Rėmuo

Konsultuoja Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikos Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja gastroenterologė Neringa Skurkienė.
 

Kodėl jaučiamas rėmuo?


Rėmens graužimu, rūgštaus skrandžio turinio atpylimu, skausmu, veržimo ar deginimo pojūčiu už krūtinkaulio ar “duobutėje” pacientai dažniausiai apibūdina padidėjusį rūgštingumą. Kartais juos taip pat vargina pykinimas, pagausėjęs seilių išsiskyrimas, rečiau sutrinka ar tampa skausmingas rijimas. Kai kuriems žmonėms rėmuo pasireiškia netipiškai - jie skundžiasi rytiniu balso prikimimu ar gerklės skausmu, kąsnio jausmu gerklėje, nemaloniu deginimu ar skoniu burnoje, dantų atšipimu ar naktinio kosulio priepuoliais. Visų minėtų simptomų priežastis - padidėjęs rūgštingumas ir rūgštaus skrandžio turinio patekimas į stemplę ar net į burną. Rėmuo dažniausiai pradeda varginti nepaisant sveikos gyvensenos rekomendacijų, kai ištinka stresas, netinkamai maitinantis - greitas maistas, kava, rūkymas trikdo raumens, saugančio, kad rūgštaus skrandžio turinio nepatektų į stemplę, veiklą. Nesigydant sutrikimas progresuoja, rūgštys po truputį pažeidžia stemplę - išsivysto gastroezofaginio refliukso liga.
Rėmuo gali atsirasti netrukus po valgio, atliekant fizinius pratimus, pasilenkus, atsigulus ir praeiti nuo rūgštingumą mažinančių vaistų. Jį gali skatinti rūkymas, atkaklus kosulys, nėštumas, persivalgymas, nutukimas ar ankšti rūbai, pvz., korsetai. Turi įtakos ir daugelis maisto produktų: šokoladas, kava, alkoholis, citrusiniai vaisiai, angliarūgštės prisodrinti gėrimai, pomidorai, pipirai. Riebus maistas dažniau sukelia rėmenį.
Kaip minėta, rėmuo ir atpylimas rūgščiu turiniu yra dažniausi ir labai specifiški gastroezofaginio refliukso ligos simptomai, tačiau jie gali varginti ir nesergant šia liga. Tad jei rėmuo vargina dažnai, būtina kreiptis į specialistą, jis paskirs reikiamus tyrimus ir gydymą.
 

 

Kaip gydyti?


Rėmuo dažniausiai pasireiškia esant padidėjusiam rūgštingumui, todėl jam gydyti pirmiausia ir vartojami rūgštingumą mažinantys vaistai. Taip apsaugoma, kad rūgštaus skrandžio turinio nebepatektų į stemplę ir nemalonūs pojūčiai nebekamuotų. Veiksmingiausi yra tie vaistai, kurie ilgam slopina pačią skrandžio rūgšties gamybą ir neleidžia rūgščiai “daryti savo juodo darbo”. Itin veiksmingas yra Raniberl 150. Jis nuslopina padidėjusį skrandžio rūgšties išsiskyrimą net 12 valandų, tad preparato užtenka pavartoti 1-2 kartus per parą, ir rėmuo nebevargins. Tačiau dar pasitaiko ligonių, kurie, esant intensyviam rėmeniui, vis dar griebiasi sodos tirpalo ar pieno stiklinės. Tai galbūt ir suteikia laikiną palengvėjimą, tačiau vėliau skrandžio rūgštis, ypač pavartojus sodos, gaminama dar intensyviau.
 

Nevaistinės priemonės - gyvensenos ir mitybos korekcija


Jei vargina rėmuo, taip pat gali padėti gyvenimo ir mitybos koregavimas. Rekomenduojama mesti rūkyti, atsisakyti alkoholio, maitintis dažnai ir nedideliais kiekiais, vengti didesnio kavos, arbatos, gazuotų gėrimų kiekio, mažinti kūno masę, miegoti pakėlus lovos galvūgalį, negulti tris valandas po valgio, nenešioti veržiančių diržų, ankštų drabužių, nedirbti susilenkus, susirietus, ypač po valgio. Vis dėlto tais atvejais, kai ligos simptomai vargina ilgiau, vien nevaistinių priemonių nepakanka. Tuomet būtina gydyti vaistais. Be to, svarbu, kad gyvensenos ir mitybos apribojimai neblogintų žmogaus gyvenimo kokybės labiau nei pati liga.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai