Iki šiol nebuvo specifinių vaistų ūmiam migrenos priepuoliui gydyti. Gydymui vartoti analgetikai bei vėmimą slopinantys medikamentai neveikė migrenos priepuolio metu atsirandančių kraujagyslių pakitimų. Labiau specifiniai medikamentai - ergotamino preparatai, deja, sukelia stiprų šalutinį poveikį. Be to, jie taip pat ne visuomet pakankamai veiksmingi.
Migreninis skausmas paprastai būna vienpusis, pulsuojantis, vidutinio ir stipraus intensyvumo, paūmėjantis nuo įprastinės fizinės veiklos. Dažnai jis lydimas pykinimo, jo intensyvumą padidina triukšmas, šviesa. Skausmas paprastai trunka 4-72 valandas. Neretai būna ir vadinamoji migrena su aura. Tuomet prieš prasidedant galvos skausmui būna įspėjamieji priepuolio simptomai. Dažnai prieš akis atsiranda laužytais kraštais žvaigždės formos figūra, kuri nuo savo fiksacijos taško pamažu plinta į dešinę ar į kairę. Neretai prieš priepuolį būna įvairūs dilgčiojimai, primenantys adatėlių ar smeigtukų dūrius. Sunkesnė auros forma - vadinamoji hemipleginė aura, kai auros metu nusilpsta viena ar kita kūno pusė. Auros priežastis - galvos smegenų kraujotakos sumažėjimas dėl prieš priepuolį kylančio kraujagyslių spazmo. Reikia atsiminti, kad būna įvairių migrenos formų ir neretai vieni iš pagrindinių migrenos priepuolio požymių yra galvos svaigimas, dvejinimasis akyse, kalbos sutrikimas ir t.t., o ne tik galvos skausmas. Kai kuriems ligoniams migrenos priepuolis komplikuojasi migreniniu insultu. Reikia atsiminti, kad migrenos diagnozę turi nustatyti tik gydytojas.
Prieš migrenos priepuolį paprastai būna galvos kraujagyslių spazmas. Tai periodas, kurio metu atsiranda vadinamoji aura, tai yra kyla įvairūs priepuolį pranašaujantys požymiai (mirguliavimas akyse, zigzagai, kūno tirpimas ir pan.) Tuo tarpu paties migrenos priepuolio metu galvos kraujagyslės išsiplečia, jų tonusas sumažėja, jos nebesugeba susitraukti, sulėtėja kraujo cirkuliacija, padidėja sienelės laidumas, todėl pro kraujagyslių sienelę gali praeiti įvairios kenksmingos medžiagos. Šiuolaikinė migrenos priepuolių teorija pagrindinį vaidmenį skiria uždegiminiam procesui ir mediatoriui (mediatoriai - tai medžiagos, kurių dėka perduodami nerviniai impulsai) 5-hidroksitriptaminui (5-HT), kuris, veikdamas vadinamąją trigemino - vaskulinę sistemą, sutraukia kraujagysles.
Kadangi kiekvienas mediatorius perduoda impulsus nervų galūnėlėse esančiais jam skirtais receptoriais, tai ilgai buvo ieškoma vaistų, kurie veiktų 5-HT receptorius ir tuo būdu padėtų susiaurinti priepuolio metu išsiplėtusias galvos kraujagysles. Tačiau 5-HT receptoriai yra įvairių rūšių ir yra išsidėstę visame kūne. Poveikis kai kurių rūšių 5-HT receptoriams, kurie yra, pvz., širdyje, yra nenaudingas, nes skatina vainikinių širdies kraujagyslių susitraukimą. Todėl kaip didelį mokslo pasiekimą galima vertinti sukūrimą vaistų, kurie veikia tik tuos receptorius, kurie sutraukia galvoje esančias kraujagysles ir neveikia kituose organuose esančių kraujagyslių. Būtent toks vaistas ir yra Zomigas, arba zolmitriptanas. Iki šiol vartoti vaistai nuo migrenos negali efektyviai veikti, nes jie nepašalina skausmo priežasties.
Zomigas veikia dviejų rūšių receptorius: 5-HT1B ir
5-HT ir todėl pasižymi periferiniu ir centriniu poveikiu.
Dėl periferinio Zomigo poveikio receptoriams 5-HT1B, esantiems galvos kraujagyslėse, susitraukia išsiplėtusios galvos kraujagyslės, slopinamas uždegiminis procesas ir dėl sulėtėjusios kraujotakos išsiskiriančių kraujagysles plečiančių ir didinančių skausmą medžiagų - neuropeptidų atsipalaidavimas.
Dėl centrinio poveikio 5-HT1D receptoriams, kurie yra smegenų kamiene, slopinamas skausmo perdavimas galvos smegenyse ir kraujagysles išplečiančios medžiagos - vazoaktyvaus intesticinio peptido išsiskyrimas. Dėl poveikio smegenų kamienui sumažėja pykinimas ir vėmimas.
• Zomigas efektyvus vartojant 2,5 mg priepuolio metu.
• Zomigas efektyvus bet kuriuo priepuolio laikotarpiu, t.y. jis efektyvus ne tik priepuolio pradžioje, bet ir vėliau. Tačiau patartina nuryti Zomigo tabletes kiek galima anksčiau, tik pajutus migrenos galvos skausmo priepuolį.
• Zomigas nerekomenduojamas skausmo profilaktikai.
• Daugeliui ligonių skausmas praeina per 1 valandą.
• Zomigas efektyvus tiek vyrams, tiek moterims
• Zomigas pašalina ne tik skausmą, bet ir priepuolio metu atsiradusį pykinimą, vėmimą, padidėjusį jautrumą šviesai, garsui.
• Zomigas efektyvus gydant įvairaus pobūdžio migreną, t.y. migreną be auros, migreną su aura, migreninius skausmus, susijusius su menstruacijomis.
• Zomigas veikia vidutinius ir sunkius migrenos priepuolius.
• Zomigas veiksmingas vartojant atskirų migrenos priepuolių metu (bet ne profilaktikai).
• Zomigas gali būti vartojamas tiek po valgio, tiek ir nevalgius.
• Zomigas pagerina savijautą, todėl gyvenimas tampa pilnavertiškesnis.
Zomigas yra išleidžiamas tabletėmis po 2,5 ir 5 mg. Rekomenduojama Zomigo dozė migrenos priepuoliui gydyti yra 2,5 mg. Jei simptomai nepranyksta arba vėl atsiranda, antroji dozė būna veiksminga. Jei būtina antroji dozė, ją reikia nuryti ne anksčiau kaip praėjus 2 val. po pirmosios dozės. Jei ligonio būklė nepagerėjo po 2,5 mg dozės, tai vėlesni priepuoliai turi būti gydomi 5 mg Zomigo dozėmis. Pasikartojančių priepuolių atvejais rekomenduojama, kad per visą parą suvartota Zomigo dozė nebūtų didesnė nei 15 mg. Dar kartą priminsime, kad Zomigas neskiriamas priepuolio profilaktikai.
Zomigas neskiriamas ligoniams, jei žinoma, kad jie alergiški kokiai nors jo sudedamajai daliai. Jis neskiriamas ligoniams, kuriems yra nekontroliuojama hipertenzija. Nors Zomigas gerai toleruojamas vaistas, bet dėl jo vartojimo, šalutinių poveikių, taip pat sąveikos su kitais vaistais būtina pasitarti su gydančiu gydytoju.
Apibendrinant reikia pasakyti, kad Zomigas - tai naujos kartos vaistas nuo migrenos priepuolių. Jį paprasta vartoti, jis veikia efektyviai ir greitai.
Vis pasikartojantis galvos skausmas gali pranešti apie kur kas rimtesnę problemą – migreną. Vis dėlto dažnas pacientas apie varginančius galvos skausmus net nesusimąsto ir skuba gerti vaistų nuo skausmo. Deja, bet toks piktnaudžiavimas vaistiniais preparatais nuo skausmo gali pridaryti tik dar daugiau žalos. Ar kada teko girdėti apie medikamentinį galvos skausmą? O ar žinote, kokie simptomai pasireiškia migrenos priepuolio metu? Galbūt ir Jums jau reikėtų labiau įsiklausyti į savo organizmą ir įsitikinti, ar šis „paprastas“ galvos skausmas nėra vienas iš migrenos simptomų. ...
Skaityti daugiauMigrena nėra paprastas galvos skausmas, kaip daug kas mano, mat priepuolio metu pasireiškia ne tik jis. Manoma, kad vien Lietuvoje migrena serga iki 12 procentų gyventojų, o visame pasaulyje jos paplitimas siekia apie 10 proc. Migrena nėra vien tik sveikatos problema – dažnai pasikartojantys ir varginantys priepuoliai gali prastinti asmens emocinę sveikatą ir mažinti jo darbingumą. Pavyzdžiui, mažiausiai du migrena sergantys asmenys iš trijų priepuolio metu yra mažiau darbingi, o maždaug vienas asmuo iš trijų – iš viso nedarbingas. Taigi migrena yra ne tik sveikatos, bet ir socialinė ir ekonominė problema, kurią reikėtų spręsti. Vis dėlto pirmiausiai reikėtų pakeisti daugelio požiūrį į šią ligą – tai nėra „ponų liga“, o migrenos priepuolio metu skausmai kartais būna tokie stiprūs, kad gali net aptemti sąmonė. ...
Skaityti daugiauMaždaug 10-15 proc. žmonių kenčia nuo migrenos. Dažniausiai serga darbingo amžiaus žmonės, ypač 35-40 metų amžiaus. Moterys kenčia nuo migreninių galvos skausmų 2-3 kartus dažniau negu vyrai. Didelis darbingų žmonių sergamumas, prarastos darbingos dienos, priverstinis gyvenimo būdo pakeitimas - visa tai verčia ieškoti efektyvių migrenos gydymo metodų....
Skaityti daugiaumigrena – tai epizodinis galvos skausmas, kai kartu pasireiškia įvairių...
Skaityti daugiauMigrena yra viena iš dažniausių neurologinių ligų: ja serga 17,6 proc. vaisingo amžiaus moterų ir 6 proc. vyrų. Moterų migrenos priepuoliams dar būdinga tai, kad jie dažnai susiję su menstruaciniu ciklu. Tokie priepuoliai gali būti sunkesni, ilgesni ir sunkiau gydomi nei su ciklu nesusiję tos pačios pacientės migrenos priepuoliai. Apie migreną kalbamės su Vilniaus universiteto greitosios pagalbos ligoninės ir Širdies chirurgijos centro gydytoju neurologu Aleksandru KIRJAZOVU. ...
Skaityti daugiauMigrena, kuriai būdingi besikartojantys stipraus galvos skausmo priepuoliai, dažniau serga moterys – aktyviai gyvenančios, daug dirbančios. Tai nereiškia, kad jų nebūna vyrams. Būna, tik kur kas rečiau. Daugeliui, bent kartą susidūrusiam su migreniniu skausmu, kurį dar lydi ir įvairūs neurologiniai, virškinamojo trakto ir vegetacinės nervų sistemos sutrikimai, nereikia aiškinti, kaip tai vargina. Tad kaip padėti sau išgyventi priepuolius sergant migrena? O gal įmanoma jų išvengti ar bent suretinti? Pataria Lietuvos sveikatos mokslų universiteto visuomenes sveikatos doktorantė gydytoja neurologė Alma Januškevičienė....
Skaityti daugiauNepakeliamas galvos skausmas ir paralyžiuota kasdienybė – tai migrena sergančių žmonių palydovai. Nors PSO priskiria migreną prie didžiausią negalią sukeliančių lėtinių ligų, ji vis dar nepakankamai diagnozuojama ir ne visada tinkamai gydoma. O juk dažnai stiprus galvos skausmas, užklumpantis netikėtai bet kur ir bet kada, kasdienybę padaro nepakeliamą....
Skaityti daugiauGalvos skausmo priežasčių gali būti labai daug. Viena dažniausių – migrena. Tai labai paplitusi liga – migrena kamuoja bene dešimtadalį suaugusiųjų....
Skaityti daugiauGalvos skausmas yra vienas iš dešimties dažniausiai pasitaikančių nusiskundimų (galvos skausmus jaučia apie 60-70 proc. gyventojų). Viena iš labiausiai paplitusių ligų, pasireiškiančių priepuoliniais galvos skausmais, yra migrena. Ji dažniausiai prasideda jauname amžiuje lytinio brendimo metu (15-16 m.), tačiau gali pasireikšti ankstyvoje vaikystėje, rečiau - vyresniame amžiuje Tai labiau “moteriška” liga, ja serga apie 13-14 proc. moterų ir tik 6-7 proc. vyrų....
Skaityti daugiauapie „sugyvenamo būdo” migreną apie 20 proc. žmonių “savo...
Skaityti daugiau