Romanas Goldrinas, vidinės pusiausvyros atkūrimo specialistas, mano, kad tik būdami patys savimi mes galime gyventi visavertį spalvingą gyvenimą, būti sveiki ir laimingi. Šis įdomus žmogus Vilniuje viešėjo nebe pirmą kartą. Kompanijos „ Viva persona“, kuri dažnai nudžiugina vertingų lektorių paskaitomis ir seminarais, pakviestas, R.Goldrinas dalinasi su žmonėmis savo asmenine praktika ir sukauptais ilgalaikiais įvairių gyvenimo pusių stebėjimais. Studijavęs žmogaus anatomiją ir fiziologiją, įsisavinęs akupunktūrą ir manualinę terapiją, dalyvavęs biochemijos, emocijos terapijos, asociatyvinių ryšių mokymuose, paklaustas, kaip jis pats apibūdintų savo vykdomą misiją, Romanas Goldrinas atsakė:
„Aš padedu žmonėms surasti vidinį balansą, sutarimą su pačiu savimi. Ir tai darau naudodamas visas savo žinias, sukauptas dirbant manualinės terapijos, taikomosios kineziologijos, osteopatijos, Rytų medicinos, psichologijos srityse. Bet vienas svarbiausių metodų, kuriuos taikau, – taikomoji kineziologija. Testuojant žmogaus raumenų tonusą, galima sužinoti, kiek pats žmogus gali išlaikyti krūvį ar pasipriešinti spaudimui. Jei žmogus serga ar turi kokių psichologinių problemų, jo raumenų sistema taip pat silpnesnė, jam sunkiau išlaikyti tą krūvį. Naudojant šį metodą, galima „pasikalbėti“ su žmogaus kūnu, tik ne žodžių kalba, o raumenų tonuso, nes kūno kalba – tai mūsų pasąmonės kalba. Po to visa tai reikia tarsi išversti į logišką kalbą, nes dažnai tai, ką mes galvojame ir ką jaučiame, – skirtingi dalykai.“
Analitinis mąstymas tarsi neturi kitų spalvų, tik juodą ir baltą. Jokių pustonių. Emocijos ir jausmai labai dažnai netgi prieštaraujantys, labai įvairūs. O kadangi mes, vakariečiai, negyvename pagal savo pojūčius, o greičiau vadovaujamės taisyklėmis, mes nepripratę jausti savo kūną, nesuprantame, kas su juo vyksta. Dažnai į jį reaguojame kaip į tarną, kuris turi atlikti viską, kas jam įsakyta. Tada stebimės, kad pradedame sirgti, storėti, skauda galvą.
Kai tik žmogus tai supranta ir pripažįsta, įvyksta stebuklas – prapuola problemos, kurios kankino visą gyvenimą. Aišku, viskas ne taip paprasta ir greit nevyksta, bet mano praktikoje yra žmonių, kurie pakeitė požiūrį į save po vieno ar dviejų susitikimų.
Gaila, tačiau ji kreipia dėmesį į simptomus, niekas neieško pačios pirmosios priežasties. Kai mus puola virusai, visi žinome, kad nusilpusi imuninė sistema. O kodėl? Todėl, kad mus užvaldęs stresas ir mes gyvename nuolat apsupti streso. Pasakysite – ką padarysi, tokie laikai. Nieko panašaus . Mūsų laikas niekuo nebaisesnis už karų ar epidemijų laikotarpius. Tiesiog skiriasi žmonių reakcija. Ji per daug neobjektyvi ir neoptimistiška. Pozityvioji psichologija moko, kad svarbu ne tai, KAS vyksta, bet KAIP mes į tai žiūrime. Čia grįžtu prie atsakymo pradžios – kodėl sergame? – todėl, kad pasiduodame stresui. Juk pastebėjote, kad serga ne visi, nors ir gyvena ar dirba kartu. Tai žmonės, kurie pasirinko būti tarp sveikų ir į gyvenimo situacijas reaguoja teisingai. Jūs taip pat renkatės, tarp kokių norėtumėte būti.
Matote, žmogus iš prigimties iracionalus, nelogiškas. Dažnai, darydami kokius nors poelgius, vadovaujamės emocijomis, pojūčiais, glūdinčiais pasąmonėje, net iki galo nesuvoktais. Savo jausmus iki galo suprasti tikrai sunku. Todėl mes ir dirbame, kad padėtume tai padaryti. Dažnai susiduriu su atvejais, kai žmonės bijo savęs klausyti. Jie sako, kad nepatenkinti savo darbu ar asmeniniu gyvenimu. Išsiaiškiname, kad kažką juose reikia keisti, o keisti bijo. Nežino, kaip bus – o gal dar blogiau? Ši baimė, tai pagrindinė priežastis, kad žmonės bijo jausti.
Pirmiausia mokomės jausti kūną. Užduodame klausimus ir gauname atsakymus. Yra trys pagrindiniai kriterijai: raumenų jėga, skausmas ir pusiausvyra. Atlikdami visai nesudėtingas fizines užduotis, tolias kaip ištiestos rankos kėlimas į viršų veikiant kito žmogaus rankos priešpriešinei jėgai, stovėjimas ant vienos kojos, ar atsakydami į pačius paprasčiausius klausimus, mes „prakalbiname“ savo kūną, taip tarsi atverdami kelius pasąmonei. Ir tada pasigirsta tikrieji mūsų norai, tikrieji lūkesčiai ir tai, kas jiems trukdo. Jei mes atrandame to konkretaus žmogaus tiesą, nes ji kiekvienam sava, užplūsta teigiamos emocijos ir naujos jėgos.
Taip. Nes man svarbi žmogaus kūno kalba. Ji nemeluoja. Žodžiai gali ir sumeluoti. Tai atėję iš vaikystės. Mes turėjome prisitaikyti, kad išliktume. Turėjome būti tokie, kokius mus norėjo matyti vyresni. Būti „teisingi“. Aš dažnai užduodu klausimą – koks tu nori būti: savimi ar teisingas? Dažniausias atsakymas – teisingas. Žmonės bijo, kad juos pasmerks. O juk visiems geras nebūsi. Reikia būti nuoširdžiam. Tik tuomet savimi ir būsi. Aš praktikas. Ir ta praktika parodo, kad ryškiausiai gyvenimas keičiasi tiems, kurie pasiryžta keistis. Dingsta ligos, krinta svoris, atsiranda naujų ryšių ir darbų. Reikia tik nutraukti tas melagingas „vidines programas“, tuomet gyvenimas keičiasi, ir kardinaliai. Net sunku patikėti kaip.
Taip. Stengiuosi jiems padėti „prakalbinti“ savo kūną, savo pasąmonę ir gauti teisingus atsakymus, nes tiesa, kad ir kokia būtų, padeda tapti savimi.
P.R.Goldrinas jau keturiolika metų gilinasi į žmogaus kūno kalbos paslaptis ir kitiems padeda pažvelgti į jo gelmes.
Kompanija „Viva persona“, kuri bendradarbiauja ir su kitais užsienio lektoriais praktikais, organizuoja mokymus, skirtus nuolatiniu asmeniniu ir profesiniu tobulėjimu suinteresuotiems žmonėms. O tie, kuriuos sudomino Romano Goldrino idėjos, bus pakviesti į praktinę paskaitą „24 valandos su savimi“. Čia dalijamasi žiniomis, kaip išlaikyti pusiausvyrą pačiais sunkiausiais gyvenimo momentais, nagrinėjami įvairūs organizmo valymo metodai, energijos sukaupimo galimybės, tikrųjų motyvacijų nustatymas.
Ketinantiems sustiprinti ryšį su savo vaikais – paskaita „Laimingi vaikai. Ugdymo paslaptis“, kurioje galima sužinoti, kaip užauginti laimingą ir sveiką žmogų.
R.Goldrinas juokauja, kad užauginti laimingą vaiką labai paprasta – tai gali padaryti tik laimingi tėvai.
Tad dėl savęs ir dėl tų, kuriuos mylime, – pasistenkime būti LAIMINGI ir NEBIJOKIME POKYČIŲ. O už lango įsibėgėjantis pavasaris – tam geriausias laikas.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę