){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kosulys gali būti labai įvairus. Kartais kosulys būna labai varginantis, ypač jeigu jį lydi krūtinės skausmas, dusulys ar kai atkosima nepaprastai daug skreplių. Kartais rūkantys ar chronišku bronchitu sergantys žmonės kosi dešimtis metų.
Sekretas susidaro ir nekosinčio žmogaus kvėpavimo takuose. Tačiau kartais sergantis žmogus gali ir neatkosėti skreplių - t.y. kosėti sausu kosuliu. Skreplių buvimas ar nebuvimas padeda gydytojui diagnozuoti ligą. Pavyzdžiui, atkosint geltonos, žalios ar rusvos spalvos skreplius galima įtarti bakterinės kilmės infekciją. Švarūs, balti ar blyškūs vandeningi skrepliai rodo, kad ligą sukėlė ne bakterijos. Toks kosulys pasireiškia dėl virusinės infekcijos, alergijos ar kitų dirgiklių. Laboratorijoje skreplius galima ištirti mikroskopu.
Kadangi kosint pasišalina gleivės ir išvalomi kvėpavimo takai, kosulio, kurio metu išsiskiria labai daug gleivių, negalima slopinti. Kosulio gydymas dažniausiai priklauso nuo ligą sukėlusios priežasties. Tai gali būti infekcija, skysčių susikaupimas plaučiuose ar alergija. Bakterinės infekcijos atveju skiriami antibiotikai, sergant alergija - antihistamininiai vaistai.
Kosulį galima gydyti dviejų grupių medikamentais: kosulį slopinančiais ir atsikosėjimą gerinančiais vaistais.
Kosulį slopinantys vaistai gali būti naudojami sausam varginančiam kosuliui slopinti (tai yra tuomet, kai neatkosima skreplių). Išimtinais atvejais, pavyzdžiui, jeigu ligonis negali užmigti dėl įkyraus ir varginančio kosulio, gali būti skiriami vaistai, slopinantys kosulį, netgi tuomet, jeigu atkosimi skrepliai.
Kosulį slopinantys vaistai slopina kosulio refleksą. Vienas iš jų - kodeinas, narkotinė medžiaga, analgetikas, kuris slopina kosulio centrą smegenyse. Deja, jis gali sukelti mieguistumą, pykinimą, vėmimą ar vidurių užkietėjimą. Kodeiną vartojant ilgą laiką, dozę, reikalingą kosulio slopinimui, gali tekti padidinti. Daugelio kosulio slopinimui naudojamų narkotinių medžiagų poveikis panašus.
Dekstrometorfanas nėra narkotinė medžiaga, tačiau jis efektyviai slopina kosulio centrą smegenyse. Šios vaistinės medžiagos yra daugelio be recepto parduodamų medikamentų sudėtyje, prie jos nepriprantama, ji nesukelia mieguistumo.
Labai dažnai kosuliui, kurį sukėlė gerklų sudirginimas, slopinti vartojamos čiulpiamos tabletės, pastilės arba sirupai (demulcentai), padengiantys sudirgintą gleivinę apsaugine plėvele.
Lokaliai vartojami anestetikai, pavyzdžiui, benzokainas, slopina kosulio refleksą. Šie medikamentai purškiami į gerklę prieš gydytojui pradedant procedūras, kurias atlikti gali trukdyti kosulys, pavyzdžiui, bronchoskopijos metu.
Garų inhaliacija gali būti veiksminga priemonė nuo kosulio, jeigu jį sukelia ryklės ar kvėpavimo takų dirginimas. Inhaliuojant į kvėpavimo takus patenkanti drėgmė suskystina sekretą, todėl lengviau atsikosima.
Antihistamininiai vaistai nepasižymi kosulį gydančiu poveikiu, išskyrus tuos atvejus, kai kosulį sukėlė alergija ar vos tik persišaldžius. Jei kosulys sukeltas kitų priežasčių, antihistamininių preparatų kvėpavimo takus sausinantis poveikis gali būti pavojingas, nes tirštėja kvėpavimo takus dengiančios gleivės, todėl kosint sunkiau pasišalina.
Gleivinę sutraukiantys vaistai, pavyzdžiui, fenilefedrinas, kuris padeda užgulus nosį, kosulio neslopina, išskyrus tuos atvejus, kai jį sukėlė pati sloga.
Atsikosėjimą gerinantys vaistai padeda gleivėms pasišalinti jas suskystindami. Dažniausiai į bereceptinių vaistų sudėtį įeina jodidai ar terpinhidratas. Vaikams gali padėti nedidelės ipekakuanos sirupo dozės. Mukolitikais vadinami gleives skystinantys vaistai kartais gali būti vartojami, kai bronchų sekretas tirštas ir lipnus, pavyzdžiui, sergant cistine fibroze.
Kai kurie medikamentai pasižymi keletu gydomųjų savybių. Vienas iš jų Lasolvanas.
Lasolvanas (ambroksolio hidrochloridas) - tai atsikosėjimą gerinantis vaistas - bronchosekretolitikas, kuris stimuliuoja bronchų sekreto susidarymą, skystina klampų sekretą ir pagerina jo transportavimą (pagreitindamas ir padažnindamas virpamojo epitelio judesius) bei suaktyvina apsaugos sistemų (surfaktanto) gamybą alveolėse. Lasolvanas įvairiose šalyse gydymui jau naudojamas daugiau negu 25 metus. Lasolvanas netoksiškas, gerai toleruojamas plataus veikimo spektro preparatas, efektyviai veikiantis bronchų sekretą. Pastebėta, kad Lasolvanas ne tik skystina skreplius, pagerina jų pasišalinimą, bet ir padidina antibiotikų efektyvumą. Sergantiems viršutinių kvėpavimo takų ligomis Lasolvanas sumažina nosies užgulimą ir galvos skausmą. Lasolvanas gaminamas skysčio, skirto inhaliacijoms, sirupo bei tablečių pavidalo.
Lasolvanas gali būti skiriamas sergant ūmiomis ir lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, susijusiomis su bronchų sekrecijos sutrikimais: lėtinio bronchito paūmėjimu, obstrukciniu (astminiu) bronchitu, bronchine astma, bronchektatine liga, laringitu, sunusitu, “sausa” sloga, padeda pagyvenusiems žmonėms prieš ir po operacijų, taip pat paranteriniu būdu - intensyvios terapijos ir reanimacijos skyriuose gulintiems ligoniams stazinio plaučių uždegimo profilaktikai. Lasolvanas sėkmingai vartojamas naujagimių, kūdikių ir vaikų gydymui, kai reikia pagerinti atsikosėjimą, suskystinti sekretą, susikaupusį kvėpavimo takuose. Kaip pagalbinė priemonė jis skiriamas neišnešiotų ir silpnų naujagimių kvėpavimo nepakankamumo gydymui, t. y. surfaktanto gamybai stimuliuoti.
Kadangi kosint pasišalina gleivės ir išvalomi kvėpavimo takai, kosulio, kurio metu išsiskiria labai daug gleivių, negalima slopinti. Kosulio gydymas dažniausiai priklauso nuo ligą sukėlusios priežasties. Tai gali būti infekcija, skysčių susikaupimas plaučiuose ar alergija. Bakterinės infekcijos atveju skiriami antibiotikai, sergant alergija - antihistamininiai vaistai.
Kosulį galima gydyti dviejų grupių medikamentais: kosulį slopinančiais ir atsikosėjimą gerinančiais vaistais.
Kosulį slopinantys vaistai gali būti naudojami sausam varginančiam kosuliui slopinti (tai yra tuomet, kai neatkosima skreplių). Išimtinais atvejais, pavyzdžiui, jeigu ligonis negali užmigti dėl įkyraus ir varginančio kosulio, gali būti skiriami vaistai, slopinantys kosulį, netgi tuomet, jeigu atkosimi skrepliai.
Kosulį slopinantys vaistai slopina kosulio refleksą. Vienas iš jų - kodeinas, narkotinė medžiaga, analgetikas, kuris slopina kosulio centrą smegenyse. Deja, jis gali sukelti mieguistumą, pykinimą, vėmimą ar vidurių užkietėjimą. Kodeiną vartojant ilgą laiką, dozę, reikalingą kosulio slopinimui, gali tekti padidinti. Daugelio kosulio slopinimui naudojamų narkotinių medžiagų poveikis panašus.
Dekstrometorfanas nėra narkotinė medžiaga, tačiau jis efektyviai slopina kosulio centrą smegenyse. Šios vaistinės medžiagos yra daugelio be recepto parduodamų medikamentų sudėtyje, prie jos nepriprantama, ji nesukelia mieguistumo.
Labai dažnai kosuliui, kurį sukėlė gerklų sudirginimas, slopinti vartojamos čiulpiamos tabletės, pastilės arba sirupai (demulcentai), padengiantys sudirgintą gleivinę apsaugine plėvele.
Lokaliai vartojami anestetikai, pavyzdžiui, benzokainas, slopina kosulio refleksą. Šie medikamentai purškiami į gerklę prieš gydytojui pradedant procedūras, kurias atlikti gali trukdyti kosulys, pavyzdžiui, bronchoskopijos metu.
Garų inhaliacija gali būti veiksminga priemonė nuo kosulio, jeigu jį sukelia ryklės ar kvėpavimo takų dirginimas. Inhaliuojant į kvėpavimo takus patenkanti drėgmė suskystina sekretą, todėl lengviau atsikosima.
Antihistamininiai vaistai nepasižymi kosulį gydančiu poveikiu, išskyrus tuos atvejus, kai kosulį sukėlė alergija ar vos tik persišaldžius. Jei kosulys sukeltas kitų priežasčių, antihistamininių preparatų kvėpavimo takus sausinantis poveikis gali būti pavojingas, nes tirštėja kvėpavimo takus dengiančios gleivės, todėl kosint sunkiau pasišalina.
Gleivinę sutraukiantys vaistai, pavyzdžiui, fenilefedrinas, kuris padeda užgulus nosį, kosulio neslopina, išskyrus tuos atvejus, kai jį sukėlė pati sloga.
Atsikosėjimą gerinantys vaistai padeda gleivėms pasišalinti jas suskystindami. Dažniausiai į bereceptinių vaistų sudėtį įeina jodidai ar terpinhidratas. Vaikams gali padėti nedidelės ipekakuanos sirupo dozės. Mukolitikais vadinami gleives skystinantys vaistai kartais gali būti vartojami, kai bronchų sekretas tirštas ir lipnus, pavyzdžiui, sergant cistine fibroze.
Kai kurie medikamentai pasižymi keletu gydomųjų savybių. Vienas iš jų Lasolvanas.
Lasolvanas (ambroksolio hidrochloridas) - tai atsikosėjimą gerinantis vaistas - bronchosekretolitikas, kuris stimuliuoja bronchų sekreto susidarymą, skystina klampų sekretą ir pagerina jo transportavimą (pagreitindamas ir padažnindamas virpamojo epitelio judesius) bei suaktyvina apsaugos sistemų (surfaktanto) gamybą alveolėse. Lasolvanas įvairiose šalyse gydymui jau naudojamas daugiau negu 25 metus. Lasolvanas netoksiškas, gerai toleruojamas plataus veikimo spektro preparatas, efektyviai veikiantis bronchų sekretą. Pastebėta, kad Lasolvanas ne tik skystina skreplius, pagerina jų pasišalinimą, bet ir padidina antibiotikų efektyvumą. Sergantiems viršutinių kvėpavimo takų ligomis Lasolvanas sumažina nosies užgulimą ir galvos skausmą. Lasolvanas gaminamas skysčio, skirto inhaliacijoms, sirupo bei tablečių pavidalo.
Lasolvanas gali būti skiriamas sergant ūmiomis ir lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, susijusiomis su bronchų sekrecijos sutrikimais: lėtinio bronchito paūmėjimu, obstrukciniu (astminiu) bronchitu, bronchine astma, bronchektatine liga, laringitu, sunusitu, “sausa” sloga, padeda pagyvenusiems žmonėms prieš ir po operacijų, taip pat paranteriniu būdu - intensyvios terapijos ir reanimacijos skyriuose gulintiems ligoniams stazinio plaučių uždegimo profilaktikai. Lasolvanas sėkmingai vartojamas naujagimių, kūdikių ir vaikų gydymui, kai reikia pagerinti atsikosėjimą, suskystinti sekretą, susikaupusį kvėpavimo takuose. Kaip pagalbinė priemonė jis skiriamas neišnešiotų ir silpnų naujagimių kvėpavimo nepakankamumo gydymui, t. y. surfaktanto gamybai stimuliuoti.
Ar žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauKuo daugiau sužinoma apie kosulio produktyvumą, pobūdį , dažnį, trukmę, tuo lengviau jį gydyti. Nėra vieno vaisto, tinkamo visiems kosulio tipams gydyti, todėl labai svarbu išsiaiškinti kuo daugiau informacijos apie patį kosulį. Ši taisyklė galioja ir gydytojo kabinete, ir vaistinėje, ir net gydantis savarankiškai namuose. ...
Skaityti daugiauKosulys – tai apsauginis refleksas, kurio metu įvyksta labai staigus ir energingas oro iškvėpimas per kvėpavimo takus ir burną. Jo metu stipriai susitraukia kvėpuojamieji raumenys. Tokiu būdu iš kvėpavimo takų pašalinamos įvairios erzinančios medžiagos, skysčiai, mikrobai, svetimkūniai, žalingos dalelės, alergenai ir t.t. Kosulys atsiranda dėl tam tikrų receptorių, esančių trachėjoje ir bronchuose, sudirginimo. Kosulys atpažįstamas pagal savitą garsą, kuris gali būti įvairaus pobūdžio. ...
Skaityti daugiauŪminis bronchitas – tai bronchų gleivinės uždegimas, kurio metu paprastai kamuoja sunkus ir varginantis kosulys, skrepliavimas, gali varginti dusulys bei skausmas už krūtinkaulio ir nežymus, rečiau didesnis karščiavimas. Paprastai šią ligą sukelia virusai, rečiau – bakterijos. Negydoma ar netinkamai gydoma liga gali komplikuotis lėtiniu bronchitu, bronchiolitu, plaučių uždegimu, nors taip nutinka ir nedažnai. Dažniausiai ūminis bronchitas pacientus kamuoja būtent žiemą bei ankstyvą pavasarį. Ką reikėtų žinoti apie šią ligą, kuria, kaip manoma, kasmet perserga net iki 5-10 procentų visų gyventojų? ...
Skaityti daugiauKosulys – tai apsauginis organizmo refleksas arba apsaugininkas, saugantis kvėpavimo takus. Jis pagal savo trukmę skirstomas į ūminį kosulį, užsitęsusį kosulį ir lėtinį kosulį:...
Skaityti daugiauKosulys gali užklupti ir žiemą, ir vasarą. Kuo kosulys įkyresnis, tuo jis labiau vargina. Gydant kosulį labai svarbu žinoti priežastį, dėl kurios atsirado šis nemalonus simptomas, kitaip galima padaryti nemažai klaidų. Taigi kas yra kosulys? Kokių rūšių būna kosulys? Kokias klaidas darome gydydami kosulį? ...
Skaityti daugiauKosulys – svarbi apsauginė organizmo reakcija, tačiau kartais jis gali labai varginti ir net sukelti vėmimą, retais atvejais – net šonkaulių lūžius. Dėl kokių priežasčių dažniausiai atsiranda kosulys? ...
Skaityti daugiauKosulys yra svarbus apsauginis mechanizmas, padedantis išvengti ir (ar) pašalinti kvėpavimo takams pavojingas medžiagas ar ligų sukėlėjus. Kvėpavimo sistemos dirgikliai gali būti pačios įvairiausios kilmės – ir gamtinės (natūralios), ir cheminės (dirbtinės)....
Skaityti daugiauKosulys žmogaus organizmo apsauginei funkcijai tikrai labai svarbus. Tai refleksas, kurio metu staigiai ir energingai iškvepiama per burną ir iš kvėpavimo takų pašalinami įvairūs svetimkūniai arba ligas sukeliantys mikroorganizmai bei kitos dirginančios medžiagos (dulkės, žiedadulkės, kitokios kietosios dalelės). Kosulys gyvybiškai svarbus užspringus arba susirgus viršutinių arba apatinių kvėpavimo takų infekcijomis – jis yra vienas dažniausių šių sutrikimų simptomų. Kosėti gali ir maži kūdikiai, ir darbingo amžiaus pacientai, ir senyvi asmenys – šio reflekso pasireiškimas visiškai nepriklauso nuo amžiaus. Būtina pabrėžti, kad ligos, kurių metu pasireiškia kosulys, gali būti žymiai pavojingesnės mažiems vaikams ir lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams....
Skaityti daugiauKosulys yra vienas dažniausių peršalimo ir kitų kvėpavimo takų ligų palydovų. Jei kosulys nėra sunkus, tuomet gydytis galima namuose. Jei pacientas yra kūdikis arba mažas vaikas, lėtinėmis ligomis (ypatingai plaučių) sergantis asmuo arba jei kosulys užsitęsė ilgiau nei 7 dienas ir tapo sunkus, varginantis, tuomet reikia kreiptis į gydymo įstaigą. Tai bene svarbiausios taisyklės, kurias reikia atsiminti. Taip pat kiekvienam naudinga šiek tiek žinoti apie kosulį, jo rūšis, dažniausias priežastis ir galimus gydymo būdus. Mat gydymas priklauso nuo kosulio rūšies ir jį galėjusių sukelti priežasčių....
Skaityti daugiauNors kosulys – apsauginė organizmo reakcija į kvėpavimo takų dirgiklius, t.y. naudingas žmogui, gydyti jį būtina. Kaip – priklauso nuo jį sukėlusių priežasčių ir kosulio pobūdžio. Žinoma, kad kosulys gali būti drėgnas, arba produktyvus, – kai žmogus atsikosėja, pasišalina gleivės, skrepliai, ir sausas – neproduktyvus, krūtinę draskantis. Kaip tinkamai elgtis, kai kamuoja sausas kosulys? ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauBronchai – tai žmogaus apatiniai kvėpavimo takai, du „vamzdžiai“, išsiskiriantys nuo trachėjos ir einantys į plaučius. Bronchai pasidalija į skiltinius bronchus – tris dešinėje ir du kairėje pusėje. Šie savo ruožtu dalinasi toliau. Bronchiolės yra mažiausios bronchų atšakos, kurios baigiasi alveolėmis. Per bronchus įkvepiamas oras patenka į plaučių maišelius. Plonučiai bronchų gleivinės paviršiaus plaukeliai sudrėkina įkvėptą orą ir išvalo įkvėptas dulkes, poras ir bakterijas. Yra nemažai bronchų ligų. Kuo jos skiriasi ir kuo panašios?...
Skaityti daugiauLiteratūroje minima daug kosulio priežasčių, tačiau dažniausia kosulį sukelia viršutinės kvėpavimo takų infekcinės ligos ir astma. Ypač dažnai šiomis ligomis serga vaikai. Yra duomenų, kad vaikai peršalimo ligomis serga nuo 3 iki 12 kartų per metus. Neretai rudenį pradėjęs kosėti vaikas nuo kosulio išsivaduoja tik pavasarį. Kaip tinkami diagnozuoti ir gydyti kosulį? Konsultuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų ligų klinikos doc. dr. Jurgis Bojarskas....
Skaityti daugiauRudens laikotarpiu smagu pabūti gamtoje ir, besimėgaujant rudenio gėrybėmis, naudinga prisirinkti vertingų uogų – bruknių ir spanguolių. Jos naudingos gydant daugelį ligų, o ypač bus vertingos prasidėjus peršalimų sezonui ir vėliau, artėjant šventėms, taps skaniu gardumynu....
Skaityti daugiauDu iš trijų vaikų, kurių tėvai kreipiasi į pediatrą, kenčia nuo kvėpavimo takų ligų. Pagrindinis kvėpavimo takų ligų simptomas – kosulys, kuris neretai lydimas keistų garsų – cypimo, karkimo, švokštimo, švilpimo. Ar toks specifinis kosulys sako, kad sergama bronchitu? Ar dėl to turėtume išsigąsti? Ką svarbu žinoti apie bronchitą? Konsultuoja Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytoja doc. Jolanta Kudzytė....
Skaityti daugiauTurbūt nė vienas, vos pradėjęs kosėti, neskubame varstyti gydytojo kabineto durų. Dažniausiai pradedame gydytis patys. Tada kyla daugybė klausimų. Kaip kosulį gydyti tinkamai? Kaip išvengti klaidų? Gal geriau vartoti augalinių preparatų? Pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vyr. ordinatorius Darius Rauba....
Skaityti daugiauVyrauja nuomonė, kad kosint valosi mūsų plaučiai, todėl kosulį būtina skatinti. Tačiau, užėję į vaistinę ir paprašę vaistų nuo kosulio, išgirsime klausimą: „Koks kosulys vargina – sausas ar šlapias?“ Pasirodo, kad sausą kosulį būtina slopinti. Kaip atpažinti sausą kosulį ir tinkamai jį gydyti, komentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vyr. ordinatorius Darius Rauba....
Skaityti daugiauKosulys – simptomas, būdingas daugeliui kvėpavimo takų ir kitų ligų. Sauso kosulio priepuolius gali išprovokuoti šaltas oras, užteršta aplinka, rūkymas, kai kurių aukštą kraujospūdį reguliuojančių vaistų vartojimas. Apie kosulį pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja pulmonologė Teresa VOLOSEVIČ....
Skaityti daugiauApie kosulį kalbėta tūkstančius kartų, tačiau kartais, kalbantis su pacientais, atrodo, kad kosulys vis dar „neištirta žemė“. Jis slopinamas, kai nereikia, ir skatinamas netinkamu metu. Vėliau klausiama, kodėl kosulys vargina taip, kad visas namas dėl vieno sergančiojo nemiega. Taigi apie tai, kada slopinti kosulį ir kada to verčiau nedaryti....
Skaityti daugiauKosulys yra bene dažniausias ankstyvo rudens sukeliamas negalavimas. Jis gali varginti bet kokio amžiaus žmones – nuo kūdikėlio iki senelio. Tačiau dažniausiai nusitaiko į silpniausius žmogučius — mūsų mažuosius. Kas dažniausiai sukelia vaikų kosulį ir kaip su juo kovoti? . ...
Skaityti daugiauPasaulyje didėja sergamumas plaučių ligomis. Įvairūs veiksniai gali sukelti kvėpavimo takų ir organų ligas. Vienos ligos yra lengvai išgydomos, kitoms reikalingas nuolatinis gydymas, o kartais, deja, negalima padėti niekuo. Plaučiai – labai svarbus kvėpavimo sistemos gyvybinis organas. Neretai kvėpavimo takų infekcija yra pirmoji naujagimių infekcija, o pneumonija – paskutinė liga prieš mirtį. Dažniausiai atsinaujinančios ir besikartojančios kvėpavimo takų ligos yra įvairūs peršalimai. Kodėl kai kurie žmonės linkę sirgti dažniau, o kiti serga retai arba visai neserga? Ar verta ieškoti „kaltųjų“?...
Skaityti daugiauŽiemą, šalta ji ar ne, visuomet suaktyvėja įvairiausios ligos, o ypač – peršalimo. Aplink save dažnai matome ir girdime šniurkšinčius bei kosinčius žmones. Vis dėlto tikruosius peršalimo sukeliamus nepatogumus patiriame tik tada, kai juos pajuntame patys. Kosulys yra vienas iš tų nemaloniųjų simptomų, kuris erzina ir trukdo ilgai ir nuobodžiai. Apie tai, kas yra kosulys ir kaip jį gydyti, kalbamės su vaistininke Jūrate ŽIDONIENE....
Skaityti daugiauPeršalimo ligomis žmonės serga ištisus metus, tačiau šaltuoju metų laiku susirgimų skaičius gerokai išauga, nes atsiranda palankios sąlygos daugintis ir plisti jų sukėlėjams. Šie negalavimai sutrikdo kasdieninę veiklą – darbą ir poilsį, ypač jei liga kartojasi. ...
Skaityti daugiauPradžioje ima perštėti gerklėje, po to kažkas „trukdo“, dirgina, galiausiai pradedat kosėti. Tačiau dar prieš ryjant tabletes reikia išsiaiškinti, kas sukėlė kosulį, ir pasirinkti teisingą gydymo metodą. Kada kosulys yra naudingas, o kada – žalingas ir kaip tokiu atveju elgtis?...
Skaityti daugiau
