Paniką sėjanti pandemija jau ne už kalnų

„Ispanka“ galingesnė už Pasaulinį karą

XX amžiuje pasaulį buvo ištikusios trys bene didžiausios gripo pandemijos. „Ispaniškasis gripas“, dar vadinamas „ispanka“ ar tiesiog „didžiojo gripo pandemija“, pasaulį nusiaubė iš karto po Pirmojo Pasaulinio karo. Spėjama, kad būtent dėl šios epidemijos pasibaigė ir karas.
Šis gripas pradėjo plisti Kinijoje, kur iš naminių paukščių ir kiaulių persidavė žmonėms. Vieni šaltiniai tvirtina, kad pirmasis „ispankos“ atvejis buvo užfiksuotas JAV Kanzase 1918 m. kovą. Vienos kariuomenės virėjas užsikrėtė gamindamas vištieną. Vos per porą dienų virusą pasigavo 522 kariai. Po pietų užsikrėtęs žmogus, mirdavo tą pačią naktį. O tie, kurie per pirmas dienas nepasveikdavo, galus atiduodavo prasidėjus gripo komplikacijoms. Statistikos duomenys rodo, kad ši pandemija per mažiau nei metus pražudė apie 40 mln. žmonių, tai yra daugiau nei per ką tik pasibaigusį karą. Yra ir tokių paskaičiavimų, kad „ispanka“ per 24 savaites pražudė tiek žmonių, kiek AIDS pražudo per 24 metus. Kiti gripo pandemijos aukų skaičių lygina tik kartu sudėję visas maro epidemijas.
ši epidemija buvo pavadinta ispaniškuoju gripu, nes karo laikų cenzūros nesuvaržyta Ispanijos spauda plačiausiai jį aprašė.

Po dviejų bangų atėjo švelnesnė pandemija

Azijos gripo pandemija prasidėjo 1957 m. vasarį, taip pat Kinijoje. JAV paplito birželį. Čia sirgo žmonės iki 65 metų. Skirtingai nei „ispanka“, ši gripo pandemija jau buvo numatyta, virusas identifikuotas, o vakcina atsirado jau tų pačių metų rugpjūtį. JAV virusas plito gana lėtai ir su pertraukomis. Tačiau rudenį vaikams atėjus į mokyklas, virusas išplito tarp moksleivių, nuo kurių užsikrėtė ir šeimos nariai. Liga išplito tarp mokinių, jaunuolių ir nėščiųjų. Tačiau nuo gripo daugiausiai mirė vyresnio amžiaus žmonės. Mat prasidėjo antroji epidemijos banga. Būtent kitų metų sausį, kai visi jau buvo aprimę ir manė, kad viruso plitimas rimsta, gripas išplito tarp vyresnio amžiaus žmonių. Azijos gripą mokslininkai įvardina geriausiu antros bangos pavyzdžiu. Infekcija paplinta tarp vienos grupės žmonių, ji suvaldoma ir ima mažėti, o tada infekcijos mastai vėl pakyla ir išplinta visoje populiacijoje.
Ankstyvaisiais 1968 m. gripo epidemija vėl prasidėjo Kinijoje, Honkonge. JAV pirmieji atvejai fiksuoti rugsėjį. Tačiau išplito tik gruodžio mėnesį. Mirčių pikas nuo šio gripo fiksuojamas tik kitų metų pradžioje. Mokslininkų teigimu Honkongo gripas — pati švelniausia praėjusio amžiaus epidemija, nusinešusi apie 800 tūkst. gyvybių. Grėsmę švelnino ir tai, jog žmonės turėjo imunitetą Azijos gripui, o virusas plisti visais pajėgumais ėmė būtent žiemos atostogų metu.
 

Mutantas neaplenks ir Lietuvos

Naujasis H1N1, arba vadinamasis kiaulių gripas, yra nauja viruso atmaina, susiformavusi iš kelių anksčiau buvusių sezoninio gripo atmainų. Šio gripo genome yra kelių sezoninio gripo genomai ir paukščių gripo bei naujojo kiaulių gripo genomas. „Tai yra naujasis virusas, kuris susiformavo bemutuojant gripo virusui. Labai gąsdinančiu paukščių gripu buvo galima užsikrėsti kontaktiniu būdu nuo susirgusių ir kritusių paukščių, o naujasis gripo mutantas yra ypatingas tuo, kad juo galima užsikrėsti oro lašeliniu būdu, tai yra žmogus nuo žmogaus“, – kuo pavojingas kiaulių gripas aiškina Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų klinikos infektologas prof. dr. Alvydas LAIŠKONIS.
Balandžio–gegužės mėnesiais vos susiformavęs naujasis gripo štamas plito nepaprastai greitai, ir šiuo metu beveik visas pasaulis yra apimtas naujosios gripo pandemijos. Kol kas ji dar plačiausiai paplitusi pietų pusrutulyje. Brazilijoje jis sutampa su sezoniniu gripu. Mokslininkų teigimu, į Šiaurės pusrutulį kiaulių gripas turėtų atkeliauti su sezoniniu gripu spalio–lapkričio mėnesiais. „Ypatumas tas, kad Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, jog tai tikrai rimta pandemija, kadangi dar neturime vakcinos nuo šios pandemijos. Vakcina greičiausiai spalio mėnesiui bus pagaminta, tačiau šiuo metu mes jos neturim ir lieka pasikliauti antivirusiniais vaistais nuo gripo“, — sako profesorius. Be abejo, Šiaurės pusrutulis turi laiko pasiruošti. Todėl pasaulio sveikatos organizacija ir visos pasaulio šalys dabar ruošiasi ir informuoja žmones, kaip reikia elgtis, nes šios pandemijos nei Lietuva, nei kitos šalys neišvengs.
 

Parengtis artėjant pandemijai

„Prognozuojama, kad kiaulių gripu susirgs pusė žemės rutulio gyventojų, todėl artėjanti pandemija ir gąsdina. Nei viena šeima šios ligos neišvengs. Juk sezoniniu gripu serga vos trys procentai gyventojų“, — apie artėjančio viruso pavojus kalba A. Laiškonis.
Profesoriaus teigimu, žmonės turėtų suprasti, kad, kai atkeliaus kiaulių gripas, tai pirmiausia bus izoliavimas. Greičiausiai bus uždarytos ir mokyklos. Pavyzdžiui, prancūzai jau dabar kalba apie tai, kad, prasidėjus gripui, bus uždarytos šalies mokyklos, o mokiniai mokysis internetu. Galbūt bus daug nepatogumų, kurie atsiras įvairiose sferose. „Žmonės jau dabar turi suvokti, kad, prasidėjus pandemijai, teks susitaikyti su nepatogumais“, — įsitikinęs profesorius.

Dabartiniais duomenimis, guodžia tai, kad mirštamumas nėra didelis, tačiau kuo daugiau žmonių sirgs, tuo mirštamumas, savaime suprantama, didės. Dažniausiai žmonės miršta nuo plaučių uždegimo, nes tai dažniausiai pasitaikanti komplikacija sergant gripu. „Tai šiandien žmonės galėtų pasiruošti ir pasiskiepyti nuo plaučių uždegimo. Tai reali pagalba norint išvengti nemalonios komplikacijos. Šios vakcinos yra, jinai neterminuotai efektyvi, per aštuonias dešimt dienų susidaro imunitetas ir aš tikrai rekomenduočiau žmonėms skiepytis. Juk nuo gripo miršta daug mažiau žmonių negu nuo gripo komplikacijų“, — pataria medikas.
 

Vakcinai pagaminti reikia laiko

Kiaulių gripą žudanti vakcina šiuo metu yra gaminama, tačiau tai ilgai trunkantis procesas. Kai Meksikoje prasidėjo pandemija, buvo izoliuotas naujas virusas. Mokslininkai iš karto ėmėsi gaminti vakciną, tačiau, kol ji pagaminama, praeina mažiausiai pusė metų. Pirmiausia ją reikia pagaminti, tada išbandyti su savanoriais, įsitikinti, ar nėra šalutinio poveikio. Buvo viena nuomonė, kad pagamintą vakciną iš karto leisti vartoti sergantiesiems jos nepatikrinus, tačiau kita mokslininkų grupė įtikino, kad to negalima daryti. Juk gali būti, kad pagaminta vakcina turės daugiau šalutinio poveikio žmogui negu pats gripas.
Kiekvienais metais pagaminta sezoninio gripo vakcina yra išbandoma su savanoriais ir tada, kada žinoma, kokios galimos komplikacijos, kokie nepageidaujami poveikiai, surašoma vakcinos anotacija, ko galima tikėtis. „Vietinis paraudimas, temperatūros pakilimas, kad visi žinotų, nuo ko tie simptomai atsiranda. Jei mokslininkai urmu paleis tik pagamintą žalią vakciną, tai net nežinosime, ar čia šalutinis vakcinos poveikis, ar liga“, — kodėl taip ilgai gaminama vakcina naujam virusui aiškina A. Laiškonis.
 

Vakcina tik išrinktiesiems?

Kad ir kiek tos vakcinos būtų pagaminta, vis tiek viso pasaulio žmonėms jos neužteks. Tiesiog techniškai neįmanoma pagaminti tiek vakcinos. Savaime suprantama, tokios išsivysčiusios šalys, kaip Prancūzija, Anglija, Amerika, jos užsisakys daug. Pavyzdžiui, prancūzai šios vakcinos tikisi gauti pusei šalies gyventojų. Tačiau Afrikos, Azijos šalys tikrai neįstengs šitiek užsakyti. Todėl mokslininkai, gamindami šią vakciną, jau dovanoja Pasaulio sveikatos organizacijai, kuri paskirstys vakciną neturtingoms šalims. Todėl bendras mirštamumas pasaulyje bus labai skirtingas. Vienas rodiklis bus Europos ir Amerikos, o kitas Azijos, Afrikos šalių, kur mes net nežinosim, kiek žmonių mirė nuo šio viruso, nes ten net statistikos nėra.
„Lietuvius svarbiausia reikia pripratinti, kad pandemija tikrai ateis ir tikrai bus laikinų nepatogumų. Aš pats esu išgyvenęs 1968 m. gripo pandemiją. Buvau gydytojas ir kasdien turėjau po 60–80 iškvietimų į namus. Žmonės buvo perspėti neiti į poliklinikas ir nenešti užkrato, o kviesti gydytojus į namus. Gal Lietuva organizuos gydytojus neseniai išėjusius į pensiją, vyresnių kursų medicinos studentus, kad visi optimizuotai galėtų padėti kuo daugiau sergančiųjų“, — apie pasiruošimo darbus artėjančiai pandemijai sako profesorius.
Kai tik atsiras vakcina, pirmiausia rekomenduojama skiepyti medicinos darbuotojus, kad jie galėtų dirbti, nes jiems teks didžiausias krūvis. Policininkai taip pat turėtų būti skiepijami pirmieji, nes jiems reikės palaikyti viešąją tvarką. Tiesiog bus prioritetinės grupės, kurioms tie skiepai bus naudojami.
 

Kaip atsakingos institucijos ruošiasi pandemijai?

Lietuva, kaip ir kitos pasaulio bei Europos šalys, jau keletą metų rengiasi gripo pandemijai. Dar 2005 m. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo patvirtintas Pasirengimo gripo pandemijai planas. 2008 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino tarpžinybinę Valstybinę pasirengimo gripo pandemijai programą. Šios programos įgyvendinimo metu parengta daugybė teisės aktų, numatyti veiksmai dėl veiklos pandemijos metu. Taip pat sukauptas antivirusinių vaistų rezervas tam tikrai populiacijos daliai, rizikos grupių asmenys skiepijami nuo sezoninio gripo, numatoma įsigyti pandeminės vakcinos.
 

Kiek planuojama įsigyti vakcinos?

Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Visuomenės sveikatos strategijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Loreta AŠOKLIENĖ sako, kad šis klausimas šiuo metu svarstomas, todėl tiksliai atsakyti negalima. Sveikatos apsaugos ministerija yra pateikusi sąmatą Finansų ministerijai tiek šiems, tiek kitiems metams, tačiau kol kas sprendimas nėra žinomas. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja įsigyti vakcinos 30 proc. šalies gyventojų, tačiau šalys elgiasi įvairiai. Prieš priimant sprendimą turi būti įvertintos realios šalies galimybės.
Vakcinos kaina yra sutarties su vakcinų gamintoju dalykas.
„Įvertinus krūvį ir riziką, kuri teks sveikatos sektoriui, Pasaulio sveikatos organizacija, Europos ligų kontrolės centras ir Europos Komisija rekomenduoja visų pirma paskiepyti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus. Taip pat prioritetinės grupės yra asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, nėščiosios, sveiki vaikai, sveiki suaugusieji. Šių grupių eiliškumą šalys gali keisti pagal savo sprendimą, atsižvelgdamos į epidemiologinę situaciją ir kitus veiksnius“, — sako L. Ašoklienė.
Skiepai nuo sezoninio gripo yra mokami, jais pasiskiepyti gali visi norintieji. Už valstybės lėšas kiekvienais metais įsigyjama apie 100–120 tūkst. sezoninio gripo vakcinos rizikos grupėms skiepyti, t.y. asmenims sergantiems lėtinėmis ligomis, ir visiems asmenims, vyresniems kaip 65 metų amžiaus. Už valstybės lėšas įsigytos vakcinos rizikos grupėms skiriamos nemokamai.
 

Ar pavyks apsieiti be panikos?

Lietuva laikosi ir toliau laikysis Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos Komisijos ir Europos ligų kontrolės centro rekomendacijų. Pandemijos metu raginama griežtai laikytis asmens higienos reikalavimų, kuo dažniau plauti rankas, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo higienos, vengti masinio susibūrimo vietų, esant galimybei, naudoti asmenines apsaugos priemones, o sunegalavus — kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Kiekviena asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi suplanuoti, kaip ji veiks gripo pandemijos metu. Vienas iš šio planavimo elementų yra numatyti darbuotojus, kurie dirbs su sergančiaisiais ir kurie galės pakeisti susirgusius kolegas. Jei Lietuvoje bus pandeminio gripo vakcina, medikai ja bus paskiepyti pirmiausia, kad būtų galima užtikrinti sveikatos paslaugų teikimą pandemijos metu.
Kaip vystysis pandemija, niekas nežino, todėl jos mastą prognozuoti labai sunku. „Tikimės, kad tinkamai suplanavus visus veiksmus ir, imantis reikiamų priemonių, pavyks išvengti ar bent sumažinti žmonių nerimą. Be to, į pasirengimo veiksmus yra įtraukta daug institucijų, kurios pagal savo kompetenciją turi numatyti veiksmų, kurių gali tekti imtis pandemijos metu, planą“, — sako sveikatos apsaugos ministerijos atstovė.
 

Atsilaikyti padėtų stipri imuninė sistema

Gripu, kaip ir bet kuriomis kitomis infekcinėmis ligomis, aišku, suserga ne kiekvienas. Ligos gali išvengti tie, kurių stipri imuninė sistema. Tad kiekvienam, nenorinčiam susirgti gripu, vertėtų sustiprinti jos veiklą. Kaip tai padaryti?
Viena iš priemonių galėtų būti specialus maisto papildas – vitaminų, mineralų ir kitų biologiškai veiklių medžiagų kompleksas Immunace. Jis Jungtinėje Karalystėje sukurtas specialiai stipriai imuninei sistemai palaikyti. Immunace sudėtyje yra visų svarbiausių antioksidantų, neutralizuojančių negrįžtamai organizmo ląsteles žalojančių laisvųjų aradikalų poveikį, – seleno, cinko, beta karotino, vitaminų C ir E. Didelė antioksidantų koncentracija stiprina imunitetą, skatina baltųjų kraujo kūnelių gamybą ir padeda organizmui kovoti su infekcijomis. Daugelis preparato sudėtinių medžiagų papildo ir sustiprina viena kitos veikimą, todėl rezultatas, jį vartojant, pasiekiamas maksimalus.
Preparatas ne tik padeda greitai apsisaugoti nuo įvairių infekcijų, bet ir atkuria vitamino C atsargas, ilgam aprūpina organizmą maistingomis medžiagomis, palaikančiomis ilgalaikę ląstelių apsaugą.
Immunace – vienintelis kompleksas, turintis klinikinių įrodymų, kad, esant imunodeficito sindromui, jis pagerina išgyvenamumą. Nustatyta, kad jo vartojusiųjų sergančiųjų AIDS išgyvenamumo laikas padidėjo net du kartus.