){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Migrena – tai epizodinis galvos skausmas, kai kartu pasireiškia įvairių neurologinių, virškinamojo trakto ir autonominės (vegetacinės) nervų sistemos sutrikimų. Šis skausmas trunka nuo 4 iki 72 valandų, pasireiškia šleikštulys, vėmimas. Maždaug 15 proc. migrenos kamuojamų žmonių prieš priepuolį jaučia tam tikrus simptomus, vadinamus aura. Jie gali tęstis nuo 10 iki 25 minučių. Įvairiose šalyse migrena serga apie 18 proc. moterų ir 6 proc. vyrų.
Migrena buvo pripažinta liga daugiau kaip prieš 3000 metų. Pirmieji duomenys apie migreną rasti Tebų kapavietėse aptiktame papiruse, parašytame 1200 m. pr. m. e. Jame surašyti magiški užkeikimai, padedantys išgydyti galvos skausmą, vadinamą pusės galvos skausmu. Migrena buvo gydoma įvairiausiais būdais: ir maldomis bei užkalbėjimais, ir neabejotinai pavojinga kaukolės trepanacija. Trepanacija – tai kaukolės kaulo segmento išėmimas arba skylės išgręžimas. Taip XVII amžiuje Prancūzijoje buvo mėginama įveikti kitiems gydymo būdams atsparią migreną.
Migrenos pavadinimas kilo nuo žodžio hemicrania, reiškiančio vienos galvos pusės skausmą, nors jis gali būti išplitęs ir po visą galvą. Galvos skausmas nėra vienintelis migrenos simptomas. Daugumą žmonių vargina šleikštulys, pykinimas, silpnumas, jie dažnai negali atlikti įprastų dienos darbų. Kai kuriems žmonėms, kenčiantiems migrenos priepuolius, tenka gulėti ramiai tamsoje ir tyloje tol, kol baigsis priepuolis. Kai kurie priepuolio metu negali net pagalvoti apie maistą, kitiems maistas palengvina pykinimą. Migreną galima laikyti organizmo gyvybinės energijos slopintoja.
Iki šiol nėra vieningos nuomonės apie migrenos pasireiškimo priežastis ir poveikį smegenims. Priepuolio metu galvos kraujagyslės iš pradžių susitraukia, po to plečiasi. Tai sukelia galvos smegenų kraujotakos sutrikimą. Pagal požiūrį migreninių galvos skausmų priežastis skiriamos kelios teorijos: palaikantieji kraujagyslių teoriją teigia, kad migreniniai galvos skausmai atsiranda dėl galvos smegenų kraujagyslių plėtimosi, neurologinės teorijos šalininkai tvirtina, kad migrenos kilmė yra neurologinė, migrena kyla dėl pasikeitimų nervų sistemoje, be to, atlikus tyrimus nustatyta, kad migrenai įtakos turi ir tam tikri cheminės informacijos perdavėjai smegenyse, vadinamieji neurotransmiteriai, ypač serotoninas, kitaip 5-hidroksitriptaminas.
Migrenos priepuolių metu apie 80 proc. žmonių būna nedarbingi, todėl reikalinga profilaktika, veiksmingai apsauganti nuo priepuolių. Nuo senų laikų liaudies medicinoje gerai žinomas stebuklingas skaistenio poveikis gydant šį negalavimą. Skaistenis (Tanecetum parthenium) apsaugo nuo migrenos priepuolių. Vienodai veiksmingi ir švieži augalo lapai, ir iš jo pagamintos kapsulės. Poveikis išryškėja nuo gydymo pradžios praėjus 6 savaitėms. Pagrindinė veiklioji medžiaga – partenolidai. Šios medžiagos malšina uždegimą, mažina trombocitų agregaciją („sulipimą“), slopina prostaglandinų sintezę, mažina serotonino išsiskyrimą, slopina histamino išsiskyrimą iš putliųjų ląstelių, taigi reguliuoja specifinius organizme vykstančius procesus, sukeliančius migreną.
Vartojant skaistenių maisto papildų, retėja migrenos priepuoliai, o priepuolių metu sušvelnėja migrenos simptomai. Ilgesnį laiką vartojant skaistenio preparatų, migrena pamažu išnyksta.
Šiuo metu Lietuvoje atsirado naujas analogų neturintis puikus „Gamtos namų“ maisto papildas „Amigrolis“. Jis skirtas migreniniams galvos skausmams slopinti. Vienoje „Amigrolio“ kapsulėje yra 30 mg patentuoto skaistenių (Tanecetum parthenium) ekstrakto Pharmafew®, turinčio 4 proc. veikliųjų medžiagų partenolidų. Reikia gerti po 1 kapsulę per dieną. Preparato rekomenduojama vartoti mažiausiai tris keturis mėnesius. Tinka vartoti nuo 12 metų.
Vis pasikartojantis galvos skausmas gali pranešti apie kur kas rimtesnę problemą – migreną. Vis dėlto dažnas pacientas apie varginančius galvos skausmus net nesusimąsto ir skuba gerti vaistų nuo skausmo. Deja, bet toks piktnaudžiavimas vaistiniais preparatais nuo skausmo gali pridaryti tik dar daugiau žalos. Ar kada teko girdėti apie medikamentinį galvos skausmą? O ar žinote, kokie simptomai pasireiškia migrenos priepuolio metu? Galbūt ir Jums jau reikėtų labiau įsiklausyti į savo organizmą ir įsitikinti, ar šis „paprastas“ galvos skausmas nėra vienas iš migrenos simptomų. ...
Skaityti daugiauMigrena nėra paprastas galvos skausmas, kaip daug kas mano, mat priepuolio metu pasireiškia ne tik jis. Manoma, kad vien Lietuvoje migrena serga iki 12 procentų gyventojų, o visame pasaulyje jos paplitimas siekia apie 10 proc. Migrena nėra vien tik sveikatos problema – dažnai pasikartojantys ir varginantys priepuoliai gali prastinti asmens emocinę sveikatą ir mažinti jo darbingumą. Pavyzdžiui, mažiausiai du migrena sergantys asmenys iš trijų priepuolio metu yra mažiau darbingi, o maždaug vienas asmuo iš trijų – iš viso nedarbingas. Taigi migrena yra ne tik sveikatos, bet ir socialinė ir ekonominė problema, kurią reikėtų spręsti. Vis dėlto pirmiausiai reikėtų pakeisti daugelio požiūrį į šią ligą – tai nėra „ponų liga“, o migrenos priepuolio metu skausmai kartais būna tokie stiprūs, kad gali net aptemti sąmonė. ...
Skaityti daugiauMaždaug 10-15 proc. žmonių kenčia nuo migrenos. Dažniausiai serga darbingo amžiaus žmonės, ypač 35-40 metų amžiaus. Moterys kenčia nuo migreninių galvos skausmų 2-3 kartus dažniau negu vyrai. Didelis darbingų žmonių sergamumas, prarastos darbingos dienos, priverstinis gyvenimo būdo pakeitimas - visa tai verčia ieškoti efektyvių migrenos gydymo metodų....
Skaityti daugiaumigrena – tai epizodinis galvos skausmas, kai kartu pasireiškia įvairių...
Skaityti daugiauMigrena yra viena iš dažniausių neurologinių ligų: ja serga 17,6 proc. vaisingo amžiaus moterų ir 6 proc. vyrų. Moterų migrenos priepuoliams dar būdinga tai, kad jie dažnai susiję su menstruaciniu ciklu. Tokie priepuoliai gali būti sunkesni, ilgesni ir sunkiau gydomi nei su ciklu nesusiję tos pačios pacientės migrenos priepuoliai. Apie migreną kalbamės su Vilniaus universiteto greitosios pagalbos ligoninės ir Širdies chirurgijos centro gydytoju neurologu Aleksandru KIRJAZOVU. ...
Skaityti daugiauMigrena, kuriai būdingi besikartojantys stipraus galvos skausmo priepuoliai, dažniau serga moterys – aktyviai gyvenančios, daug dirbančios. Tai nereiškia, kad jų nebūna vyrams. Būna, tik kur kas rečiau. Daugeliui, bent kartą susidūrusiam su migreniniu skausmu, kurį dar lydi ir įvairūs neurologiniai, virškinamojo trakto ir vegetacinės nervų sistemos sutrikimai, nereikia aiškinti, kaip tai vargina. Tad kaip padėti sau išgyventi priepuolius sergant migrena? O gal įmanoma jų išvengti ar bent suretinti? Pataria Lietuvos sveikatos mokslų universiteto visuomenes sveikatos doktorantė gydytoja neurologė Alma Januškevičienė....
Skaityti daugiauNepakeliamas galvos skausmas ir paralyžiuota kasdienybė – tai migrena sergančių žmonių palydovai. Nors PSO priskiria migreną prie didžiausią negalią sukeliančių lėtinių ligų, ji vis dar nepakankamai diagnozuojama ir ne visada tinkamai gydoma. O juk dažnai stiprus galvos skausmas, užklumpantis netikėtai bet kur ir bet kada, kasdienybę padaro nepakeliamą....
Skaityti daugiauGalvos skausmo priežasčių gali būti labai daug. Viena dažniausių – migrena. Tai labai paplitusi liga – migrena kamuoja bene dešimtadalį suaugusiųjų....
Skaityti daugiauGalvos skausmas yra vienas iš dešimties dažniausiai pasitaikančių nusiskundimų (galvos skausmus jaučia apie 60-70 proc. gyventojų). Viena iš labiausiai paplitusių ligų, pasireiškiančių priepuoliniais galvos skausmais, yra migrena. Ji dažniausiai prasideda jauname amžiuje lytinio brendimo metu (15-16 m.), tačiau gali pasireikšti ankstyvoje vaikystėje, rečiau - vyresniame amžiuje Tai labiau “moteriška” liga, ja serga apie 13-14 proc. moterų ir tik 6-7 proc. vyrų....
Skaityti daugiauapie „sugyvenamo būdo” migreną apie 20 proc. žmonių “savo...
Skaityti daugiau
