Jis prasideda jau burnoje, veikiant seilėms, ir pasibaigia storojoje žarnoje. Ypač reikšminga yra dvylikapirštė žarna. Čia maistas veikiamas visais įmanomais būdais, t.y. skrandžio fermentų, kasos fermentų bei tulžies. Būtent dvylikapirštėje žarnoje išskiriamas cholecistokininas, skatinantis ir tulžies išsiskyrimą, ir kasos fermentų gamybą.
Sutrikus vos vieno virškinamosios sistemos komponento veiklai, galite jausti nemalonius dispepsijos simptomus: sunkumą skrandyje, skausmą, pykinimą, pilvo pūtimą ir kt. Esant ilgalaikiams virškinimo sutrikimams gali pasireikšti ir organizmui būtinų maisto medžiagų stoka.
Taigi, jei virškinimo sutrikimo simptomus patiriate nuolat, nesigydykite savarankiškai, bet kartu su gydytoju ieškokite priežasties.
Jų yra daug, viena dažniausių – sutrikęs maisto medžiagų virškinimui reikalingų fermentų balansas.
Fermentų stoka gali būti absoliuti (sutrikus fermentų gamybai ar išskyrimui) ir santykinė, pvz., persivalgius švenčių metu. Abiem šiais atvejais gali būti gydoma geriamaisiais virškinimo fermentų preparatais.
Šios paskirties preparatų sudėtyje gali būti kasos fermentų (amilazės, lipazės, tripsino), skrandžio gleivinės ekstraktų (veiklioji medžiaga – pepsinas), augalinių enzimų (papainas, proteazė ir kt.). Yra ir kombinuotų preparatų, jų sudėtyje esama, pavyzdžiui, ir kasos fermentų, ir tulžies komponentų arba augalinių enzimų, vitaminų.
Virškinimo fermentų preparatų tikslinga vartoti ir tuomet, kai sutrinka tulžies gamyba arba išskyrimas, jų (kaip pagalbinė terapija) gali būti skiriama pašalinus tulžies pūslę arba esant jos diskinezijai.
Virškinimo fermentai vartojami valgio metu ar iškart pavalgius (per 10–15 min.). Neieškokite preparatų, kuriuos galima būtų gerti vos vieną kartą per parą – nerasite. Juk virškinimo fermentai organizmui reikalingi būtent tada, kai žarnynas turi darbo, t.y. kai reikia virškinti bei pasisavinti maisto medžiagas.
Todėl viskas, kas vyksta žarnyne, turi įtakos ir kepenų veiklai. Kepenys – ypatingas organas. Jų funkcijos:
• Dalyvauja visų rūšių medžiagų apykaitoje (baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų).
• Yra daugelio svarbių medžiagų depas (Fe, vit. A, B12, D ir kt.).
• Neutralizuoja kenksmingas medžiagas, patenkančias iš žarnyno.
• Gamina ir išskiria tulžį.
• Jose yra sintetinami kraujo plazmos baltymai (albuminai, alfa, beta globulinai, fibrinogenas), daugelis fermentų, krešėjimo faktoriai.
• Kitos funkcijos (iš viso jų per 200).
Sutrikus virškinimui, ypač jei pasireiškia vidurių užkietėjimas, žarnyne suaktyvėja puvimo bei rūgimo procesai, kuriems vykstant pasigamina toksinės medžiagos. Šios medžiagos detoksikuojamos kepenyse ir pašalinamos iš organizmo, tačiau, jei kepenų funkcija pažeista, pavyzdžiui, sergant kepenų ciroze, nukenksminama tik dalis medžiagų, likusios lieka kraujyje ir veikia organizmą: pirmiausia – smegenis. Virškinimo fermentai netiesiogiai apsaugo organizmą nuo toksinių medžiagų susidarymo žarnyne bei jų neigiamo poveikio.
Kita vertus, kad būtų užtikrinta normali kepenų veikla, būtina gauti daugybę medžiagų: baltymų, riebalų, vitaminų ir t.t.
Stokojant virškinimo fermentų, itin dažnai pasireiškia viduriavimas, t.y. nesuvirškintos maisto medžiagos paprasčiausia pašalinamos iš organizmo. Nepaisant to, kad valgome, organizmas badauja.
Vienas populiariausių iš visų virškinimo fermentų Lietuvoje yra Mezym forte 3500. Jo sudėtyje yra būtiniausių virškinimo fermentų: lipazės, (reikalingos riebalams virškinti, amilazės – angliavandeniams ir proteazės – baltymams virškinti.
Mezym forte 3500 preparato paprastai vartojama po 2 tab-letes valgio metu nekramtant ir užgeriant vandeniu.
Svarbu nepamiršti, kad efektyviausia ir teisingiausia virškinimo sutrikimų profilaktika – sveika ir saikinga mityba, o vaistai – tik pagalbinė priemonė.
Tikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauNervinė įtampa arba stresas – kasdienis šiandienos palydovas. Vis daugiau žmonių skundžiasi dirgliosios žarnos sindromu, o stresas šio sveikatos sutrikimo atveju vaidina labai svarbų vaidmenį. Ar žinote, kokie procesai organizme vyksta nervinės įtampos metu ir kaip ilgalaikis stresas veikia virškinimo sistemą? ...
Skaityti daugiauManoma, kad virškinimo sutrikimai patenka į dažniausių pacientų skundų trejetuką. Virškinimo sutrikimai kamuoja ir mažus vaikus, ir vidutinio amžiaus asmenis, ir senyvus pacientus. Jų tekę patirti bene visiems. Kokie virškinimo sutrikimai pasitaiko dažniausiai ir kokios įprasčiausios jų priežastys? ...
Skaityti daugiauDispepsija – tai vienas dažniausių funkcinių virškinimo sutrikimų, kuriam būdingas viršutinės pilvo dalies skausmas, diskomfortas ir kiti nepatogumai. Šis laikinas arba savaime praeinantis virškinimo sutrikimas atsiranda dėl pačių įvairiausių priežasčių. Viena svarbiausių – persivalgymas, kuris tampa itin aktualus artėjant šventėms. Kas galėtų padėti greičiau pasijusti lengviau?...
Skaityti daugiauFunkcinė dispepsija – tai viršutinės vidurinės pilvo dalies (epigastriumo) skausmas ar diskomfortas, kuris pasireiškia ankstyvu sotumo jausmu, pilnumu, pykinimu, pilvo pūtimu. Nesuklysime sakydami, kad daugelį žmonių vargina panašius simptomai. Nejau iš karto eiti pas gydytoją? Ar funkcinė dispepsija – pavojinga liga? Kada ir kaip ją reikia gydyti? Komentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas prof. Jonas Valantinas....
Skaityti daugiauDispepsija – tai dėl blogo virškinimo pasireiškiantys įvairūs nemalonūs pojūčiai (po valgio juntamas skausmas ir sunkumas viršutinėje pilvo dalyje). Jie sustiprėja pavalgius paskubomis arba suvalgius tam tikro maisto. Statistika teigia: dispepsijos simptomus jaučia apie 25 proc. žmonių, o per šventes – dar daugiau....
Skaityti daugiau