelengvi sprendimai. Neseniai priėmiau, mano nuomone, labai svarbų mums visoms sprendimą. Daviau dukroms pinigų pasiskiepyti keturvalente vakcina nuo žmogaus papilomos viruso. Prieš apsispręsdama ilgai dvejojau, nes pinigėlius taupiau kelionei. Maniau, išlėksime kokią pilką dieną į šiltą ir saulėtą Egiptą…
Tačiau per radiją išgirdau apie skiepus, dar perskaičiau straipsnį, tada palandžiojau internete. Pamačiau, kad daugelyje Europos šalių ši vakcina yra kompensuojama, tai leido man galutinai nuspręsti, vadinasi – veiksminga. Apie vakcinaciją pasikalbėjau su savo ginekologe, ji pritarė mano sprendimui paskiepyti dukras.
Pamaniau, didelių materialių gėrybių dukroms negaliu suteikti, finansai to neleidžia, tačiau galiu bent jau pasirūpinti jų sveika ateitimi. Nusprendžiau, kad ši investicija svarbesnė nei poilsis šiltuose kraštuose. Merginos mano idėjai pritarė, o mažoji, prigąsdinta pastarojo meto dažnų žymių žmonių mirčių, be dvejonių sutiko skiepytis.
Puiku, kad šie skiepai – ne tik nuo vėžio, bet ir kai kurių lytiškai plintančių ligų prevencija. Dabar dėl savo dukrų esu ramesnė. Jaučiuosi prisidėjusi prie sveikos jų ateities.”
Naujų tyrimų duomenimis, krūtų spaudimas gali užkirsti kelią vėžio ląstelių vystymuisi. Imkitės iniciatyvos ir neleiskite atsirasti krūties vėžiui. ...
Skaityti daugiaugimdos kaklelio vėžio ikivėžinė būklė ir pati liga yrapalyginti paprastai...
Skaityti daugiauPasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, plaučių vėžys – viena labiausiai paplitusių onkologinių ligų, kuri dažniausiai diagnozuojama vėlyvoje stadijoje. Nors visuomenėje gajus mitas, kad šia liga daugiausiai serga rūkantys vyrai, statistika sako ką kita: vyrų sergamumas plaučių vėžiu ir mirtingumas nuo jo per pastaruosius du dešimtmečius daugelyje Europos šalių mažėjo, tačiau moterų mirtingumas nuo šios ligos padidėjo. ...
Skaityti daugiauSveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad rugsėjis yra Prostatos vėžio žinomumo mėnuo, o Europos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Higienos instituto duomenimis, nuo 2007 metų sergamumas prostatos vėžiu Lietuvoje mažėjo, tačiau jis išlieka dažniausias piktybinis vyrų navikas. ...
Skaityti daugiauStorosios žarnos vėžys aukų nesirenka. Dažniausiai ši liga diagnozuojama vyresniems nei 50 m. amžiaus sulaukusiems pacientams, tačiau kartais vėžys padaro ir išimčių. Praėjusiais metais prieš pat Kalėdas kovą dėl gyvenimo storosios žarnos vėžiui pralaimėjo penkiolikmetis....
Skaityti daugiauNeretai sakome, kad mums, lietuviams, trūksta saulės. Tačiau nesaikingas mėgavimasis jos spinduliais stipriai grasina odos vėžiu ir mūsų šalies piliečiams. Tai kasmet gegužės mėnesį visiems europiečiams primena Euromelanomos dienos akcijos. Šiemet jau šeštą kartą Lietuvoje minimos Euromelanomos dienos šūkis „Atpažink ir sustabdyk odos vėžį“. ...
Skaityti daugiauStoroji žarna – organas, apie kurį kažkodėl nėra drąsu kalbėti garsiai. Storojoje žarnoje įsiurbiamas vanduo, druskos ir mineralinės medžiagos, joje formuojasi ir kaupiasi išmatos. Liūdna realybė ta, kad vis daugėja žmonių, sergančių storosios žarnos vėžiu. Apie šią onkologinę ligą kalbamės su Vilniaus onkologijos instituto direktoriumi prof. dr. Narimantu Evaldu Samalavičiumi....
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. „Tai sunki liga, tačiau šiandien, pritaikant efektyvius terapinio ir chirurginio gydymo būdus, ją galima sėkmingai išgydyti“, – sako gydytojas chirurgas Mindaugas Šatkauskas. ...
Skaityti daugiauLabiau nei odontologų nemėgstama koloproktologų, paprasčiau sakant, „ano galo“ gydytojų. Matyt, būtent dėl šios srities medikų baimės storosios žarnos vėžys kasmet pasiglemžia apie tūkstantį gyvybių. Kasmet šis skaičius padidėja keturis kartus. Apie storosios žarnos vėžį kalbamės su Lietuvos koloproktologų draugijos prezidentu, habil.dr. prof. Narimantu Evaldu Samalavičium....
Skaityti daugiauProstatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga – per metus ji nustatoma daugiau nei 2 000 vyrų ir pasiglemžia beveik 500 gyvybių. Prostatos vėžys pastaraisiais metais tapo ne tik pagyvenusių, bet ir pakankamai jaunų, darbingų vyrų problema, kuri aktuali visai visuomenei dėl sparčiai didėjančio sergančiųjų skaičiaus: 2003 m. buvo diagnozuota 1516 naujų atvejų, o 2007 m. – jau 3459 atvejai (prieaugis per penkmetį – 128 proc.). Šis vyrų „Achilo kulnas” labiausiai juos pažeidžia psichologiškai. Gediminas ŽIŽYS, Sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas, pats puikiai žino, kaip sunku garsiai ištarti savo diagnozę....
Skaityti daugiauŠio rugsėjo viduryje Vilniuje įvyko tarptautinis Šiaurės rytų Europos šalių urologų kongresas, kurį organizavo Tarptautinė urologų asociacija kartu su Lietuvos urologų draugija. Visoje regionais suskirstytoje Europoje tokie kongresai vyksta kasmet, o regione, kuriam priklauso ir Lietuva, jis vyko antrą kartą. Pernai jį organizavo Suomija, šįmet – mūsų šalis. Tokio aukšto lygio renginys Lietuvos mokslininkams suteikė galimybę būti pastebėtiems ir išgirstiems, taip pat kartu diskutuoti ir spręsti šiandien aktualias urologijos problemas. ...
Skaityti daugiauSkaudi diagnozė – vėžys – sujaukia ne tik paciento, bet ir jo artimųjų gyvenimą. Kovo mėnuo yra paskelbtas kolorektalinio vėžio mėnesiu, kai visomis įmanomomis priemonėmis stengiamasi informuoti visuomenę apie šią ligą, jos gydymo galimybes ir prevencijos priemones....
Skaityti daugiauBirželio 3–4 dienomis Vilniuje vyko Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) ir Kauno medicinos universiteto Klinikų (KMUK) onkologų organizuotas Tarptautinis Baltijos simpoziumas, kuriame naujausius krūties vėžio gydymo metodus ir tendencijas aptarė garsūs Didžiosios Britanijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokslininkai....
Skaityti daugiauVakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalyse ir Lietuvoje dažniausia moterų onkologinė liga yra krūties vėžys. Šalyje kasmet diagnozuojama daugiau kaip 1000 naujų krūties vėžio atvejų. 2000 metais krūties vėžys diagnozuotas 1270 moterų. Gimdos kaklelio vėžys – viena iš pikčiausių onkologinių ligų. 1990 m. sergamumas gimdos kaklelio vėžiu padidėjo apie 68 proc., o mirštamumas nuo jo – apie 25 proc. 2003 m. Lietuvoje šia liga susirgo net 462 moterys. Tokią situaciją lemia vėlyva ligos diagnostika ir nepakankama prevencija. ...
Skaityti daugiauMelanomos plitimas pasaulyje kelia vis didesnį nerimą specialistams. Liūdna statistika verčia susimąstyti, ar ne per brangiai mokama už grožio industrijos propaguojamą tamsiai įdegusį, žvilgantį kūną. Vartotojai šį grožio kultą neretai suvokia tiesiogiai - tereikia paskrudinti kūną saulėje ar soliariume, ir tapsi savotiško grožio elito dalimi. O kaip yra iš tiesų?...
Skaityti daugiauDiagnozė vėžys – didelis išbandymas ir susirgusiam, ir jo artimiesiems, kuris, deja, ne visada baigiasi laimingai. Kodėl vieni pasveiksta ar sustabdo ligą, o kiti – ne? Sakoma, kad įtakos tam turi ir individualios organizmo savybės, ir teigiamas nusiteikimas. Tačiau suprantama, kad vien gerų emocijų vėžiui įveikti nepakaks. Šią sunkią kovą gali laimėti tik tas, kuris gauna visapusišką pagalbą. Todėl greta pagrindinio būtino tradicinio gydymo (chirurgijos, chemoterapijos, radioterapijos) svarbi tampa ir laiku suteikta informacija apie alternatyvius metodus, kurie irgi gali padidinti gyvenimo viltį....
Skaityti daugiauGegužės mėnesį minima Euromelanomos diena, kurios metu žmonės skatinami pasitikrinti ir laiku pagauti šią baisią ligą. Melanoma yra rečiausia odos vėžio forma: 2009 m. duomenimis, Lietuvos odos piktybinių navikų struktūroje ji užima 15 proc., tačiau nuo jos miršta 75 proc. pacientų. Statistika taip pat rodo, kad melanoma sergančiųjų amžius jaunėja, todėl tiesiog būtina gerai suvokti rizikos mastus ir tinkamai šviestis. Apie melanomą, jos priežastis, tikrinimosi būtinybę ir gydymą kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktore dr. Matilda Bylaite....
Skaityti daugiauAnot Kauno klinikų Onkologijos skyriaus vadovės gydytojos chemoterapeutės dr. Rasos Jančiauskienės, GIST nėra įprastinis žarnyno navikas. Didžioji dalis storosios žarnos piktybinių navikų (98 proc.) yra adenokarcinomos, t.y. iš liaukinio epitelio atsirandantys navikai. GIST – virškinamojo trakto sarkoma, t.y. mezenchiminis navikas. Jis atsiranda iš Cajal ląstelių, kurios, kai jos sveikos, kontroliuoja virškinamojo trakto judrumą. GIST diagnozuojamas labai retai: per metus 1 mln. gyventojų tenka tik 10–20 naujų atvejų. Vadinasi, galima manyti, kad Lietuvoje kiekvienais metais turėtų būti nustatoma apie 30–60 naujų ligos atvejų....
Skaityti daugiauKalbėti apie šią ligą, ko gero, geriausia skaičiais: Lietuvoje kasmet nuo jos miršta apie 100 žmonių. Tarp jaunų moterų – tai antras pagal dažnumą mirtinas vėžys po krūties vėžio. Melanoma – pavojingiausias odos vėžys, o per pastaruosius du dešimtmečius jos atvejų padaugėjo dvigubai....
Skaityti daugiauPagal piktybinių navikų dažnį gimdos kaklelio vėžys užima antrą vietą tarp moterų sergamumo onkologinėmis ligomis. Ypač skaudu, kad mirtingumas nuo šios ligos tebėra labai didelis. Skaičiai išties nedžiugina: kasmet mūsų šalyje nustatoma apie 540 naujų šio vėžio atvejų, beveik 270 moterų nuo jo miršta. Kaip padėti mūsų moterims ir ligą nustatyti kuo anksčiau, kai dar galimas sėkmingas gydymas? Komentuoja GK klinikos gydytoja akušerė –ginekologė m. med. dr. Rūta Kurtinaitienė....
Skaityti daugiauŠį kartą kalbėsimės apie gana plačiai paplitusį krūties vėžį. Kaip gyventi toliau, grįžus iš sanatorijos po reabilitacinio gydymo? Apie tai kalbamės su Birštono „Tulpės“ sanatorijos Fizinės medicinos reabilitacijos (FMR) skyriaus vedėja fizinės medicinos reabilitacijos gydytoja terapeute Aušra Mituzaite ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno ligoninės psichologe Greta Glizikiene....
Skaityti daugiauNepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo naujovių, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka dažniausia moterų piktybine liga. Spalio mėnuo tradiciškai skiriamas krūties vėžio problemoms nagrinėti, tikriausiai girdėjote ne vieną pranešimą, skaitėte straipsnių. Todėl šio mėnesio žinių patikros testas bus skirtas krūties vėžio klausimams. ...
Skaityti daugiauŠią vasarą atlikta vyrų apklausa parodė, kad jie labiau bijo vizito pas urologą negu prostatos vėžio. Tuo tarpu, specialistų teigimu, baimė profilaktiškai pasitikrinti nėra pagrįsta, nes šiandien šią ligą galima sėkmingai gydyti, ypač jeigu ji nustatoma pradinių stadijų....
Skaityti daugiauEuropos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į padažnėjusius vyrų prostatos ligų atvejus. Kita vertus, yra ir gerų žinių, kurių svarbiausia – jog šiandien sergantysis vėžiu nėra pasmerktasis, nes šiuolaikinė medicina atranda vis veiksmingesnių gydymo būdų ir priemonių, sugebančių pratęsti ne tik žmogaus gyvybę, bet ir visavertį gyvenimą....
Skaityti daugiauDažniausia vyrų onkologinė liga – prostatos vėžys – kasmet nustatoma daugiau nei 2 tūkst. vyrų ir pasiglemžia beveik 500 gyvybių. Nerimą kelia tai, kad pastaraisiais metais ši liga vis dažniau diagnozuojama ne tik pagyvenusiems, bet ir pakankamai jauniems darbingo amžiaus vyrams. Problemos aktualumą parodo sparčiai didėjantis sergančiųjų skaičius. Jeigu 2003 m. medikai diagnozavo 1516 naujų atvejų, tai 2007 m. šis skaičius išaugo iki 3459, t.y. per penkerius metus sergančiųjų padaugėjo daugiau negu dvigubai – net 128 proc. ...
Skaityti daugiau