){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Besibaigiantys 2013-ieji metai – paskelbti sveikatingumo metais – ragina mus vis susimąstyti apie savo ir artimųjų sveikatą. Tačiau savo sveikata reikia nepamiršti rūpintis kiekvieną dieną. Sveikatos formulė paprasta – ar būsime sveiki priklauso nuo mūsų gyvensenos įpročių ir aplinkos, kurioje gyvename. Net trečdalį savo gyvenimo žmogus praleidžia miegodamas. Nėra abejonių, jog nuo miego kokybės priklauso mūsų sveikata, savijauta, santykiai su artimaisiais ir net nuotaika.
Pati svarbiausia poilsio zona namuose – miegamasis. Čia mes norime jaustis saugūs. Turbūt faktas, kad miegame ne vieni, nebūtų toks baisus, jei ne bauginanti statistika – 10–15 proc. žmonių alergiški dulkių erkutėms. Ši alergija ne tik trikdo miegą, bet ir yra pastovaus nuovargio priežastis, kadangi tęsiasi ištisus metus.
Ar tu esi vienas iš daugelio, kenčiančių nuo alergijos dulkių erkutėms?
Alergija namų dulkių erkutėms sudaro 75 % visų alergijos rūšių. Šiandiena ji vadinama civilizacijos liga, kuri didėja proporcingai augant urbanizacijai, aplinkos užterštumui, daug laiko praleidžiant mažai vėdinamose patalpose.
Nuo 1964 metų, kai Olandijos ir Japonijos mokslininkai nustatė, kad Dermatophagoides pteronyssinus erkės yra namų dulkių sukeliamų ligų – alerginės astmos ir rinito – priežastis, tyrimai šioje srityje vykdomi visame pasaulyje. Kai kurios erkių rūšys, paplitusios namų dulkėse, yra kosmopolitai. Būdamos namų dulkių alergeno šaltiniu, jautriems žmonėms sukelia alergines reakcijas, kurių pasekmė – rinitai, dermatitai, egzemos ar bronchų astma. Pastaroji diagnozuojama 1-3 proc. Lietuvos vaikų ir 4proc. suaugusiųjų. Dulkių erkutėms ypač jautrūs bronchine astma sergantys žmonės, o astma suserga daugiau nei pusė dulkių erkutėms alergiškų vaikų.
Vykdant tarptautinę vaikų alergijos profilaktikos programą (SPACE – Study on Prevention of Allergy in Children in Europe), buvo ištirta, kiek paplitusios alerginės ligos ir jų simptomai tarp Vokietijos, Anglijos, Graikijos ir Lietuvos vaikų ir jų šeimos narių. Apklausoje dalyvavo 4871 šeima, auginanti 20-48 mėnesių amžiaus vaikus.
Tyrimo išvados verčia sunerimti:
• Vidutiniškai 42 proc. 20-48 mėnesių amžiaus vaikų įvairiuose Europos regionuose auga šeimose, kuriose bent vienas tėvas yra alergiškas.
• Lietuvos vaikų tėvai dažniausiai nurodo atopinio dermatito (egzemos) simptomus, o tarp Vakarų Europos tėvų dažnesni astmos ir alerginio rinito požymiai.
• Lietuvoje tarp mažų vaikų labiausiai paplitę astmos simptomai. Tokie pat duomenys gauti Vokietijoje bei Graikijoje. Tarp Anglijos vaikų dominuoja atopinio dermatito simptomai.
• Vidutiniškai 14 proc. mažų vaikų, dalyvavusių SPACE programoje, jau alergiški namų dulkių erkučių alergenams.
Kaip apsaugoti save ir savo artimuosius?
Visuomenės sveikatos specialistai pastebi, kad alergija tampa vis didesne problema milijonams žmonių visame pasaulyje. Tai, žinoma, įtakoja nuolat didėjantis aplinkos užterštumas, tam tikri gyvensenos įpročiai.
Panevėžio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro sveikatos stiprinimo specialistė A. Kuzmienė pastebi, kad „daugelis žmonių net nenutuokia, jog yra alergiški būtent dulkių erkutėms. Sveikam miegui neužtenka kambario tik išvėdinti bei palaikyti švarą jame. Žinoma, tai yra svarbu, tačiau būtina atkreipti dėmesį ir į čiužinį, ant kurio miegate bei kokias pagalves ir anklodes naudojate. Viskas turi savo „galiojimo laiką“, tad čiužiniai, naudojami dešimtmečiais gali tapti jūsų priešu“. Nors daugeliui pasirodys, jog misija neįmanoma, visgi galima išvengti ar bent sumažinti alergenų patekimą į mus supančią aplinką. „Sveiko miego praktika – keisti įpročius, atsinaujinti, kruopščiai rūpintis aplinka, kurioje praleidžiame daugiausiai laiko“ – pataria specialistė.
Technologijos nestovi vietoje, vis judama į priekį. Kaip neapsigauti, įsigyjant naują čiužinį, konsultuoja „Interjerų vizija“ direktorė Aušra Vaitiekaitė: „Čiužinių gamintojai rado sprendimą, kaip galima apsisaugoti nuo bakterijų ir dulkių, supančių mus miegamajame. Žmonėms, kurie yra alergiški, rekomenduojami čiužiniai pagaminti iš atvirų porų putų poliuretano HR: tai Sinuflex, Softy hr, Fyzio plius. Šie čiužiniai tinka alergiškiems žmonėms, nes yra ekologiški, puikiai praleidžia orą, todėl drėgmė greitai išgaruoja. Jautresniems žmonėms, ypač vaikams, svarbiausia parinkti čiužinį, kuriame yra sukurta nepalanki terpė kauptis bakterijoms ir dulkių erkutėms.“ Anot A. Vaitiekaitės, kalbant apie čiužinius alergiškiems žmonėms, reikia paneigti mitą, kad kas natūralu – tas sveika. „Venkite čiužinių su natūraliomis medžiagomis, nes būtent natūralioje terpėje labiausiai mėgsta veistis mikroorganizmai“ – pataria A. Vaitiekaitė.
Pasirūpinkite savo ir savo artimųjų sveikata jau dabar !
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauMedicinos pasaulyje nerimą sukėlė 2000 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateikti duomenys apie nemigų ir kitų miego sutrikimų išplitimą tarp gyventojų bei su tuo susijusią ekonominę, fizinę ir psichologinę žalą. Pasirodo, kad tik 5 proc. gyventojų kreipiasi į medikus dėl miego sutrikimų. Kiti nežino, koks turi būti normalus miegas ir budrumo laipsnis dieną bei į ką kreiptis pagalbos....
Skaityti daugiauAr jūsų dar neišvarė iš miegamojo, kadangi knarkiate? O gal į kitą kambarį ketina pabėgti jūsų partnerė? Jei taip, laikas susirūpinti. Knarkimas gali būti tik įkyrus nemalonumas, tačiau gali būti ir sunkios ligos požymis. Nustatyta, kad knarkimas yra susijęs su padidėjusia hipertenzijos, insulto ir širdies ligų rizika....
Skaityti daugiauVisi žinome, kaip svarbu gerai išsimiegoti, norint būti žvaliam, stipriam ir sveikam. O štai mažyliai labai dažnai arba sunkiai užmiega, arba blogai miega. Daugelis tėvelių savo „kailiu“ patyrė, kaip sunku užmigdyti atžalėlę. Kaip išmokyti mažylį užmigti ir ką daryti, kad jūsų vaikas miegotų?...
Skaityti daugiauDaugelyje knygų ar kino filmų dažnai sutinkame epizodų, kuriuose apsakomi šiek tiek gąsdinantys, o kartais be galo linksmi vaizdai apie per miegus vaikščiojančius ar šiaip kuo nors kitu užsiimančius personažus. Tačiau filmai lieka filmais, knygos – knygomis. Ar galima tikėti viskuo, kas mums teigiama? Tikriausia neretai pagalvojame: o kas gi iš tiesų yra tas lunatizmas? Mistika, psichikos liga ar kokia kita būsena? ...
Skaityti daugiauMiegas – viena pagindinių sąlygų, kad žmogus jaustųsi žvalus, darbingas ir nestokotų optimizmo. Tačiau įtemptas gyvenimo tempas, stresas, asmeniniai išgyvenimai neretai trukdo užmigti, o žmogus, net ir išmiegojęs visą naktį, jaučiasi irzlus ir pavargęs. Kada verta nerimauti, kokios nemigos pasekmės organizmui – apie tai kalbėjomės su KMU Neurologijos klinikos profesore Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauTai ne liga, o liguistas įprotis. Dažniausiai dantimis griežiama naktį, per miegą, kartais dantimis griežiama ir dieną. Ilgą laiką griežiant dantimis, galima pažeisti dantenas, taip pat galimas žandikaulių pažeidimas....
Skaityti daugiauŽmonių žvilgsnius traukia pailsėjęs, žvalus ir švytintis veidas. Taip pat ir po bemiegės nakties pabrinkę ir pajuodę paakiai, papilkėjęs veidas. Tačiau tai – ne taip malonu kaip sužavėti skaistumu. Kokios yra pagrindinės taisyklės, kurių reikia laikytis prieš einant miegoti, kad kitą dieną spinduliuotumėme gaivumu, gražia oda ir energija? Apie tai pasakoja „Jaunatvės namų“ kosmetikė Indrė Buslienė. ...
Skaityti daugiauApie nemigą, lunatizmą, griežimą dantimis, kalbėjimą per miegus žinoma nemažai. Tačiau miego paralyžius vis dar kelia daugybę klausimų – kas apskritai tai yra, kodėl jis atsiranda ir pan. Apie tai plačiau pasakoja Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Miego sutrikimų laboratorijos gydytoja Raminta Masaitienė. ...
Skaityti daugiauVisi žino, kokie natūralūs ir šilti yra vilnoniai drabužiai, tradiciškai populiarūs ir mėgstami mūsų atšiauraus klimato krašte. Tuo tarpu vilnonė patalynė Lietuvoje vis dar egzotika. Savo unikalių savybių dėka patalynė iš vilnos turėtų tapti įprasta kiekvienuose namuose. ...
Skaityti daugiauVidutiniškai mes „pramiegame“ dvidešimt penkerius savo gyvenimo metus. Atrodytų – laiko švaistymas, ypač esant dabartiniam greitam gyvenimo tempui, tačiau būtent miegant organizmas pasiruošia būdravimo periodui, sureguliuoja vidines funkcijas. Todėl jis labai svarbus mūsų kasdienei veiklai, visaverčiam darbui, imuninės sistemos būklei....
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauNiekas taip neatgaivina pavargusio kūno ir proto kaip geras, kokybiškas miegas. Miegant sulėtėja kvėpavimas, širdies darbas, pertvarkoma per dieną smegenyse susikaupusi informacija. Deja, ne visi gali džiaugtis visaverčiu miegu. Dažniausia blogo miego priežastis – knarkimas. Kenčia ne tik šalia miegantis partneris, bet ir pats knarkiantysis. Tai nėra toks jau nekaltas reiškinys, kaip anksčiau manyta. „Knarkimas – tai rimta liga, kurią nedelsiant būtina gydyti“, – sako Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto prof. Giedrius VARONECKAS. ...
Skaityti daugiauBesibaigiantys 2013-ieji metai – paskelbti sveikatingumo metais – ragina mus vis susimąstyti apie savo ir artimųjų sveikatą. Tačiau savo sveikata reikia nepamiršti rūpintis kiekvieną dieną. Sveikatos formulė paprasta – ar būsime sveiki priklauso nuo mūsų gyvensenos įpročių ir aplinkos, kurioje gyvename. Net trečdalį savo gyvenimo žmogus praleidžia miegodamas. Nėra abejonių, jog nuo miego kokybės priklauso mūsų sveikata, savijauta, santykiai su artimaisiais ir net nuotaika...
Skaityti daugiauBeveik kiekvienas žmogus patiria su miegu susijusių problemų. Nemiga vargina 15-35 proc. visų gyventojų, apie 35 proc. žmonių nesijaučia pailsėję nakties miego metu. Nuo seno tebevyrauja nuomonė, kad per parą žmogus turėtų miegoti apie 8 val., tačiau intensyvus gyvenimo ritmas dažnai neleidžia to padaryti. Ar kenkia mūsų sveikatai trumpesnė miego trukmė? Ką daryti, kai nepavyksta užmigti, o vaistų baisu vartoti, nes ryte laukia svarbus susitikimas, egzaminas ar kelionė automobiliu, tad nesinori būti mieguistam? Į šiuos ir kitus klausimus sutiko atsakyti prof. habil. dr. Vanda Liesienė....
Skaityti daugiauTeigiama, kad daugiau kaip 40 proc. suaugusiųjų knarkia, ir tai nėra vien tik knarkiančiojo problema. Šalia tokio žmogaus miegantis partneris kiekvieną naktį vidutiniškai praranda mažiausiai valandą miego. Apie knarkimo priežastis bei gydymo metodus konsultuoja Kauno medicinos universiteto klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos specialistė gydytoja habil. dr. Nora ŠIUPŠINSKIENĖ....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę