Apie peršalimą, gripą ir imuniteto stiprinimą

Vartojant šiuos terminus, kyla nemažai painiavos, kadangi visus minėtus simptomus sukelia virusinės infekcijos, o šaltaisiais mėnesiais mūsų klimato juostoje jos padažnėja tik todėl, kad žmonės tuo metu daugiau būna patalpose ir infekcija lengviau plinta. Be to, tuo metu dėl pablogėjusios mitybos, nebuvimo gryname ore ir fizinio aktyvumo stokos didesniam žmonių skaičiui susilpnėja imunitetas, taip pat padidinantis susirgimo tikimybę ir ligos plitimą. Įdomu, kad moksliniais tyrimais įrodyta, jog pats peršalimas svarbesnės reikšmės neturi, ir net didesnis kūno atšalimas, jeigu nesivysto infekcija, jokių simptomų nesukelia. Tokiomis pačiomis ligomis serga ir šiltųjų kraštų gyventojai. Pavyzdžiui, gripo virusas pas mus ir atkeliauja iš karštų Pietryčių Azijos regionų.
Todėl teisinga būtų kalbėti ne apie peršalimą, bet apie dvi ligas: gripą (specifinio gripo viruso sukeltą organizmo infekciją) ir kitų virusų, kurių yra daugiau kaip 100 rūšių, sukeltą viršutinių kvėpavimo takų infekciją. Atskyrimas yra grynai praktinis, nes abiem atvejais gali skirtis ligos sunkumas, gydymas ir apsisaugojimas nuo jos (žr. lentelę).
 

Ligos ypatumai

Gripo sukelta infekcija
Vyraujantys simptomai: Daugiau bendri simptomai (silpnumas, galvos skausmas, karščiavimas, viso kūno (ypač raumenų) skausmai.
Simptomų stiprumas ir ligos eiga: Simptomai stipresni ir ligos eiga gali būti sunkesnė.
Karščiavimas: Dažniau stipresnis (daugiau nei 380C)
Ligos komplikacijų rizika: Didesnė (komplikacijos gali pasireikšti ne tik kvėpavimo organuose).
Gydymas specifiniais vaistais: Gali būti gydoma specifiniais antivirusiniais preparatais.
Vakcina:Yra, tačiau nėra efektyvi 100 proc.
Kitų virusų sukelta viršutinių kvėpavimo takų infekcija
Vyraujantys simptomai: Daugiau vietiniai simptomai (sloga, kosulys, čiaudėjimas, gerklės skausmas ir perštėjimas).

Simptomų stiprumas ir ligos eiga: Simptomai lengvesni ir ligos eiga paprastai lengvesnė.
Karščiavimas: Dažniau silpnesnis (iki 380C).
Ligos komplikacijų rizika: Mažesnė (komplikacijos, jeigu ir būna, dažniau apsiriboja kvėpavimo organais).
Gydymas specifiniais vaistais: Paprastai negydoma antivirusiniais vaistais.
Vakcina: Nėra.
 

Kaip apsisaugoti

Virusai persiduoda oro-lašeliniu (per kvėpavimo takus) ir kontakto (per burnos ir akių gleivines) būdu. Todėl, padaugėjus susirgimų, reikia vengti žmonių susibūrimų vietų ir ypač sergančių žmonių, netrinti akių ir neliesti burnos nešvariomis rankomis, visada plauti rankas prieš valgant ir po kontakto su galimai užkrėstais daiktais.
Laimei, suserga ne visi užsikrėtusieji. Turint stiprų imunitetą, liga nesivysto. Todėl didelį dėmesį turėtumėme skirti savo imuniteto stiprinimui.
 

Imunitetą gali reikšmingai sustiprinti:

· pakankamas miegas,
· sveika, subalansuota, daug vitaminų turtinti mityba su pakankamu kiekiu daržovių ir vaisių,
· pakankamas fizinis aktyvumas ir mankšta,
· buvimas gryname ore ir saulėje (šaltuoju metų laiku), ypač pasivaikščiojimai spygliuočių miške (tai ypač svarbu darbuotojams, dirbantiems sėdimą darbą ne visada gerai vėdinamose patalpose),
· grūdinimasis,
· kai kurie funkciniam maistui priskirtini produktai (česnakai, svogūnai, medus ir bičių produktai, citrusiniai vaisiai, imbieras),
· vaistažolės (avietės, čiobreliai, šeivamedžio uogos, alijošius, ežiuolė, erškėtuogės, ramunėlės),
· multivitaminai.
Ypatingą reikšmę turi grūdinimasis. Paprastas ir labai efektyvus grūdinimosi būdas yra kontrastinis (karštas-šaltas) dušas rytais ir vakarais, užbaigiant šaltu vandeniu.
 

Jeigu susirgote

Padėkite organizmui kovoti su infekcija. Duokite sau laiko pasveikti. Jeigu karščiuojate, neplatinkite infekcijos, neikite iš namų, kuo daugiau miegokite, ilsėkitės. Dažniausiai susirgęs gripu žmogus gali išmiegoti didesnę pusę paros, ir tai natūralu. Miegas ir poilsis padidina organizmo gynybines galias ir leidžia išvengti komplikacijų bei greičiau pasveikti.
Lengvinkite kvėpavimą. Nuolat iššnypškite nosį, stengdamiesi, kad šnervės būtų tuščios. Slogą gydančius lašus vartokite tik jeigu nosis „užgulusi sausai“ ir tai jums labai trukdo, nes šie vaistai sutraukia kraujagysles, ir tai gali sukelti komplikacijų. Garinkite kambarį (pavyzdžiui, padėkite ant radiatoriaus indus su vandeniu arba palikite garuojantį virdulį), darykite inhaliacijas (su eukaliptu ar vaistažolių rinkiniais), gulėkite ir miegokite truputį pakėlę galvą. Atsikosėjimą galite lengvinti vartodami gleives drėkinančius vaistus. Jeigu atsikosėjate, neslopinkite kosulio vaistais. Tai daryti verta tik tuomet, jeigu kosėjate tik sausai ir labai stipriai. Tokiu atveju geriau pasitarti su gydytoju. Jokiu būdu nerūkykite pats ir venkite tabako dūmų aplinkoje, nes jie labai dirgina kvėpavimo takus ir gali pasunkinti virusinės infekcijos eigą.
Šalinkite simptomus. Temperatūrą malšinkite vaistais tik tuomet, jeigu ji didesnė negu 380C – 38,50C, nes karščiuojant organizmas efektyviau kovoja su virusine infekcija. Aspirino (acetilsalicilo rūgšties) jokiu būdu neduokite vaikams, nes galite sukelti retą, bet sunkų Rėjaus sindromą. Čiulpkite medų, bičių pikį ar anestezuojamąsias bei uždegimą lengvinančias pastiles. Gerkite daug įvairių karštų, simptomus mažinančių vaistažolių arbatų, tačiau venkite kavos ir kofeino turinčių gėrimų, nes jie gali sustiprinti skysčių pasišalinimą iš organizmo ir pasunkinti simptomus. Kelis kartus per dieną išgerkite po 100-250 mg vitamino C, vartokite multivitaminus (valgydami ir užgerdami didesniu skysčio kiekiu). Nors ne visi moksliniai tyrimai patvirtina, kad vitaminai padeda kovoti su virusine infekcija, tačiau jų trūkumas gali susilpninti organizmo atsparumą ir pabloginti jūsų būklę. Tai ypač svarbu, jeigu sergant labai sumažėjo apetitas.
Atsakingai elkitės su vaistais. Turėkite omenyje, kad kai kurie be recepto parduodami vaistai gali reikšmingai reaguoti su jūsų lėtinėms ligoms gydyti vartojamais vaistais (pavyzdžiui, mažinančiais kraujospūdį, antidepresantais ir kt.), todėl atidžiai skaitykite vaistų vartojimo instrukcijas. Be reikalo nevartokite antibiotikų. Virusinės infekcijos jie negydo, todėl paprastai skiriami tik pasireiškus bakterinėms komplikacijoms bei tuomet, kai pacientas serga lėtinėmis plaučių ligomis, nes tuomet kyla didesnė pneumonijos (plaučių uždegimo) rizika. Sunkiais gripo atvejais gali būti skiriami specialūs antivirusiniai vaistai.
 

Būtinai kreipkitės į gydytoją, jeigu:

· simptomai yra neįprastai stiprūs ir tikrai blogai jaučiatės,
· jeigu karščiuojate stipriai (390C ir daugiau) arba ilgiau nei keletą dienų,
· pradėjo skaudėti ausį,
· stipriai skauda galvą, kaktą, sprandą arba sunku palenkti kaklą,
· jaučiate didelį silpnumą,
· nepraeina ar stiprėja kosulys,
· paūmėjo lėtinės ligos,
· nerimaujate dėl savo būklės ir norite pasikonsultuoti.
 

Ar verta skiepytis nuo gripo?

Kiekvienais metais vaistų pramonė pagamina vakciną, apsaugančią nuo labiausiai tikėtino viruso tipo. Skiepytis rekomenduojama spalio–lapkričio mėnesį. Tačiau svarbu turėti omenyje, kad nuo kitų viršutinių kvėpavimo takų infekcijas sukeliančių virusų ši vakcina neapsaugo. Taip pat ji neapsaugo nuo jau pasikeitusių gripo viruso tipų, o šis virusas kinta nuolatos. Todėl kai kurie žmonės net ir pasiskiepiję gali susirgti gripu. Vis dėlto asmenims, kuriems yra didesnė komplikacijų rizika (sergantiems lėtinėmis ligomis, vyresnio amžiaus žmonėms, medikams ir dažnai susiduriantiems su sergančiaisiais) skiepai gali padėti sumažinti užsikrėtimo ir sunkių komplikacijų tikimybę, todėl jiems skiepytis rekomenduojama. Taip pat paprastai skiepijasi žmonės, nenorintys prarasti vienos ar dviejų darbo savaičių, kurias susirgus tenka skirti sveikimui.
Kalbant apie virusines infekcijas, kaip ir daugelio ligų atveju, daug kas priklauso nuo mūsų elgesio ir sprendimų. Saugokime ir stiprinkime savo bei artimųjų sveikatą, didinkime atsparumą ligoms, o susirgę taisyklingai gydykimės.

 

10 patarimų, padedančių apsisaugoti nuo gripo ir peršalimo ligų:

· Stiprinkite imunitetą (būkite gryname ore, išsimiegokite, būkite pakankamai fiziškai aktyvūs ir mankštinkitės, valgykite vitaminingą, subalansuotą maistą).
· Vėdinkite patalpas.
· Grūdinkitės (lauke būkite su patogiais, ne per šiltais drabužiais, naudokite kontrastinį dušą).
· Skiepykitės nuo gripo. Tai nepadės apsisaugoti nuo peršalimo ligų, tačiau sumažins sunkaus gripo ir grėsmingų jo komplikacijų riziką.
· Epidemijos metu venkite gausaus žmonių susibūrimo vietų, nuolat plaukitės rankas.
· 6.Susirgę, ypač jeigu karščiuojate, neikite į darbą, ilsėkitės, gydykitės. Taip greičiau pasveiksite ir apsaugosite aplinkinius nuo infekcijos plitimo.
· Be gydytojo paskyrimo nevartokite antibiotikų. Jie negydo virusinės infekcijos, o tik naikina bakterijas, įskaitant ir gerybines. Be reikalo vartodami antibiotikus švaistysite lėšas, išsiugdysite atsparumą jiems, o kai reikės, pagalbos galite ir nesulaukti.
· Negerkite vaistų nuo temperatūros, jei ji neviršija 380C. Temperatūros pakilimas yra apsauginė-gynybinė organizmo reakcija, natūraliai žudanti ligos sukėlėjus ir pagreitinanti sveikimą.
· Gydydamiesi, jeigu nėra komplikacijų, pirmiausiai taikykite natūralias priemones: poilsį ir gulėjimą lovoje, šiltas vilnones kojines (refleksiškai gerinančias kraujotaką), daug karštų skysčių, namines inhaliacijas, medų su citrina (dar geriau ir su imbieru), aviečių, liepžiedžių, ramunėlių, saldymedžio, čiobrelių arbatas ir parduodamus arbatų mišinius.
· Jeigu simptomai stiprūs, jie nesilpnėja arba užsitęsia, kreipkitės į gydytoją.