meile kaip drauga pazinsi nelaimeje. Mano meile pirmaji isbandyma atlaike ji nedingo ir nepraejo kai man buvo sunku. mes vyrai irgi zmones ir gali buti ir mums sunku ir nevaidinkim ereliu. as didelis ir ugiu ir kitose pozicijose bet buvo kad verkiau kaip vaikas ir negeda man prisipazinti. nemegstu apsimeteliu ir melagiu.
Ar ne Grimai rašė apie išmintingą Elzę, kuri jaunikiui pavaišinti eina vyno į rūsį, ir leisdama vyną į ąsotį, pakėlus galvą pamato užkištą už balkio kirtiklį. O kadangi išmintinga pradeda galvoti: aš ištekėsiu, gims sūnus, paaugs, aš jį pasiųsiu vyno, jis čia ateis, o kirtiklis nukris ir užmuš
Grįžtu prie Meilės. Žinau, jau žinau, kad meilė turi savybę -praeiti...Norėjau pasakyti nekintamą savybę, bet susivokiau, kad neteisinga.
O kai viltys dūžta -labai skauda!
nelabai gal as cia galiu kistis, nieko nepasiūlau,bet forumas ir taip vienas tik puslapiai kiti jo. negalvociau,kad senas geras o kiti blogi.Visi reikalingi ir viens kita papyldo.
Neuzpykit.uzeisiu kartais ir as. :)
Kodėl aš bijau meilės? Jau...žinau. Bet trumpai tai paaiškinti nemokėsiu, o plėstis šiandieną jau gal per vėlu,o be to užims daug vietos. Bandysiu ieškoti lakoniško atsakymo.
Dabar- kažkaip užstrigau...