Ir laimė, ir sveikata – asmeninis mūsų pasirinkimas

Jei kas mūsų paklaustų, ko labiausiai norėtumėte gyvenime, be abejo, didžioji dalis atsakytume – būti sveiku ir laimingu. Sveikata, savaime suprantama, svarbiausia egzistencijos sąlyga. O laimė? Manau ne vienas atsakytų, kad laimė kiekvienam sava. Bet juk turėtų būti kažkokios bendros apibrėžtys, kažkoks atskaitos taškas, kuriuo remdamiesi galėtume pasakyti – gyvename laimingai ar ne.
 

Romanas Goldrinas, vidinės pusiausvyros atkūrimo specialistas, mano, kad tik būdami patys savimi mes galime gyventi visavertį spalvingą gyvenimą, būti sveiki ir laimingi. Šis įdomus žmogus Vilniuje viešėjo nebe pirmą kartą. Kompanijos „ Viva persona“, kuri dažnai nudžiugina vertingų lektorių paskaitomis ir seminarais, pakviestas, R.Goldrinas dalinasi su žmonėmis savo asmenine praktika ir sukauptais ilgalaikiais įvairių gyvenimo pusių stebėjimais. Studijavęs žmogaus anatomiją ir fiziologiją, įsisavinęs akupunktūrą ir manualinę terapiją, dalyvavęs biochemijos, emocijos terapijos, asociatyvinių ryšių mokymuose, paklaustas, kaip jis pats apibūdintų savo vykdomą misiją, Romanas Goldrinas atsakė:
„Aš padedu žmonėms surasti vidinį balansą, sutarimą su pačiu savimi. Ir tai darau naudodamas visas savo žinias, sukauptas dirbant manualinės terapijos, taikomosios kineziologijos, osteopatijos, Rytų medicinos, psichologijos srityse. Bet vienas svarbiausių metodų, kuriuos taikau, – taikomoji kineziologija. Testuojant žmogaus raumenų tonusą, galima sužinoti, kiek pats žmogus gali išlaikyti krūvį ar pasipriešinti spaudimui. Jei žmogus serga ar turi kokių psichologinių problemų, jo raumenų sistema taip pat silpnesnė, jam sunkiau išlaikyti tą krūvį. Naudojant šį metodą, galima „pasikalbėti“ su žmogaus kūnu, tik ne žodžių kalba, o raumenų tonuso, nes kūno kalba – tai mūsų pasąmonės kalba. Po to visa tai reikia tarsi išversti į logišką kalbą, nes dažnai tai, ką mes galvojame ir ką jaučiame, – skirtingi dalykai.“
 

Kodėl?


Analitinis mąstymas tarsi neturi kitų spalvų, tik juodą ir baltą. Jokių pustonių. Emocijos ir jausmai labai dažnai netgi prieštaraujantys, labai įvairūs. O kadangi mes, vakariečiai, negyvename pagal savo pojūčius, o greičiau vadovaujamės taisyklėmis, mes nepripratę jausti savo kūną, nesuprantame, kas su juo vyksta. Dažnai į jį reaguojame kaip į tarną, kuris turi atlikti viską, kas jam įsakyta. Tada stebimės, kad pradedame sirgti, storėti, skauda galvą.
Kai tik žmogus tai supranta ir pripažįsta, įvyksta stebuklas – prapuola problemos, kurios kankino visą gyvenimą. Aišku, viskas ne taip paprasta ir greit nevyksta, bet mano praktikoje yra žmonių, kurie pakeitė požiūrį į save po vieno ar dviejų susitikimų.


 

O kodėl žmonėms negali padėti tradicinė mūsų medicina? Kodėl jie kreipiasi pagalbos į jus ar kitus, dažnai buvusius „tradiciniais“ gydytojus, bet pakeitusius savo požiūrį?


Gaila, tačiau ji kreipia dėmesį į simptomus, niekas neieško pačios pirmosios priežasties. Kai mus puola virusai, visi žinome, kad nusilpusi imuninė sistema. O kodėl? Todėl, kad mus užvaldęs stresas ir mes gyvename nuolat apsupti streso. Pasakysite – ką padarysi, tokie laikai. Nieko panašaus . Mūsų laikas niekuo nebaisesnis už karų ar epidemijų laikotarpius. Tiesiog skiriasi žmonių reakcija. Ji per daug neobjektyvi ir neoptimistiška. Pozityvioji psichologija moko, kad svarbu ne tai, KAS vyksta, bet KAIP mes į tai žiūrime. Čia grįžtu prie atsakymo pradžios – kodėl sergame? – todėl, kad pasiduodame stresui. Juk pastebėjote, kad serga ne visi, nors ir gyvena ar dirba kartu. Tai žmonės, kurie pasirinko būti tarp sveikų ir į gyvenimo situacijas reaguoja teisingai. Jūs taip pat renkatės, tarp kokių norėtumėte būti.
 

Daugelis skaitytojų pamanys, kad kalbate nerimtai. Juk visi pasirinktų būti sveiki, jei galėtų. Nuo ko tas pasirinkimas priklauso, kodėl daugelis „apsigauna“?


Matote, žmogus iš prigimties iracionalus, nelogiškas. Dažnai, darydami kokius nors poelgius, vadovaujamės emocijomis, pojūčiais, glūdinčiais pasąmonėje, net iki galo nesuvoktais. Savo jausmus iki galo suprasti tikrai sunku. Todėl mes ir dirbame, kad padėtume tai padaryti. Dažnai susiduriu su atvejais, kai žmonės bijo savęs klausyti. Jie sako, kad nepatenkinti savo darbu ar asmeniniu gyvenimu. Išsiaiškiname, kad kažką juose reikia keisti, o keisti bijo. Nežino, kaip bus – o gal dar blogiau? Ši baimė, tai pagrindinė priežastis, kad žmonės bijo jausti.
 

O kaip jūs padedate tiems, kurie bijo keisti gyvenimą?


Pirmiausia mokomės jausti kūną. Užduodame klausimus ir gauname atsakymus. Yra trys pagrindiniai kriterijai: raumenų jėga, skausmas ir pusiausvyra. Atlikdami visai nesudėtingas fizines užduotis, tolias kaip ištiestos rankos kėlimas į viršų veikiant kito žmogaus rankos priešpriešinei jėgai, stovėjimas ant vienos kojos, ar atsakydami į pačius paprasčiausius klausimus, mes „prakalbiname“ savo kūną, taip tarsi atverdami kelius pasąmonei. Ir tada pasigirsta tikrieji mūsų norai, tikrieji lūkesčiai ir tai, kas jiems trukdo. Jei mes atrandame to konkretaus žmogaus tiesą, nes ji kiekvienam sava, užplūsta teigiamos emocijos ir naujos jėgos.
 

Tai jūs tokius rimtus klausimus sprendžiate pasitelkdamas gana paprastas fizines užduotis?


Taip. Nes man svarbi žmogaus kūno kalba. Ji nemeluoja. Žodžiai gali ir sumeluoti. Tai atėję iš vaikystės. Mes turėjome prisitaikyti, kad išliktume. Turėjome būti tokie, kokius mus norėjo matyti vyresni. Būti „teisingi“. Aš dažnai užduodu klausimą – koks tu nori būti: savimi ar teisingas? Dažniausias atsakymas – teisingas. Žmonės bijo, kad juos pasmerks. O juk visiems geras nebūsi. Reikia būti nuoširdžiam. Tik tuomet savimi ir būsi. Aš praktikas. Ir ta praktika parodo, kad ryškiausiai gyvenimas keičiasi tiems, kurie pasiryžta keistis. Dingsta ligos, krinta svoris, atsiranda naujų ryšių ir darbų. Reikia tik nutraukti tas melagingas „vidines programas“, tuomet gyvenimas keičiasi, ir kardinaliai. Net sunku patikėti kaip.
 

Tai jūs padedate žmonėms pažvelgti į savo vidų?


Taip. Stengiuosi jiems padėti „prakalbinti“ savo kūną, savo pasąmonę ir gauti teisingus atsakymus, nes tiesa, kad ir kokia būtų, padeda tapti savimi.
P.R.Goldrinas jau keturiolika metų gilinasi į žmogaus kūno kalbos paslaptis ir kitiems padeda pažvelgti į jo gelmes.
Kompanija „Viva persona“, kuri bendradarbiauja ir su kitais užsienio lektoriais praktikais, organizuoja mokymus, skirtus nuolatiniu asmeniniu ir profesiniu tobulėjimu suinteresuotiems žmonėms. O tie, kuriuos sudomino Romano Goldrino idėjos, bus pakviesti į praktinę paskaitą „24 valandos su savimi“. Čia dalijamasi žiniomis, kaip išlaikyti pusiausvyrą pačiais sunkiausiais gyvenimo momentais, nagrinėjami įvairūs organizmo valymo metodai, energijos sukaupimo galimybės, tikrųjų motyvacijų nustatymas.
Ketinantiems sustiprinti ryšį su savo vaikais – paskaita „Laimingi vaikai. Ugdymo paslaptis“, kurioje galima sužinoti, kaip užauginti laimingą ir sveiką žmogų.
R.Goldrinas juokauja, kad užauginti laimingą vaiką labai paprasta – tai gali padaryti tik laimingi tėvai.
Tad dėl savęs ir dėl tų, kuriuos mylime, – pasistenkime būti LAIMINGI ir NEBIJOKIME POKYČIŲ. O už lango įsibėgėjantis pavasaris – tam geriausias laikas.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai