Medžiagų apykaitos sutrikimai
Pykinimas ir vėmimas, po kurio nepalengvėja, gali būti diabetinės ketocidozės ar inkstų ligų sukeltos uremijos (kai toksinių medžiagų patenka į kraujotaką) pasekmė.
Infekcinės ligos
Meningitas, arachnoiditas, įvairios kilmės pneumonijos, encefalitas - ligos, paprastai lydimos karščiavimo, aukštos temperatūros, pykinimo ir vėmimo.
Alergija
Gali pykinti dėl padidėjusio jautrumo kai kuriems maisto produktams, pavyzdžiui, pienui, vaisiams.
Neuropsichologiniai sutrikimai
Bulimija ir nervinė anoreksija - tai nerviniai valgymo sutrikimai. Sergantieji bulimija refleksiškai paskatina vėmimą, siekdami pašalinti iš skrandžio maistą. Sergant nervine anoreksija prarandamas apetitas, valgoma per prievartą. Neretai maistas sukelia šleikštulį, pykinimą ir vėmimą.
Kitos priežastys
Pykinimas ir vėmimas gali įspėti apie grėsmingas gyvybei būkles išsivysčius smegenų navikams ar dėl vidinio kraujavimo patyrus traumas. Pykinimas - vienas iš epilepsijos, migrenos požymių.
Retesni yra oftalmologiniai veiksniai, kai pykina dėl akių nuovargio. Pykinimą gali sukelti glaukoma - padidėjęs akispūdis.
Psichogeninis pykinimas
Pykinimas matant arba užuodus ką nors nemalonaus ar vos apie tai pagalvojus. Toks pykinimas dažniausiai būdingas sergantiesiems neuroze.
Nėščiųjų pykinimas
Kai kurias nėščiąsias pykina dėl toksikozės, kuri yra besikeičiančios hormonų ir medžiagų apykaitos pasekmė. Gyd. K.Borkienė būsimoms mamoms pataria: "Atsibudusi neskubėkite atsikelti, nepašokite staiga. Pasiverskite ant šono ir dar lovoje išgerkite puodelį saldžios arbatos. Kiek pagulėjusios atsikelkite. Bet kokių vaistų, netgi nuo peršalimo, vartojimas be gydytojo rekomendacijos gali pakenkti vaisiui. Po 16 nėštumo savaitės pykinimas paprastai praeina".
Kai virškinimas sutrinka dėl skrandžio motorikos susilpnėjimo
Kai skrandžio lygiųjų raumenų judesiai tampa vangūs arba visai išnyksta - dėl netinkamos maisto kokybės, per didelio kiekio, apsinuodijus maistu, karščiuojant, dėl psichologinių ar kitų fizinių veiksnių - viena iš pagalbos priemonių yra vaistai, kurie sureguliuoja skrandžio motoriką. Tokiu poveikiu pasižymi Cerucal (metoklopramidas), specifiškai veikiantis įskrandžio ir dvylikapirštės žarnos zoną. Vaistas pro centrinę nervų sistemą slopina vėmimo centrą smegenyse, reguliuoja virškinamojo trakto motorinę funkciją, dėl to greičiau išsituština skrandis. Vartojant vaisto atsipalaiduoja stemplė - tai slopina vėmimą, atpylimą ir funkcinės kilmės spazmus. Cerucal (metoklopramidas) didina įskrandžio raumenų įtempimą ir neleidžia skrandžio rūgščiai patekti į stemplę, apsaugo nuo rėmens.
Vestibuliarinio aparato "netobulumas", "jūros" bei "skrydžio" liga
"Galima sakyti, matome ne vien akimis. Juk ir užsimerkę žinome, ar stovime, ar sėdime, ar esame pasilenkę, - sakė gyd. Kristina Borkienė. - Už orientavimąsi aplinkoje "atsakinga" vidinėje ausyje esanti vadinamoji sraigė. Kai kurios ligos gali sutrikdyti vestibuliarinio aparato veiklą. Dėl šios priežasties arba įgimtų ypatumų kai kurie žmonės negali skristi lėktuvu, juos pykina plaukiant laivu, supantis karuselėje. Sergant Menjero liga pažeidžiamos sraigės struktūros, patiriamas nuolatinis pykinimas. Vestibuliarinį aparatą galima lavinti specialiais koordinacijos ir pusiausvyros pratimais, slidinėjant, čiuožiant. "Jūros" ar "supimo" ligos simptomų kelionės metu padės išvengti antihistamininiai, blokuojantys H1 receptorius medikamentai, pavyzdžiui, dimenhidrinolo preparatai (Dramamine, Vomex). Treniruotės lavina pusiausvyrą ir padeda išvengti nemalonių pykinimo epizodų, tačiau jeigu vestibuliarinio aparato sutrikimai yra organinės kilmės, reikia kreiptis į gydytoją. Visuomet, kai pykina dėl neaiškių priežasčių, kai kartu karščiuojama, juo labiau jeigu tai kartojasi, o po vėmimo savijauta nepagerėja, reikia kreiptis į gydytoją. Rengdamiesi tolimesnei kelionei, ypač - į egzotines šalis, pasitarkite su šeimos gydytoju, kokių reikia vaistų, paklauskite patarimų, pasiskiepykite. Tai sumažins pavojų sirgti užkrečiamomis ligomis, o tuo pačiu išvengsite nemalonių virškinamosios sistemos sutrikimų. Juk vykdami į tolimas šalis pasirūpiname sveikatos draudimu, o ar žinome, kokia mūsų sveikata?" - paragino gyd. K.Borkienė.
Jūratė LABUTIENĖ
Gerų patarimų "vaistinėlė"
...dvasininkai
"Persivalgymas - tarsi raktas..."
Vadovaujantis šv. Grigaliaus Didžiojo nuorodomis, pavojingiausiomis nuodėmėmis, Katalikų bažnyčios požiūriu, laikytinos šios: puikybė, gobšumas, gašlumas, rūstumas, pavydas, persivalgymas ir tingumas arba visiškas abejingumas. Didžiausiomis jos vadinamos dėl to, kad veda į kitas nuodėmes, kitus blogus polinkius. Šv. Paulius energingai kritikavo tuos, kurių " ...Dievas yra jų pilvas" (Naujasis testamentas, Fil 3,19). Šv. Paulius nepasmerkė malonumo sėdėti prie stalo, tačiau buvo kritiškas tiems, kurie neturi saiko, mėgaujasi pertekliumi. Persivalgymas savaime nėra didelė blogybė ir rimta nuodėmė, tačiau yra tarsi raktas, atidarantis duris kitoms blogybėms, paskatinantis plepumą, tingumą ir net pyktį. Saikingumas valgant - tai vienas iš savitvardos būdų. Evangelijose skaitome, kad Jėzus sėdėjo už stalo ir valgė, kvietė ir kitus, buvo drauge su žmonėmis. Būti kartu - reiškia dalintis, mylėti. O tai - vienintelis dalykas, kuriam nereikia saiko!
...vidaus ligų specialistai
Tik 5 žmonės iš šimto yra nutukę dėl ligos
"Apibrėžimo, kas yra persivalgymas, fiziologijos vadovėlyje nerasite, pastebėjo profesorius Pranas ŠNIPAS.
Dažniausiai žmogaus organizmas kaupia antsvorį pažeidus suvartojamo maisto ir išeikvojamos energijos santykį. Tik 5 proc. atvejų antsvorio sukaupiama dėl ligos".
Profesorius teigia, kad racionaliai mitybai labai svarbu paskutinio dienos valgymo laikas. Jis turėtų būti 3-4 val. iki miego ir sudaryti apie 20 proc. dienos raciono. Didžiulė klaida - didžiąją dienos maisto dalį suvartoti vėlyvą vakarą. Kiek kartų valgyti per dieną, kiekvienas žmogus pasirenka individualiai, tačiau Lietuvos gyventojams derėtų valgyti 2-5 kartus per dieną. Trijų valgymų maisto kiekis procentais galėtų būti paskirstytas taip: 30:50:20.
Virškinimo fiziologija
Virškinimas prasideda burnoje, iš kurios maistas stemple nuslenka į skrandį. Jis anatomiškai skirstomas į tris dalis. Kiekvienoje jų skirtingos liaukos išskiria sekrecijos medžiagų. Jeigu žmogus yra alkanas, tačiau nevalgo, jos išskiriamos neveiklios ir tik susidūrusios su maistu tampa aktyvios. Maistui slenkant žemyn, "įsijungia" kepenys, kurios išskiria 12 skirtingų medžiagų, kasa ir tulžis. Gerokai susmulkintas maistas, apdorotas sekrecijos medžiagų ir fermentų, iškeliauja į žarnyną. Vidinį jo paviršių dengia gleivinė - epitelis, kurio paviršių sudaro gaureliai. Epitelinės ląstelės paviršiaus plotą dar padidina ir maisto įsiurbimą pagreitina gaurelių išsišakojimai - plaukeliai. Todėl bendras žmogaus žarnyno epitelio plotas yra apie 150-200 m2. Naudingos medžiagos, patekusios į sveiką organizmą, negali likti "nepastebėtos", o nenaudingos yra pašalinamos.
Visuose virškinimo etapuose vyksta maisto medžiagų rezorbcija į kraują. Intensyviausia ji plonajame žarnyne, o lėčiausia - storajame žarnyne.
Jeigu žmogus yra sveikas ir neapsunkina savęs maisto pertekliumi arba baltymais, riebalais ir angliavandeniais vienu metu, šis procesas vyksta sklandžiai. Visoms šioms skirtingoms maisto medžiagoms pasisavinti reikia skirtingų virškinimo fermentų ir skirtingos - rūgščios arba šarminės - aplinkos.
Neskubėk!
"Niekada nevalgykite dėl to, kad "reikia", o įsiklausykite į organizmo poreikius. Jeigu kurią dieną išeikvojote mažiau energijos, juo labiau jeigu patyrėte stresą ir organizmas nėra pasirengęs apdoroti maistą, atsisakykite jo. Nevalgykite, jeigu nesate alkanas, o nuo stalo pakilkite tuomet, kai dar "yra vietos" - patarė profesorius P.Šnipas, kuris paprastai valgo du kartus per dieną. - Dažniausiai suvalgome per daug todėl, kad nejaučiame sotumo. Organizmo fiziologijos principai to ir negali užtikrinti, kol nuo valgymo pradžios nepraėjo 20-30 min. ir į kraują nepateko gliukozės".
Kai nusižengiame…
Nemalonius pojūčius, atsirandančius virškinamajame trakte, padeda pašalinti medikamentai. Galima pasirinkti skrandžio rūgštingumą mažinančius (antacidinius), virškinimą gerinančius (fermentus), toksinus absorbuojančius, viduriavimą stabdančius ar laisvinamuosius vaistus. Jei juntamas nemalonus šleikštulys, pykinimas ar net vėmimas, siūloma naudoti padidėjusią virškinamojo trakto motoriką ir vėmimą slopinančius vaistus (pvz., metoklopramidą).
… sveikos mitybos žinovai
"Žiedo" testas
Žurnalo skaitytoja Edita BALČYTIENĖ domisi sveika gyvensena ir vadovaujasi šiais principais: "Niekada nevalgau, kol rimtai nenoriu. Jeigu vakare laukia vaišės, būtinai papietauju, kad nebūčiau alkana. Kartais, kai sunki galva, nevirškina, vaistinėje perku enzistalio ar panašaus vaisto arba specialių virškinimą gerinančių arbatų mišinių. Kartais labai tinka ir pelynai iš močiutės daržo.
Rinkdamasi valgius nuo šventinio stalo, įvertinu jų kaloringumą ir paklausiu savęs: "Ar išeikvosiu tiek energijos, jeigu jau vėlyvas metas?". Pirmiausia valgau vaisių, daržovių mišrainių, o jeigu dar "lieka vietos" - saldumynų. "Privalomo" torto gabalėlio paprašau mažesnio ir stengiuosi nekartoti. Ar visuomet pavyksta laikytis šių principų, "pasako" veidas ir oda. Jeigu rytą būna patinę paakiai, atsiradę neaiškių spuogelių - tai įrodymas, kad maistas man netiko arba valgiau per daug. O rytą maudamasi žiedą ant piršto taip pat matau, ar mano organizmas dar apsunkęs, ar jau apsivalęs ir pailsėjęs. Ši sistema manęs nevaržo. Padeda valia - anksčiau sportavau - bei... veidrodis".
… literatūriniai personažai
Už lėbavimą!
XVI a. prancūzų rašytojo Fransua RABLE romano "Gargantiua ir Pantagriuelis" - neišsenkamo juoko ir gilios išminties kūrinio - herojus, tik gimęs pasaulį pasveikino šūksniu "gerti!". Gargantiua mėgavosi gyvenimu ir tarnavo "ponui Apetitui". Štai Gargantiua pusryčiai: "...pradėdavo iš lėto užkandžiauti - sutraukdavo vieną kitą tuziną kumpių, rūkytų jaučio liežuvių, ikrų, dešrų ir kitų dalykų, taisančių kelią vynui. Liaudavosi tik tada, kai pradėdavo pilvą veržti. (…) Šitiek valgių surijusį giltinė griebtų už poros žingsnių, jeigu jis negautų gerti. Todėl vynas liete liejasi". Tai, autoriaus žodžiais, "atnašos Pilvagalinčiam". Vis tik, nepaisant valiūkiškai atrodančių lėbavimų, mums nuo jų reikėtų susilaikyti... Be to, mes ir ne milžinai...
Pykinimas - tai diskomforto jausmas gerklėje arba vadinamojoje "duobutėje po krūtine", lydimas sutrikdyto kvėpavimo bei vėmimo. Vėmimas - apsauginė organizmo reakcija, kai iš skrandžio pašalinamos toksinės ir dirginančios medžiagos. Šiam procesui skatinti, siekiant greičiau pašalinti toksines medžiagas iš organizmo, gali būti skiriama specialių medikamentų.
Už vėmimą atsakingas vėmimo centras ir vadinamoji trigerinė zona, esanti pailgosiose smegenyse. Medikamentai nuo pykinimo slopina šią zoną.
Apie nemalonias būsenas, kurias sukelia pykinimas, jų šalinimo būdus bei ligas, kurioms būdingas šis simptomas, paaiškino Kauno Žaliakalnio sveikatos priežiūros centro bendrosios praktikos gyd. Kristina BORKIENĖ
Tikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauNervinė įtampa arba stresas – kasdienis šiandienos palydovas. Vis daugiau žmonių skundžiasi dirgliosios žarnos sindromu, o stresas šio sveikatos sutrikimo atveju vaidina labai svarbų vaidmenį. Ar žinote, kokie procesai organizme vyksta nervinės įtampos metu ir kaip ilgalaikis stresas veikia virškinimo sistemą? ...
Skaityti daugiauPilvo pūtimas – nepatogumus, drovėjimąsi viešumoje, pilvo raižymą, maudimą, o kartais net ir stiprius pilvo skausmus kelianti bėda. Sakoma, kad visiškai normalu, jei dujos iš virškinimo trakto pasišalina iki maždaug 20 kartų per parą, tačiau dažnesnis jų pasišalinimas jau gali rodyti kokius nors sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, laktozės netoleravimą, celiakiją ar uždegimines žarnyno ligas. Dažniau pilvą pučia mažiems vaikams ir senyviems asmenims, tačiau manoma, kad bendrojoje populiacijoje meteorizmas kamuoja mažiausiai kas ketvirtą asmenį. Ką daryti, ką pilvą pūstų rečiau ir ne taip intensyviai? Kaip sumažinti dujų kaupimąsi žarnyne? ...
Skaityti daugiauNors žiema dar neprasidėjo, vis dažniau išgirstama apie norovirusinę infekciją. Ši liga kitaip gali būti vadinama žiemos vėmimo liga arba virusiniu gastroenteritu. Ji sukelia ne tik vėmimą ir viduriavimą – gali pasireikšti kur kas daugiau simptomų. Ką reikėtų žinoti apie norovirusinę infekciją ir ką daryti, jei ji pasireiškė ir Jums? ...
Skaityti daugiauManoma, kad virškinimo sutrikimai patenka į dažniausių pacientų skundų trejetuką. Virškinimo sutrikimai kamuoja ir mažus vaikus, ir vidutinio amžiaus asmenis, ir senyvus pacientus. Jų tekę patirti bene visiems. Kokie virškinimo sutrikimai pasitaiko dažniausiai ir kokios įprasčiausios jų priežastys? ...
Skaityti daugiauVaiko verkimą tėvai gali traktuoti kaip kokių nors nepatenkintų poreikių ar ligos ženklą. Net patenkinus visus pagrindinius poreikius vaikas gali ir toliau graudžiai verkti – tuomet gali būti įtariama kokia nors liga. Jei ligos požymių nėra ir vaikas yra sveikas, tuomet pilvo dieglių diagnozė tampa gana reali – būtent dėl jų vaikas gali gana stipriai, garsiai ir ilgai raudoti. ...
Skaityti daugiauVidurių užkietėjimas – vienas dažniausių sveikatos sutrikimų, kuris gali kamuoti ir pirmaisiais gyvenimo metais, ir senatvėje. Būtent šiuose laikotarpiuose lėtinio vidurių užkietėjimo ir su juo susijusių nemalonių simptomų dažnis yra pats didžiausias. Rečiau nuo vidurių užkietėjimo kenčia vidutinio amžiaus asmenys, vis dėlto ilgiau ar trumpiau trukusių vidurių užkietėjimo epizodų, kartu su pilvo skausmu, pilvo pūtimu ir sunkumo jausmu pasitaikę bene kiekvienam. Ką daryti, kad vidurių užkietėjimo galimybė sumažėtų iki minimalios? Pateikiame Jums tris svarbiausius patarimus. ...
Skaityti daugiauTrumpalaikiai ir savaime praeinantys virškinimo sutrikimai jau nieko nestebina – tai bene dažniausias negalavimas, dėl kurio skundžiasi pacientai. Vis dėlto jei virškinimo sutrikimai kamuoja praktiškai nuolat arba jie vis pasikartoja, yra pakankamai intensyvūs, tuomet jau gali būti įtariamos lėtinės virškinimo sistemos ligos. Ir tai jau ne toks retas atvejis – manoma, kad lėtinės virškinimo ligos kamuoja mažiausiai kas dešimtą pasaulio asmenį, o kai kurios jų paliečia net kas penktą gyventoją. Ką reikėtų žinoti apie tris dažniausias lėtines virškinimo sistemos ligas – gastroezofaginio refliukso ligą, opaligę ir gastritą? ...
Skaityti daugiauTrumpalaikiai virškinimo sutrikimai dažniausiai per daug neišgąsdina – natūralu, kad persivalgius juntamas sunkumas skrandyje. Tokiu atveju gali padėti lengva fizinė veikla, didesnis skysčių kiekis, lengvesnis maistas ir virškinimo fermentai. Kas dar galėtų padėti trumpalaikių virškinimo sutrikimų atveju? Kada jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauDispepsija – tai vienas dažniausių funkcinių virškinimo sutrikimų, kuriam būdingas viršutinės pilvo dalies skausmas, diskomfortas ir kiti nepatogumai. Šis laikinas arba savaime praeinantis virškinimo sutrikimas atsiranda dėl pačių įvairiausių priežasčių. Viena svarbiausių – persivalgymas, kuris tampa itin aktualus artėjant šventėms. Kas galėtų padėti greičiau pasijusti lengviau?...
Skaityti daugiauGastroezofaginio refliukso liga (GERL) yra lėtinė liga, kurios paplitimas tikrai itin didelis. GERL ypatingai dažnai pasitaiko išsivysčiusiose, civilizuotose šalyse ir diagnozių skaičius nuolat auga. Šis virškinimo trakto sutrikimas gali išsivystyti nepriklausomai nuo lyties ir amžiaus – jis pasireiškia netgi kūdikiams. Sergant šia liga patariama nuolatos stebėti savo mitybą ir kitus gyvenimo įpročius. Dažnai tik mitybos bei režimo koregavimo nepakanka, todėl tenka vartoti ir vaistus, skirtus nemaloniems GERL sukeliamiems simptomams palengvinti....
Skaityti daugiauIšsipūtęs pilvas, sunkumo ir tempimo jausmas, žarnyno raižymas, gurgimo garsas – tai nemalonūs reiškiniai, kuriuos tekę patirti bene kiekvienam. Jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais pilvo pūtimas įvardijamas kaip vienas iš dažniausių kūdikių neramumo priežasčių. Net ir suaugusiam šie pojūčiai kartais gali ypatingai apkartinti gyvenimą. Tuomet jausmo, kad pilve pūpso išsipūtęs balionas, norisi atsikratyti kuo greičiau ir vėl nuoširdžiai džiaugtis visais gyvenimo teikiamais malonumais. Kaip išvengti pilvo pūtimo ir ką daryti, kai ir vėl pasireiškia meteorizmas?...
Skaityti daugiauJeigu kosulys atsiranda peršalus ir nėra ypatingai sunkus, pacientas gali mėginti jį gydyti pats nereceptiniais vaistiniais preparatais. Jei kosulys yra ūminės infekcinės ligos simptomas ir pasireiškia kitų neraminančių požymių, pavyzdžiui, itin aukšta temperatūra, dusulys arba jei kosėja vaikas, lėtinėmis ligomis sergantis pacientas – tuomet reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Ilgiau kaip tris savaites trunkantis kosulys vadinamas užsitęsusiu arba poūmiu kosuliu, o ilgiau kaip 8 savaites trunkantis kosulys jau priskiriamas lėtiniam. Lėtinio kosulio priežasčių ieškoti būtina, nes tai gali būti kitų ligų, apie kurias net nenutuokiama, simptomas....
Skaityti daugiauSkrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligė yra viena dažniausiai sutinkamų ligų. Gydytojai gastroenterologai sulaukia daugybės pacientų su nusiskundimais dėl virškinimo trakto ir teigia, kad didelė dalis pacientų bent vieną kartą gyvenime yra sirgę opalige. Statistika rodo, kad visame pasaulyje bent kas dešimtas gyventojas serga šia virškinimo trakto liga. Kai kurie pacientai reguliariai mina sveikatos gydymo įstaigos slenksčius, nes ir vėl pajunta jau labai gerai pažįstamus nemalonius ligos simptomus....
Skaityti daugiaubūna, jog kartais ima ir pradeda skaudėti pilvą. moterims apatinės dalies pilvo...
Skaityti daugiauVis daugiau žmonių pirmenybę teikia natūraliems produktams, vis daugiau atsiranda prijaučiančiųjų sveikai gyvensenai. Šie žmonės ir sunegalavę ieško kuo natūralesnių gydymo būdų, iš kurių tikisi ne tik veiksmingumo, bet ir kuo mažiau nepageidaujamų poveikių. Kur ieškoti natūralumo? Be abejo, gamtoje. Molis – vienas iš gamtos klodų, ekologiškas ir švarus gamtos produktas, o ir gydomosios jo savybės žinomos nuo gilios senovės. ...
Skaityti daugiauŽmogaus sveikata priklauso nuo daugelio veiksnių: genų, ekologijos, streso ir, be abejo, mitybos. Kaip atrodome, tiesiogiai siejasi su tuo, ką valgome. Juk ne veltui sakoma, žmogus yra tai, ką jis valgo. Kuo gresia netaisyklinga mityba ir kaip maitintis tinkamai?...
Skaityti daugiauVidurių užkietėjimas išsivysčiusiose šalyse vargina 30-50 proc. gyventojų ir 5-20 proc. vaikų. Vyresnio amžiaus žmones vidurių užkietėjimas kamuoja 5 kartus dažniau. Į rizikos grupę pakliūva ir nėščiosios. Kaip jiems padėti?...
Skaityti daugiauRetas jaunas žmogus atvirai kalba apie tokią problemą, kaip vidurių užkietėjimas. Vyresniame amžiuje ne tik drąsiau, bet ir dažniau prabylama apie šias bėdas. Tiesa, neretai asmenys supainioja tikrąjį vidurių užkietėjimą su vienadieniu virškinimo sutrikimu. Apie žarnyno veiklos sutrikimus kalbamės su gastroenterologu profesoriumi Laimu Jonaičiu. ...
Skaityti daugiauKepenų ligos – viena iš dešimties pagrindinių mirties priežasčių. Ir tai nenuostabu, nes gyvename nesveikai, o visus žalingus produktus, kuriuos suvartojame, nukenksminti turi kepenys. Netaisyklinga mityba, besaikis alkoholio vartojimas ir kai kurie medikamentai kepenis žeidžia, vystosi įvairios kepenų ligos. Jos dažnai diagnozuojamos pavėluotai, nes pirminėje ligos stadijoje nesukelia didelių negalavimų. Yra daugybė natūralių medžiagų, kurios gali padėti išlaikyti kepenis sveikas. ...
Skaityti daugiauLabiausiai bijoma vėžio – tai įrodo daugelis apklausų. Todėl ir įvairūs negalavimai, pvz., pilvo skausmas, pūtimas, raižymas, pasikeitęs tuštinimosi dažnis, pobūdis, neretai pirmiausia asocijuojasi su šia sunkia liga. Vėžys – pirma mintis, kuri daugeliui šauna į galvą, pajutus bet kokius nemalonius simptomus. Tačiau ar tikrai reikia išsigąsti? Kokie požymiai leidžia įtarti vėžį, o kokie – kitas gana dažnas, funkcines virškinamojo trakto ligas, pvz., dirgliosios žarnos sindromą. Konsultuoja Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytojas prof. Gediminas Kiudelis....
Skaityti daugiauFunkcinė dispepsija – tai viršutinės vidurinės pilvo dalies (epigastriumo) skausmas ar diskomfortas, kuris pasireiškia ankstyvu sotumo jausmu, pilnumu, pykinimu, pilvo pūtimu. Nesuklysime sakydami, kad daugelį žmonių vargina panašius simptomai. Nejau iš karto eiti pas gydytoją? Ar funkcinė dispepsija – pavojinga liga? Kada ir kaip ją reikia gydyti? Komentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas prof. Jonas Valantinas....
Skaityti daugiauIlgiausią žmogaus virškinamojo trakto dalį sudaro žarnos. Tai bent 5–7 m ilgio plonasienis labai vingiuotas „vamzdis“, užimantis beveik visą pilvo ertmės tūrį. Žarnos prasideda skrandžiui pasibaigus ir nusitęsia iki pat virškinamojo kanalo pabaigos, išorėn atsiveriančios išeinamosios angos. Jos efektyviai dalyvauja virškinant ir įsiurbiant maisto medžiagas....
Skaityti daugiauTikriausiai nerasite žmogaus, kurio bent kartą nebūtų varginę virškinimo sutrikimai – skrandžio ar pilvo skausmas, o gal ir viduriavimas. Kaip žinoma, gyvenimo tempas verčia šiuolaikinį žmogų sėdėti ir dirbti beveik kiaurą parą, dažnai neturint laiko normaliai ir sveikai pavalgyti. Dėl to prasideda įvairios, su virškinimu susijusios problemos. O galbūt nesenai grįžote iš seniai matytos giminės sutikimo, kuriame valgėte daug ir neįprasto maisto? Ir pradėjo skaudėti pilvą arba skrandį, o gal ir viduriuojate? Ikimokyklinio amžiaus vaikai taip pat dažnai skundžiasi pilvuko skausmais. Ką tada daryti? ...
Skaityti daugiauKartais nutinka taip, jog atrodo, kad viduriai užkietėja be ligos ar aiškios priežasties. Tačiau išties priežastis visada yra, net esant, atrodytų, paprasčiausiam atvejui. Tai gali būti mitybos klaidos – per mažas ląstelienos ar skysčių vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, blogi tuštinimosi įpročiai – reguliarumo nepaisymas, skubotumas. Kartais kaltos psichologinės priežastys, organizmo senėjimas, degeneraciniai (funkcijų prastėjimas ar nykimas) žarnyno pokyčiai. Bet kuriuo atveju, yra priemonių, kurios padėtų vėl jaustis normaliai....
Skaityti daugiau