){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Cukrinis diabetas (CD) - tai lėtinė endokrininė liga, trunkanti visą žmogaus gyvenimą. Ja sergant dėl insulino trūkumo ar jo netinkamo veikimo audiniuose sutrinka medžiagų apykaita, didėja gliukozės kiekis kraujyje (glikemija), organizmas nepakankamai maisto paverčia jo paties reikmėms vartojama energija, blogėja žmogaus savijauta.
1 tipo diabetas - tai yra jaunų žmonių liga, kai kasa visiškai negamina insulino, kuris būtinas, kad su maistu gauta gliukozė patektų į ląsteles ir vyktų medžiagų apykaita audiniuose. Jis pasireiškia ūminiu medžiagų apykaitos blogėjimu (dideliu silpnumu, nuovargiu, darbingumo mažėjimu, sparčiu svorio kritimu, dažnu šlapinimusi ir troškuliu), dažniausiai pirmas simptomas būna diabetinė koma (sąmonės netekimas). Sergantiesiems 1 tipo diabetu, kad jie išgyventų, visą gyvenimą kasdien reikia vartoti insulino.
2 tipo diabetas - tai yra vyresnių, dažnai turinčių antsvorio žmonių liga, kai kasa gamina nepakankamai insulino organizmo poreikiams patenkinti ar insulinas netinkamai veikia audiniuose. 2 tipo diabeto pradžia ir eiga laipsniška. Dažnai žmogų vargina nuolatinis nepaaiškinamas nuovargis ir silpnumas (gliukozė negali patekti į ląsteles, todėl jos neturi iš ko gaminti energijos), troškulys ar burnos džiūvimas, dažnas šlapinimasis, blogėjanti rega, svorio kritimas, blogai gyjančios žaizdos, odos pūliniai, lytinių organų niežulys, kojų padų deginimas ar tirpimas, parodontozė. Daugiau kaip pusė sergančiųjų ilgai nežino, kad serga CD, ir liga diagnozuojama per vėlai (pvz., profilaktinio patikrinimo metu, įvykus miokardo infarktui ar insultui), todėl net pusei pacientų diagnozavus ligą nustatomos ir diabeto komplikacijos.
Sergant diabetu ilgainiui pažeidžiamos visos organizmo kraujagyslės. Pažeidus stambiąsias kraujagysles, gali išsivystyti miokardo infarktas ar insultas bei kojų gangrena, todėl gali tekti amputuoti koją.
Pažeidus smulkiąsias kraujagysles, vystosi nervų pažeidimas (polineuropatija), inkstų pažeidimas (nefropatija) bei akių pažeidimas (retinopatija). Dažniausia žmonių aklumo priežastis pasaulyje (net 7-8 proc.) yra diabetinė retinopatija. Kasmet apanka po 1 proc. sergančiųjų diabetu. Prognozuojama, kad per artimiausius kelerius metus Lietuvoje dėl CD komplikacijų gali būti apie 3500 aklų žmonių.
Gliukozės kiekį kraujyje (glikemiją) sergantysis CD turėtų tikrinti nevalgęs ir 2 val. po valgio (pusryčių, pietų ir vakarienės) bei eidamas miegoti vakare. Pagal šiuos duomenis ir pacientas, ir gydytojas gali koreguoti gydymą. Pageidautina, kad glikemija svyruotų nevalgius 4,0-6,0 mmol/l, o po valgio iki 7,5 mmol/l. Šiuo metu vis daugiau dėmesio skiriamas glikemijos po valgio matavimui, nes žmogus po valgio būna apie 12-14 val. per parą, o ir moksliniai tyrimai įrodė, kad daugumos komplikacijų (ypač insulto ir infarkto) progresavimą skatina būtent didelė glikemija po valgio. Net ir minimalus gliukozės kiekio kraujyje sumažinimas padeda stabdyti komplikacijų progresavimą.
Dar vienas labai svarbus diabeto kontrolės žymuo yra glikozilintas hemoglobinas (HbA1c), kuris rodo, kaip diabetas buvo gydytas paskutinius 3 mėn. Jei gydymas efektyvus, HbA1c turėtų būti < 6,5 proc.
Gera diabeto kontrolė - jei glikemija nevalgius ryte yra <6 mmol/l, po valgio <7,5 mmol/l, o HbA1c <6,5 proc.
Bloga diabeto kontrolė - jei ilgesnį laiką glikemija nevalgius ryte yra >7 mmol/l, po valgio >9 mmol/l, o HbA1c >7,5 proc.
Yra keletas galimybių - tai mitybos korekcija ir diabeto mokymas, fizinio krūvio didinimas ir medikamentinis gydymas. Šiuo metu Lietuvoje diabetui gydyti skirtų medikamentų yra daug - tai geriamieji vaistai nuo diabeto ir insulino preparatai.
Insulinas - tai baltyminės kilmės hormonas, kurį išskiria specialiosios (beta) kasos ląstelės. Šis baltymas veikia kaip tarpininkas, perduodantis informaciją iš kasos į įvairias organizmo ląsteles. Taip gliukozė patenka į jas, ir organizmas gauna energijos, o baltymai vartojami kaip organizmo statybinė medžiaga. Be insulino, energija, esanti gliukozėje, negali būti vartojama, ir organizmas “badauja”, taigi palaipsniui žūsta.
Insulino sekrecija sveiko žmogaus organizme yra dviejų fazių: ankstyvoji - per keletą minučių po maisto suvartojimo insulinas greitai išskiriamas į kraują, didžiausia jo koncentracija susidaro po 5-7 min. (“bangos viršūnė”) ir trunka ne ilgiau kaip 10-15 min.; antroji - keletą valandų tęsiasi nepertraukiamas ilgalaikis insulino išskyrimas, kol gliukozės kiekis kraujyje grįžta į pradinį (tarsi “rami jūra po audros”).
1 tipo diabeto metu kasa visiškai nebegamina savojo insulino, o 2 tipo diabeto metu sutrinka ankstyvoji insulino išskyrimo fazė (išnyksta “insulino bangos valgant”), todėl pradeda didėti glikemija po valgio bei progresuoja diabeto komplikacijos.
Kadangi insulinas yra baltymas, jo negalima gerti, nes jis būtų suvirškintas skrandyje ir nebeveiktų, todėl insulino švirkščiama į poodį.
Insulino švirkštimo priemonės nuolat tobulinamos. Šiuo metu pacientams nebereikia virinti stiklinių švirkštų bei adatų, nes yra sukurtos labai patogios vienkartinės priemonės, panašios į gražius spalvotus pieštukus. Jos užpildytos insulinu, tad jo susišvirkšti galima pacientui patogiu metu ir jam priimtinoje vietoje. Adatėlės tapo plonytės ir trumputės, todėl pacientai praktiškai nejaučia dūrio.
Šiuo metu genų inžinerijos būdu pagaminti insulinai atitinka natūralią žmogaus insulino sudėtį ir yra labai aukštos kokybės bei vartojami visame pasaulyje. Insulino preparatai skiriasi pagal veikimo trukmę, pagal pasisavinimo greitį po poodinės injekcijos ir pagal sudėtį. Yra įvairios veikimo trukmės insulino preparatų - greito, trumpo, vidutinės trukmės ir ilgo veikimo - bei mišraus tipo insulinai, kurių sudėtyje yra trumpo ir ilgo veikimo insulino.
Paskutiniu metu, tobulėjant gamybos technologijoms, keičiama insulino cheminė struktūra, siekiant pakeisti jo veikimo laiką ir kreivę, kuri būtų labai artima natūraliai (sukeltų “aukštas bangas” ar veiktų tolygiai visą parą), todėl gaminami insulino analogai. Tai reiškia, kad insulino analogai arba veikia greičiau ir trumpiau nei įprastiniai insulinai, arba ilgai bei tolygiai iki 24 val. per parą. Patobulinus insulino struktūrą, atsirado galimybė jo vartoti pacientui patogiu laiku - prieš pat valgį, valgant ar po valgio. Taip pacientas insulino vartoja tuomet, kai labiausiai reikia.
Plačiausiai pasaulyje šiuo metu vartojami greito veikimo trukmės analogai (NovoRapid) ir mišraus veikimo analogas (NovoMix 30).
Sergančiųjų diabetu gydymas insulinu turi du tikslus - pakartoti fiziologinius trumpalaikius (1-2 val.) insulino pikus valgio metu (“aukštas bangas”) ir palaikyti nuolatinę bazinę insulino koncentraciją tarp valgių. Todėl, siekiant geros diabeto kontrolės ir komplikacijų mažinimo, būtų idealu, jeigu skirtume greito veikimo analogo prieš kiekvieną valgymą 3-4 k./d. ir vidutinio ar ilgo veikimo insulino 1-2 k./d.
Dažnai pacientams kyla klausimas - gal užtenka vienos insulino injekcijos? Deja, vienos insulino injekcijos nepakanka. Vartojant ilgo veikimo insulino, dar 3-4 k./d. papildomai reikia švirkšti greito veikimo insulino.
Daugkartinės insulino injekcijos sunkina pacientų gyvenimą, todėl toks gydymas, ypač sergantiesiems 2 tipo diabetu, dažnai yra nepageidautinas. Tokiu atveju yra vartojami insulino mišiniai 2 k./d. Jų vartoja beveik 40 proc. sergančiųjų CD visame pasaulyje. Dažniausiai yra skiriama insulino, sudaryto iš 30 proc. trumpos ir 70 proc. vidutinės veikimo trukmės insulino (pvz., Mixtard 30/70). Kad šis insulinas gerai veiktų, jo turėtų būti švirkščiama 30 min. prieš valgį, bet labai dažnai pacientai šios rekomendacijos nesilaiko. Beveik 2/3 pacientų šio tipo insulino švirkščia iš karto prieš valgį dėl dviejų priežasčių: dėl patogumo, dėl hipoglikemijos baimės. Tai pablogina glikemijos kontrolę.
Todėl buvo sukurtas fiziologiškiausias mišraus veikimo insulino analogas NovoMix30, švirkščiamas tik 2 k./d.
• Jis sudarytas iš dviejų dalių, kurios imituoja dvi insulino sekrecijos fazes. Greitai veikianti insulino dalis atspindi ankstyvąją insulino išskyrimo fazę (“aukštą bangą”) ir skirta glikemijai po valgio koreguoti. Ilgai veikianti insulino dalis atitinka antrąją insulino išskyrimo fazę ir užtikrina bazinį insulino poreikį. Tad vartojant šio analogo 2 k./d. sergantiesiems 2 tipo diabetu galima artimai imituoti fiziologinę insulino sekreciją.
• Vartojant šio insulino efektyviau koreguojama glikemija po valgio, o tai svarbiausia diabeto kontrolei.
• Vartojant NovoMix30 mažėja hipoglikemijų rizika, kuri vargina pacientus, vartojančius kito tipo insulinų.
• Ligoniams mažiau reikia užkandžių tarp valgių, todėl mažiau auga svoris, palyginti su įprastiniu mišriu insulinu 30/70 (pvz., Mixtard 30).
• NovoMix30 galima švirkšti iš karto prieš valgį, valgant ar tuoj po valgio, todėl yra labai patogu vartoti.
• Šis insulinas vartojamas 2 k./d. - ryte ir vakare.
• Ilgalaikis jo vartojimas gerina glikemijos kontrolę ir kartu paciento būklę.
Diabetas yra progresuojanti liga, ir savojo insulino rezervai palaipsniui senka, vystosi diabeto komplikacijos. Mes vis dar nemokame išgydyti diabeto, tad ateina natūralus ir neišvengiamas laikas pradėti vartoti insulino. Kiekvienam pacientui šis laikas yra individualus - vieniems insulino reikia iškart diagnozavus diabetą, kitiems - po 7-9 metų nuo ligos pradžios.
Dažnai žmonės bijo insulino injekcijų. Tačiau jau susirgimo pradžioje visi pacientai turėtų žinoti, kad prireiks insulino terapijos, ir tai bus ne bausmė, o tiesiog kita gydymo pakopa.
Taip, pradėjus vartoti insulino, gerėja medžiagų apykaita, gliukozė vėl tampa ląstelių energijos šaltiniu, vyksta normali baltymų gamyba, todėl grįžta gera savijauta, išnyksta troškulys, dažnas šlapinimasis, greitas ir nuolatinis nuovargis, yra galimas įprastas lytinis gyvenimas, moterims - nėštumas ir natūralus gimdymas, garantuojama gera gyvenimo kokybė bei galimybė dirbti norimą darbą.
Nuo cukrinio diabeto negalima išgyti, tačiau, išmokus tinkamai pasirūpinti savimi, galima gyventi visavertį gyvenimą.
Cukrinis diabetas, daug kam žinomas kaip cukraligė, neretai vadinamas šio amžiaus rykšte. Gydytojai su nerimu stebi, kad II tipo cukrinis diabetas diagnozuojamas jau ne tik vyresniems ir senyviems asmenims, bet ir 10 metų nesulaukusiems vaikams. Tai rodo, kad šiai ligai dabartinis gyvenimo būdas – labai palankus. ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas pasaulyje paplitęs itin plačiai. Ši lėtinė metabolinė liga nėra išgydoma, tačiau šiuolaikinė medicina padeda visiškai sėkmingai ją sukontroliuoti ir išvengti komplikacijų. Jei Lietuvoje pirmo tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų nėra tiek daug (priskaičiuojama apie 8 tūkstančiai), tai antro tipo cukriniu diabetu sergančiųjų yra kur kas daugiau ir šis skaičius sparčiai didėja. Ką reikėtų apie šią ligą žinoti kiekvienam iš mūsų? ...
Skaityti daugiaukai buvau mokinė, kaskart po privalomos medicininės patikros mokykloje, gaudavau...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (CD) – sparčiai plintanti liga, kurios sunkių komplikacijų galima išvengti tik griežtai kontroliuojant glikemiją. Tačiau griežta CD kontrolė turi savo kainą: didėja kūno masė ir dažnai pasitaiko hipoglikemija....
Skaityti daugiauKai dėl imuninės sistemos sutrinka insuliną gaminančių kasos ląstelių veikla, išsivysto pirmojo tipo diabetas. Ši nepagydoma organizmą alinanti liga dažniausiai užklumpa vaikus ir sukelia daug skausmo visai šeimai. Tačiau daugelis nežino, jog esama tvirtų įrodymų, kad ši liga susijusi su mityba, tiksliau su pieno produktais. Kaip karvės pienas sukelia pirmojo tipo diabetą yra plačiai aprašyta....
Skaityti daugiauIš skaitytojo laiško „Sveikam žmogui“: „Šiandien skydliaukė šalinama visiškai nesigilinant, ar tai būtina, o žmogus paliekamas likimo valiai. Savijauta dažnai ne pagerėja, o dar labiau pablogėja. Pacientas neperspėjamas, kad kartu jam gali būti pašalintos ir prieskydinės liaukos, ir tada nuo nuolatinio kalcio trūkumo žmogus tiesiog pradeda byrėti. Įdomu sužinoti, kiek per metus atliekama skydliaukės šalinamo operacijų ir kaip mes atrodome Europos bei pasaulio kontekste. O gal tai iš tikrųjų yra organas, kuris gali būti prilygintas apendicitui, protiniam dančiui ar kitam rudimentui, kurį lengva ranka galima pašalint.i“ ...
Skaityti daugiauSkydliaukė – pati didžiausia organizmo endokrininė liauka, esanti kaklo priekyje, sverianti iki 20 gramų ir atliekanti daug gyvybiškai svarbių organizmui funkcijų nuo žmogaus užsimezgimo iki jo mirties. Skydliaukės gaminami hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, turi įtakos širdies, smegenų, žarnyno, nervų, lytinės sistemų veiklai. Taigi, sutrikus skydliaukei, serga visas organizmas, ir jos veiklos sutrikimai gali pasireikšti labai nevienodai....
Skaityti daugiauPrimiršusiems, kas yra metabolinis sindromas, priminsiu – tai atsparumo insulinui sukeltų simptomų visuma, lemianti medžiagų apykaitos sutrikimus, padidinančius širdies ir kraujagyslių ligų bei 2 tipo cukrinio diabeto išsivystymo riziką. Šiam sindromui būdinga visa tokie sutrikimai, kaip arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga, dislipidemija ir hiperlipidemija, taip pat abdominalinis (juosmeninės dalies) nutukimas ir hiperurikemija (šlapimo rūgšties koncentracijos kraujo plazmoje padidėjimas). Reiktų nepainioti su metaboliniu sindromu, apie kurį kalbama sporto klubuose. Šiame kontekste kalbama apie žmonės, kurie, laikydamiesi tam tikrų rekomendacijų, nesugeba koreguoti kūno masės taip, kaip tikėtasi....
Skaityti daugiauPasaulyje sparčiai daugėja sergančiųjų cukriniu diabetu (CD), didžiąją dalį sudaro 2 tipo CD. Šiems pacientams širdies ir kraujagyslių ligos diagnozuojamos 2–4 kartus dažniau nei CD nesergantiems asmenims. Širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja esant net nedideliems angliavandenių apykaitos sutrikimams. Metabolinis sindromas – tai rezistencijos insulinui sukeltų simptomų visuma, lemianti medžiagų apykaitos sutrikimus....
Skaityti daugiauRaimonda Černiauskienė: „Sergant diabetu svarbu norėti būti sveikam“ Aštuonerius metus diabetu serganti vilnietė Raimonda Černiauskienė susigyveno su liga ir net žino, kaip jausti gerai. Raimondai neseniai sukako 53-eji. Ji stebina aplinkinius savo entuziazmu, aktyvumu ir gera nuotaika. Ji sako, jog diabetas jai atiteko kaip „palikimas” iš mamos. Jos mirtis privertė Raimondą permąstyti gyvenimo vertybes, susiimti ir pareigingai vykdyti gydytojų rekomendacijas. Jos pasiekti rezultatai stulbina....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu 10–15 metų, daugeliui, neatsižvelgiant į diabeto tipą, atsiranda kraujagyslinių komplikacijų – tiek smulkiųjų kraujagyslių, tiek stambesnių kraujagyslių pažeidimų. Šį kartą – apie vieną iš cukrinio diabeto pasekmių – diabetinę neuropatiją. Kodėl ši komplikacija išsivysto, ką jaučia sergantysis ir kaip jis galėtų pats sau padėti? Į šį ir daugiau su tuo susijusių klausimų atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro gydytoja Eglė BALČIŪTĖ...
Skaityti daugiauDoc. Žaneta Petrulionienė – viena iš nuolatinių TV3 laidos „Sveikas žmogus“ pašnekovių. Apsilankę pas ją, aptariame ne vieną temą. Kiekvieną kartą gydytoja pateikia naujos ir itin įdomios informacijos. Gydytoja Petrulionienė patinka žiūrovams, nes įtaigiai kalba, tačiau kartu ir paprastai bei suprantamai. Šįkart aiškinomės, kodėl medikai vis garsiau kalba apie metabolinį sindromą, kaip paprasčiausiais būdais galėtume padėti savo kraujagyslėms išlikti sveikoms....
Skaityti daugiauVisi mes laukiame nuostabaus Kalėdų meto. Tikime ir svajojame, kad neužgęstanti Viltis mus visada suras, o bėdos ir nelaimės – visada aplenks. Tačiau kartais taip nutinka, kad nelaukta ir netikėta ateina liga. Dažnai žmonės, išgirdę diagnozę, puola į neviltį, juos užplūsta mintys: „Jei būčiau galėjęs numatyti savo ateitį, gal būčiau galėjęs ką nors pakeisti“. Senieji išminčiai sakė, kad medicina yra ir filosofija, ir menas, ir mokėjimas numatyti, ir meilė mūsų pacientams. Iki šiol, norėdami padėti ligoniams ir nesuklysti, mes, gydytojai, svarstome konkretaus paciento gydymo variantus, parinkdami, mūsų manymu, jam tinkamiausią, taip tarsi numatydami vaisto veikimą konkrečios paciento ligos atveju....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu daugeliu atvejų gali atsirasti įvairių odos pažeidimų. Geriausias būdas tiek jų išvengti, tiek gydyti jau esamus – užtikrinti gerą ligos kontrolę medžiagų apykaitos požiūriu. Tai, kartu su tinkama kojų priežiūra, gali apsaugoti nuo daugelio komplikacijų....
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (diabetes mellitus) – lėtinė polietiologinė endokrininė visą gyvenimą trunkanti liga, tad didžiulį nerimą kelia pastaruoju metu sparčiai didėjantis sergančiųjų šia liga žmonių skaičius. Diabetas 2–5 kartus padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse jis yra dažniausia regėjimo sutrikimų, aklumo, kojų amputacijų, inkstų funkcijos nepakankamumo priežastis. Pasaulyje cukriniu diabetu (CD) serga maždaug 3,5–7 proc. žmonių (Europoje – apie 26 milijonus). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje tokių ligonių yra apie 100 tūkstančių. Prognozuojama, kad per artimiausius 10 metų šis skaičius padvigubės....
Skaityti daugiaukas yra 2 tipo diabetas? 2 tipo diabetas (dar vadinamas nuo insulino nepriklausomu...
Skaityti daugiauRimtos lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, neturi būti kliūtis gyventi visavertį gyvenimą. „Sergantieji cukriniu diabetu neturėtų užsisklęsti savyje, jie turėtų naudotis visais gyvenimo teikiamais malonumais, taip pat ir atostogomis“, – įsitikinusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Endokrinologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja gydytoja endokrinologė dr. Rita Šulcaitė. Šiame straipsnyje – gydytojos patarimai, kaip tinkamai pasiruošti atostogoms, kad po jų sugrįžtume pilni jėgų ir sveikatos, o ne ligai paūmėjus....
Skaityti daugiauKas, jei ne jūs mums svarbiausi? Todėl, gavę pagalbos prašantį skaitytojos R.J. laišką, negalėjome į jį nesureaguoti. Esame tikri, kad šios moters bėda artima arba netrukus gali būti artima ir kitiems mūsų skaitytojams. Juk nuo to, kad vieną dieną ir jums gydytojas gali pasakyti, kad kraujyje per daug gliukozės, neapsaugotas niekas, ypač žinant mūsų sėslų būdą ir mitybos įpročius. O laiškas toks: „Sveiki, neseniai gydytojas liepė atlikti kraujo tyrimus ir paaiškėjo, kad cukraus kiekis kraujyje šiek tiek viršija normą. Ką daryti? Ar čia jau diabetas? Ar įmanoma kaip nors užkirsti tam kelią?“ Į šiuos klausimus sutiko atsakyti profesorius Vaidotas Urbanavičius....
Skaityti daugiauDėl nepakankamos ir vienpusiškos dietos, badaujant, sutrikus maisto pasisavinimui, ima trūkti vitamino B1. Jo poreikis padidėja nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Tokiais atvejais gali padėti benfotiaminas – riebaluose tirpi, todėl lengviau pasisavinama vitamino B1 forma, padedanti palengvinti būklę daugeliu atvejų. Ypač jis svarbus norint atitolinti diabetinę neuropatiją – sunkią komplikaciją, kuri dažnai išsivysto sergantiesiems diabetu. ...
Skaityti daugiauDiabetas – liga, su kuria tenka nuolat kovoti. Tačiau šiais laikais, kai medicina taip sparčiai žengia į priekį, diabetą galimą lengvai valdyti ir užsitikrinti visavertį gyvenimą. Svarbiausia sergant cukriniu diabetu – nepamiršti per dieną skirti kelias minutes cukraus kiekiui kraujyje pamatuoti. Kodėl tai yra itin svarbu ir kaip greitai ir nesudėtingai galima tai padaryti? ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas – lėtinė, sunki ir brangiai kainuojanti liga, sukelianti sunkias komplikacijas, daranti žalą šeimoms, valstybėms ir visam pasauliui. Kovą prieš diabetą remia Jungtinių Tautų Organizacija, savo rezoliucijoje pripažindama jį svarbia pasaulio sveikatos neganda greta tokių infekcinių epidemijų, kaip maliarija, tuberkuliozė ir ŽIV/AIDS. Rezoliucijos priėmimas – didelis pasiekimas, tačiau tai tik pirmas žingsnis diabeto epidemijai stabdyti ir žmonių gyvybėms gelbėti. Kaip su diabetu kovojama Lietuvoje?...
Skaityti daugiauPastaruosius du dešimtmečius mokslininkus domina palyginti nauja patofiziologinė būklė – metabolinis sindromas. Šis sveikatos sutrikimas labiau paplitęs civilizuotose šalyse, susijęs su šiuolaikiniu gyvenimo būdu ir genetiniais veiksniais. Metabolinis sindromas ypač svarbus kardiologams, endokrinologams ir šeimos gydytojams. Nagrinėjant įvairialypius jo etiologijos ir patogenezės klausimus, atskleidžiamos vis naujos šio sindromo sąsajos su kitomis medicinos sritimis, tarp jų ir oftalmologija. Regėjimas – pojūtis, kuris pranoksta visus kitus žmogaus pojūčius. Išsaugoti gerą regėjimą visą amžių – svarbu kiekvienam. Kokią įtaką metabolinis sindromas daro akių ligoms? Komentuoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos oftalmologė dr. Goda Miniauskienė....
Skaityti daugiauAustralijos mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad žmonės, kuriems išsivystęs metabolinis sindromas, yra medžiagų apykaitos sutrikimų, labiau linkę sirgti ir depresija. Kita vertus, sergantieji psichikos ligomis priskiriami didesnei metabolinio sindromo išsivystymo rizikos grupei. Koks ryšys sieja metabolinį sindromą ir psichikos ligas? Kokia pagalba galima? Konsultuoja Vilniaus m. Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Jolita Bužinskienė....
Skaityti daugiauMedikai sutartinai tvirtina: žmonės, kurių figūra primena obuolį, turėtų mesti svorį – net ir tie, kurie nelaiko savęs storais! Gydytojai perspėja apie naują epidemiją, kurią gali sukelti metabolinis sindromas. Tai ne atskira liga, o visas galimų ligų rizikos veiksnių kompleksas. Dėl metabolinio sindromo išsivystančios ligos yra lėtinės, pažeidžiančios kelis organus ir organizmo sistemas, todėl sunkiai gydomos. Tačiau, laiku atkreipus dėmesį, sveikatą galima išsaugoti....
Skaityti daugiauDidėjanti cukrinio diabeto (CD) pandemija gali suluošinti ir nusinešti į kapus nemažai darbingo amžiaus žmonių. Žinoma, kad 2 tipo CD atsirasti įtakos turi žmonių netinkamos mitybos įpročiai, mažas fizinis aktyvumas, vakarietiškos gyvensenos plitimas, urbanizacija, galiausiai – nutukimas. Ką kiekvienas turėtų žinoti apie CD? Kokių yra naujienų, būtinų žinoti jau susirgus? Komentuoja SAM konsultantas endokrinologijai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos instituto ir Endokrinologijos klinikos prof. Antanas Norkus....
Skaityti daugiau
